Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kuprinė

Ar tikrai mylite Lietuvą?

  • Kuprinė
  • 2011-02-25

Ieva Kiškėnaitė, dešimtokė:

- Myliu. Meilė tėvynei ypač svarbi šiais laikais, kai žmonės masiškai išvažiuoja iš Lietuvos, tikėdamiesi, kad svetur bus geriau, negu savo šalyje. Tačiau reikia stengtis gyventi šalyje – likti Lietuvoje reiškia ją mylėti. Kita vertus, meilę tėvynei galima puoselėti ir svetur – kalbėti su pažįstamais apie savo šalį, išsaugoti tradicijas.

Judita Brežinskaitė, dvyliktokė:

- Labai myliu Lietuvą, nes ji turtinga savo gamta, talentingais rašytojais, dailininkais, architektūra, istoriniais paminklais. Meilę savo šaliai galima išreikšti labai paprastai - reikia būti geru žmogumi, likti kurti savo gyvenimo Lietuvoje, visomis išgalėmis stengtis saugoti gamtą bei tradicijas, gerbti žmones.

Dovydas Miškinis, aštuntokas:

- Myliu Lietuvą paprastai – gerbiu savo šalį, miniu valstybines šventes ir mėgstu krepšinį. Krepšinis yra ne tik sportas, jis suvienija visus žmones, pažadina jausmus savo šaliai, skatina susivienyti. Meilė ir bėgimas į užsienį, mano nuomone, neturi nieko bendro – žmonės išvažiuoja dėl vargo, o ne todėl, kad nemyli Lietuvos

Vaida Rusteikytė, dvyliktokė:

- Myliu, nes negalvoju išvykti iš Lietuvos, noriu čia gyventi ir dirbti. Meilę tėvynei nėra taip paprasta pajausti – viską nulemia tai, kaip nuo vaikystės yra mokoma šeimoje, mokykloje. Dabar mes meilę savo šaliai prisimename tik per valstybines šventes, pamirštame, kaip žmonės kovojo dėl Lietuvos laisvės. Būtina saugoti savo šalį, nors, kartais pagalvoju, kad, deja, jai lemta išnykti.

Algimantas Narkus, vienuoliktokas:

- Taip, myliu. Mylėti Lietuvą reiškia gerbti jos turtus, jausti pagarbą valstybei bei tradicijoms. Meilė savo šaliai glaudžiai siejasi su pilietiškumu. Vadinasi, jei myli Lietuvą, reikia būtinai eiti balsuoti per rinkimus, nes kitaip visa sistema iš esmės nepasikeis.

Domantas Žiobakas, aštuntokas:

- Galvoju, kad myliu savo šalį. Apie meilę Lietuvai šeimoje nekalbame, bet ši tema dažna mokykloje per pamokas, ypač istoriją. Esu įsitikinęs, kad esu savo tėvynės patriotas – jei kiltų karas ar koks kitas pavojus, net nesuabejočiau ir eičiau ginti savo valstybės.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Išbandymai laukia ne tik tėvų

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Kuprinė
  • 2011-01-28

Kretingos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ingrida Mineikienė teigė, kad nėra tikslios statistikos, kiek mūsų rajono mokinių dėl tėvų emigracijos patiria sunkias psichologines problemas, kurias spręsti reikia specialistų konsultacijų. Anot pašnekovės, tik vėliau, kalbantis su vaiku apie jo netinkamo elgesio, emocinių sunkumų priežastis, paaiškėja, kad jo šeima yra nepilna arba vienas iš tėvų, o gal – ir abu, išvykę į užsienį.


Emigracijos įkaitai – vaikai

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Kuprinė
  • 2011-01-28

Kol šalies politikai postringauja apie būtinybę stabdyti lietuvių emigraciją, o priemonės tai padaryti – labiau „popierinės“ negu realios, oro uostuose rikiuojasi vis ilgesnės eilės nedarbo prispaustų tautiečių. „Tik trumpam: užsidirbsiu ir grįšiu“,- šis išvykstančių tėvų pažadas gimtinėje liekantiems vaikams kartais užsitęsia ir keletą metų. Visuomenės gyvenimą tiriantys sociologai jau rado terminą tokioms šeimoms „pakrikštyti“ – atotolio šeimos.


Nors už lango – kuo puikiausia žiema, retas vaikas ar jaunuolis susižavi žiemos pramogomis: pasivažinėti nuo kalniuko, pačiuožinėti, paslidinėti. Žiemos sporto nebelikę ir mokyklose, per kūno kultūros pamokas.


Skautus įprasta įsivaizduoti žygiuose ir rikiuotėse, iškilmingai pagerbiančius vėliavą, šalį, Dievą. Tačiau ne ką mažiau svarbios skautams yra dainos. Būtent jomis, ne tik savo skautiška veikla, jau kelintus metus Jolanta Beniušytė ir Rasa Gliožerytė garsina Salantų gimnaziją. Prieš kelias dienas jos tapo respublikinio skautų dainų konkurso „Gražių dainelių daug girdėjau“ laureatėmis.


Roberta Turauskytė, trečiokė gimnazistė:

- Internetinės pažintys yra naudingos, bet tik tada, kai jomis naudojamasi saikingai. Internete galima bendrauti su užsieniečiais, domėtis jų šalimi, kultūra. Internetas geras tuo, kad jame galima kalbėtis su savo draugais, gauti reikiamų žinių. Niekada neišdrįsčiau paslapčiomis eiti susitikti su žmogumi, kurį pažįstu tik internetinėje erdvėje. Su internetiniu draugu susitikčiau tik viešoje erdvėje ir pasisakiusi artimiesiems, kur einu ir su kuo susitinku.

Vytautas Alonderis, pirmokas gimnazistas:

- Niekada negalvojau, kokios tos internetinės pažintys – blogos ar geros. Pats naujų pažįstamų internete neieškau – turiu realių draugų, galiu jų susirasti ir be interneto. Internetinių pažinčių ieško gal labiau tie, kuriems sunkiau bendrauti realiame pasaulyje. Alytiškės nelaimė yra labiau išimtis, negu tendencija – tas įvykis nereiškia, kad internete tik ir tykoma aukų. Aš niekada nerizikuočiau eiti susipažinti su internetiniu draugu, kurio niekada nesu matęs.

Antanas Neverauskas, septintokas:

- Internetinės pažintys reikalingos ne visiems. Jomis naudojasi tie, kuriems sunkiau susirasti draugų šiaip, bendraujant paprastai, ne internete. Aš internetinių draugų neturiu, o jei turėčiau ir norėčiau realiai susipažinti, būtinai pasisakyčiau tėvams. Mergaitė, kurią nužudė, matyt, buvo įsimylėjusi savo naują internetinį pažįstamą ir nepasisakė tėvams – gal bijojo, kad jos neišleis susitikti.

Mantas Kaminskas, antrokas gimnazistas:

- Mano nuomone, internetinės pažintys yra gerai, nes galima bendrauti su įdomiais žmonėmis, bendraminčiais. Girdėjau apie tą mergaitę, kurią galbūt nužudė internetinis pažįstamas. Šis atvejis visai nereiškia, kad viskas, kas susiję su internetu, yra blogis. Jei elgiesi protingai, internete tavęs niekas neįtrauks į netinkamą veiklą ar pavojingas pažintis.

Ingrida Šilgalytė, antrokė gimnazistė

- Internetinės pažintys yra gerai tol, kol neperžengia tam tikros ribos. Visus sukrėtęs mergaitės iš Alytaus nužudymas parodė, kur gali nuvesti bendravimas internete. Jei eini susitikti su žmogumi, kurį tikrai pažįsti, - nieko tokio. Tačiau vargu ar rizikuočiau, eidama susipažinti su žmogumi iš kitos šalies ar kito miesto. Nors alytiškės nelaimė yra labai baisi, ji turėtų visiems būti pamoka, kad į naujus internetinius pažįstamus reikia žiūrėti labai atsargiai.

Elena Ragauskaitė, antrokė gimnazistė:

- Mane labai sukrėtė tai, kaip pasibaigė mergaitės iš Alytaus pažintis internete. Viskas galbūt būtų pasisukę kitaip, jei ji būtų pasisakiusi tėvams, kur nori važiuoti ir su kuo planuoja susitikti. Baisu ir tai, kad nusikaltimą, kaip spėjama, padarė toks jaunas žmogus, dar mokinys. Tačiau kartais internetinės pažintys gali būti naudingos, ypač jei reikia kokios nors informacijos. Juk ne visi internete sėdi dėl piktų kėslų.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Dešimtmetei Ievai Alčauskaitei gražiausias lietuviškas žodis – Kūčios. Jį tardama mokyklos-darželio „Pasaka“ ketvirtokė prisimena jaukias ir gražias šeimos šventes. Šio žodžio gilią prasmę ir šilumą mergaitė sugebėjo perteikti ir piešiniu – I.Alčauskaitės kūrinys iš beveik 14 tūkst. konkurso „Nupiešk gražiausią žodį“ darbų pateko tarp pačių geriausių.


Meninėse nuotraukose – žemės žaizdos

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė
  • 2010-12-31

Nors 14-metė Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinė Eglė Rovaitė fotografija susidomėjo vos prieš metus, ji jau skina svarias pergales respublikiniuose fotografijos konkursuose. Paskutiniajame mergina kartu su savo bendraminte pirmoke gimnaziste Birute Šidlauskaite įrodė, kad meninės nuotraukos gali kelti ne tik estetinį pasigėrėjimą, bet ir skatinti žmonių sąmoningumą.


Dešimt metų dirbęs su vaikais, patyrusiais prievartą bei smurtą ir įvairiuose teismuose apgynęs maždaug 700 vaikų teises, garsus Lietuvos psichologas Evaldas Karmaza pakeitė darbo pobūdį – jis pradėjo dirbti su šeimomis. „Tam, kad vaikas atsitiestų po patirtų smūgių, jam reikia ne tiek psichologo, kiek motinos ir tėvo dėmesio“, - tvirtino Kretingos rajono mokyklų tėvams užsiėmimus apie pozityvią tėvystę pravedęs Psichodramos ir ekspresyviosios terapijos instituto psichologas E.Karmaza.


Dvidešimt penkerių Karolis Bauža, buvęs Kretingos pranciškonų bei Jurgio Pabrėžos gimnazijų mokinys ir JAV Belmonto abatijos universiteto studentas, šiandien – prestižinio Oksfordo universiteto Didžiojoje Britanijoje doktorantas, dirbantis mokslinį darbą medicinos imunologijos - vakcinologijos srityje ir kuriantis vakciną nuo maliarijos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas