Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Smiltys

Kai pavargstama eiti vienu ir tuo pačiu keliu

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2010-11-12

Jau kelerius metus į savo kūrybines dirbtuves įsileidusi spalvingus vorus, kretingiškė tautodailininkė Rita Anužienė save apibūdina kaip kūrėją, kuriai norisi apimti viską ir kuo daugiau. „Manau, jog šiam bruožui atsirasti įtaką padarė pedagogikos mokslai, kurie taip pat apima nepaprastai daug – nuo meilės vaikui iki psichologijos ir net – filosofijos“, - įsitikinusi kūrėja, kurios vaizduotei ir rankoms paklūsta patys įvairiausi tekstilės „žanrai“.


Tautodailininkui Steponui Žiubriui šiemet būtų suėję šešiasdešimt. Netikėtai iš gyvenimo prieš aštuonerius metus išėjęs medžio drožėjas savo miestui paliko džiugesį – jo darbuose medis šypsosi, juokiasi ir priverčia susimąstyti, kokių dar stebinančių darbų būtų atnešusi mirties nenutraukta medžio drožėjo patirtis.


Kretingos muziejuje eksponuojama pedagogės Julijos Rudienės koliažų paroda. Tai – antroji 80-metį mininčios kretingiškės paroda. Prieš penkerius metus muziejaus lankytojai galėjo įvertinti J.Rudienės tapybos darbus.


Kretingiškį medžio drožėją Adolfą Viluckį Lietuvos tautodailininkų sąjunga pripažino geriausiu šalies tautodailininku. Nominacija „Geriausias respublikos tautodailininkas 2009“ kretingiškiui bus įteikta lapkričio 16 dieną Klaipėdoje. „Man šis įvertinimas, be jokios abejonės, yra labai svarbus. Nors nominacijų, apdovanojimų ir raštų turiu ne vieną, kiekviena smulkmena yra svarbi – iš jų susideda gyvenimas, kūryba“, - sakė A.Viluckis.

Jis – pirmasis kretingiškis, išrinktas geriausiu Lietuvos Respublikos tautodailininku.

„P.n.“ informacija


„Lietuvoje mane labiau žino kaip grafiką, ekslibrisų bei medalių kūrėją, nors piešiau visą gyvenimą: būdavo, važiuoju autobusu ar sėdžiu su draugais, iš rankų nepaleidžiu pieštuko. O pastaraisiais metais grafikos darbų išvis nebekuriu“, - sakė iš Grūšlaukės kilęs 67-erių klaipėdietis menininkas ir pedagogas Augustinas Virgilijus Burba. Neseniai sukurtas jo tapybos darbų ciklas, pavadintas „Buvimu“, jau buvo pristatytas Klaipėdos meno mylėtojams.


Lyg geram draugui mintis patiki eilėraščiui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2010-10-08

Kretingiškė 79-erių Aleksandra Kirkilienė į „Pajūrio naujienų“ redakciją atnešė du storus, kruopščiai ranka prirašytus eilėraščių sąsiuvinius. „Rašau jau daugiau kaip 30 metų, turiu septynis tokius sąsiuvinius. Juose – keli šimtai eilėraščių, bet ligi šiol niekam neišdrįsau jų parodyti. Matyt, atėjo metas peržengti šią ribą“, - kalbėjo inteligentiška moteris.


„Nefotogeniškų žmonių nebūna. Būna tik tokių, kurie tą akimirką yra nenusiteikę fotografuotis“,- mano 24 metų kretingiškė Loreta Sungailaitė, į kurios objektyvą per fotografės darbo metus yra patekę ir grakščių nuotakų, ir paprastų kaimo žmonių, sutikusių, kad jų kasdienybė būtų įamžinta.


Obuolių metą – rožės iš obuolių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2010-10-08

Vos pravėrus baubliškės Stasės Gideikienės namų duris nosį pasiekia magiškai malonus obuolių aromatas: moteris virė obuolienę ir džiovino obuolių luobeles būsimoms vaisinių rožių puokštėms. Rausvų, gelsvų, žalsvų žiedų rožės bei pilnaviduriai varpų vainikai - tai pastarųjų metų savamokslės kūrėjos darbų naujovė.


Skulptorius Andrius Petkus – vienas aktyviausių šiuolaikinio meno propaguotojų Kretingos rajone. Jo rankose meno kūriniais virsta ne tik akmuo, metalas, molis, bet ir smėlis, ledas ir net – moliūgai. Menininko fantazijos vaisius vargiai patalpintume nedidelėse meno galerijose, tačiau erdvių savo kūrybai darbėniškis suranda visame pasaulyje – pradedant Europa ir baigiant Malaizija bei Sibiru.


Bernardas Anužis, Kretingos meno mokyklos direktorius:

- Kas šiais laikais įmanoma be pinigų? Tai - plati diskusija, kaip ir klausimas – o kas šiandien yra kultūra? Pavyzdžiui, kaip įvardinti pagyvenusių žmonių šokių kolektyvą? Skandinavai tai pavadintų klubu pagal pomėgį. Tada reikėtų svarstyti, kas yra mėgėjiškas menas ir kas yra profesionalusis. Ir ką reiškia - be pinigų. Tarkim, etnokultūros išsaugojimas: dainas galima rinkti, tai nieko nekainuoja, bet norint jas įrašyti, reikia įrangos. Koncertui reikia rūbų – galima nusipirkti patiems, tada, be abejonės, valstybei nekainuoja, tačiau kainuoja žmogui. Norėtųsi tikėti, kad dabartinis kultūros ministras šį klausimą pavers plačia diskusija.

Tomas Ambrozaitis, Kretingos kultūros centro direktorius:

- Tokia ir kultūra be pinigų. Lietuvoje, kaip visada, yra kitaip, negu visur kitur. Čia brangiausiai mokame už fonogramas ir kičą, o tikroji kultūra lieka užmarštyje. Kažkas yra atsitikę, kad mūsų žmonės nebemoka atskirti tikros muzikos, tikros dailės, tikro meno. Visas siūlomas muzikinis balaganas yra pigus, greitai padaromas. O tam, kas iš tiesų yra aukšto kultūrinio, meninio lygio, reikia ne vieno dešimtmečio darbo, pastangų. Už viso šito slypi žmogus, kuriam reikia valgyti, gyventi, vaikus auginti. Taigi - kaip be pinigų?

Artūras Juška, Kretingos kultūros centro Darbėnų filialo vedėjas:

- Jokiu būdu. Be abejonės, pinigai yra ne viskas. Visų pirma kultūrą reikia mylėti, mylėti žmones, kuriems tą kultūrą norima atnešti. Jeigu nori, kad kaime degtų kultūros židinys, turi pažinti žmones, žinoti visų poreikius, norus, bendrauti. Tačiau vien to neužtenka. Visų pirma todėl, kad vien gražių norų ir žmonių geranoriškumo neužtenka – žmonės prislėgti sunkaus gyvenimo, kultūros poreikį užgožia būtinybė užsidirbti. O kultūros darbuotojas dar turi būti ir geras vadybininkas, gebantis surasti pinigų – be jų kultūros būti negali.

Danguolė Vaičekauskienė, Kretingos kultūros centro Juodupėnų filialo vedėja:

- Neturi pinigų, neturi kultūros. Paprastas pavyzdys iš provincijos: kokios yra vasaros šventės ten, kur yra lėšų, ir kokios, kur pinigų nėra. Taip, vietinės kapelos, šokėjai yra kultūros dalis, tačiau laikui bėgant žmonės nori kažko daugiau, kokybiškiau. Visos kultūrai skirtos lėšos yra skiriamos didiesiems miestams, garsiems projektams. Bet juk kaimo žmogus lygiai taip pat, kaip ir sostinės gyventojas, nori kažką pamatyti, kažkuo grožėtis. Mes, kaimo žmonės, norime labai daug, tačiau rankos surištos dėl pinigų stygiaus.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas