Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Smiltys

Vakarykščiai sugrįžęs iš Danijos, Sonderborgo mieste įvykusio tarptautinio Šiaurės – Baltijos šalių mėgėjų teatro festivalio, Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro režisierius Nerijus Gedminas džiūgavo, jog tarp vyravusių technologinių scenos įmantrybių lietuviai sugebėjo nustebinti savojo teatro tikrumu bei įtaigumu.


Audėjos juostos – garsiems žmonėms

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2012-08-10

Kraštietės 80-metės Stasės Pilibaitienės austos tautinės juostos ne mažiau išgarsino Lietuvą, negu jos brolio - iškilaus skulptoriaus Antano Mončio darbai. Iš dabartinio Plokščių kaimo, prie Grūšlaukės, kilusios audėjos juostomis buvo apjuostas Popiežius Jonas Paulius II, užsienio šalių vadovai ir diplomatai, garsūs menininkai.


Nėriniuose – neišsemiami fantazijos klodai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2012-07-13

Kretingiškės 24-erių tautodailininkės Giedrės Stainienės rankose gimsta nuostabaus dizaino nėriniai: lengvos vasarinės suknelės, skraistės, krikšto drabužėliai. Tarp pirštų lengvai nardant vąšeliui, jauna moteris sakė, jog sykiu su gimstančiais nėriniais pati taip pasinerianti į fantazijos pasaulį, jog, dar neužbaigusi pradėto darbo, jau žino, koks rūbas laukia savo eilės.


Kretingos kultūros centro kamerinis choras Vilniuje įvykusiame tarptautiniame sakralinės muzikos chorų konkurse „Laudate dominum“ užėmė trečiąją vietą. Choras, vadovaujamas Rasos Lašaitės, konkurse atliko privalomąjį J. Naujalio “Tristis anima mea” bei tris pasirenkamuosius kūrinius: V. Bartulio “Maldelė”, Q. Gaparini “Adoramus te, Christe”,


Atrodo, kad etnokultūra šiuo metu išgyvena renesansą – etnografinio palikimo temos gvildenamos žiniasklaidoje, etninių vertybių ugdymu rūpinamasi mokyklose, vaikai – ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigose - skatinami pažinti savo tautos palikimą.


Darbėniškių folkloro teatras surado savo stilių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2012-07-13

Per 40 Darbėnų gimnazijos mokinių susibūrė į pernai rudenį įkurtą folkloro teatrą - jie dainuoja, šoka, vaidina, improvizuoja žemaitiškai ir dar šviežią savo programą jau spėjo pristatyti ne tik kretingiškiams, bet išvežti ir į kitus miestus.


Rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Granausko kūrybos pasaulis daugeliui pažįstamas iš dar mokykloje skaitytų ir nagrinėtų kūrinių: „Gyvenimas po klevu“, „Duonos valgytojai“, „Jaučio aukojimas“. Mums, gyvenantiems Žemaitijoje, ranka pasiekiama erdvė – Mosėdis, Skuodas, Šaukliai, Seda, - auginusi ir brandinusi rašytojo žvilgsnį į pasaulį, vėrusi skaudžias laikmečio žaizdas. Artimi ir jo kuriami personažai – tikri žemaičiai: mažakalbiai, tvirti, santūriai išgyvenantys likimo jiems siųstas negandas, vienatvėje apmąstantys savo būtį.


Liuda Varkojienė:

- Kad ir kaip besikeistų laikai ir visuomenė, kultūros paskirtis bei svarbiausia užduotis yra ugdyti žmogų, kad jis tobulėtų, suvoktų meno, grožio vertę. O ką daro dabartinė kultūra? Tarkime, televizija, kuri tam tikra prasme irgi galėtų skleisti kultūrą, daro atvirkščiai – tik slopina žmogaus gerą skonį, dvasingumą. Juk visos televizijos laidos yra suvulgarintos, vienodos, jose figūruoja tie patys veidai, veikėjai, kurie nieko naujo ir naudingo nebegali pasakyti. Geriausiu laiku, kai žmogus galėtų nemokamai, tik spustelėjęs mygtuką mėgautis kultūra, rodomi tik lėkšti veiksmo filmai. Geroms kultūros laidoms, skoningiems filmams paliekamas vėlus metas. Dar gerai, kad televizija nėra vienintelė erdvė, kurioje skleidžiama kultūra. Kretingoje turime kultūros centrą, kuriame kultūrinio peno ieškantis žmogus gali pamatyti spektaklių, pasiklausyti koncertų, aplankyti parodas. Kretingoje kultūros padėtis dar nėra beviltiška – rodomi ir visuomenei pataikaujantys spektakliai bei koncertai, tačiau yra pateikiama ir gero produkto, kuris plečia kretingiškių akiratį. Be to, netoli turime Klaipėdą, kurioje taip pat netrūksta tikros, prastam skoniui nepataikaujančios kultūros apraiškų.

Regina Zimblienė:

- Su besikeičiančia visuomene yra atsitikęs vienas paprastas dalykas – daug dirbame, esame pavargę, ištroškę ramybės, poilsio. Natūralu, kad daug dirbančiam žmogui norisi ne prastos, tačiau lengvos kultūros. Kad žiūrėdamas spektaklį, klausydamasis koncerto pamirštų rūpesčius, kad nebereikėtų pernelyg daug gilintis į turinį, mąstyti, ieškoti prasmių. Mėgstu kultūrą, tačiau, kaip ir daugelis, retai tam randu laiko. Jei tik nesu pervargusi, apsilankau Kretingos kultūros centre. Tačiau prisipažįstu – renkuosi linksmus, nuotaikingus renginius. Nemanau, kad lengvas kultūrinis renginys yra prastas renginys. Tiesiog besikeičiant visuomenei ir kultūra turi keistis – suteikti žmogui to, ko jam tuo metu labiausiai reikia.

Stasys Jauga:

- Su kultūra susiduriu žiūrėdamas televizorių, naršydamas internete, lankydamasis Kretingos kultūros centre. Norėčiau kultūros renginiuose lankytis dažniau, tačiau turiu mažai laiko – kaip ir daugelis žmonių. Todėl šiais laikais kultūrai yra sudėtinga pritraukti žiūrovą, skaitytoją, klausytoją. Seniau per televiziją rodydavo labai daug spektaklių. Dabar juos pakeitė filmai. Jie taip pat yra kultūros dalis, tačiau kokia kultūra, jei reklama komercinėse televizijose trunka 14 minučių? Kultūrą pasiglemžia komercija. Daug metų pats dalyvavau kultūriniame rajono gyvenime. Dabar gi į kultūros centrą užsuku ne norėdamas gauti dvasinio peno, o trokšdamas pažiūrėti, ar Kretingos kultūrinis gyvenimas dar gyvas. Ačiū Dievui, nesame dar mirę, žmogui dar yra kur nueiti, kuo pasidomėti.

Algis Kuklys:

- Tai yra fundamentalus klausimas, apie kurį galima rašyti mokslinius darbus. Esmė tokia, kad dabartinėje visuomenėje vyrauja masinė kultūra – įvairūs šou, kuriems svarbiausia - pinigai. Klasikinė kultūra, turinti tradicijas ir reikalaujanti profesionalumo, priklauso elitui. Elitas – nebūtinai turtingi žmonės. Tai žmonės, turintys išsilavinimą, gerą skonį, neabejingi grožiui, turintys vertybių, suvokiantys tradicijų prasmę. Vis dėlto ir masinė kultūra kartais gali būti gero skonio – pavyzdžiui, net „Eurovizijoje“ yra pasirodymų, kurie suteikia sielai peno. Kultūra tarsi taikosi prie visuomenės skonio – vienokia ji didmiesčiuose, kitokia – provincijoje. Tačiau tai nereiškia, kad provincijoje kultūra yra beskonė ar prastesnė. Turime Egidijaus Radžiaus teatrą, kurio režisierius Nerijus Gedminas spektakliais formuoja gerą žiūrovų skonį. Tomas Ambrozaitis mūsų mieste įkūrė kamerinės muzikos chorą, kuris taip pat džiugina kultūros ištroškusius klausytojus. Kartais sakoma, kad kultūros paskirtis - pralinksminti, atpalaiduoti pavargusį žmogų. Tačiau jei žmogus iš tiesų vertina tikrą kultūrą, lengvas lėkštas produktas, jį, pavargusį, gali dar labiau suerzinti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ Fotografavo Darius ŠYPALIS


Įkvėpimo šaltinis – Dievo nutapytas dangus

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Smiltys
  • 2012-06-08

„Tobuliausia pastelinių spalvų gama išsiskleidžia per saulėlydį arba aušrą. Tai yra gamtos sukurtas paveikslas. Atrodo, imtum jį ir perkeltum į savo piešinius. Tačiau žmogui atkartoti tokį grožį yra neįmanoma“,- mano 24 metų rūdaitiškė dailininkė Gerda Tėvelytė Kretingoje, arbatinėje „Špitolė“ pristačiusi savo tapybos darbų parodą „Aušros giesmė“.


„Žodis tapo kūnu“, - taip savo džiaugsmą pradėjus vykdyti projektą „Prakalbinkim medį“ išreiškė Kretingos kultūros centro direktorius Pranas Razmus. Idėją gamtinę erdvę prie Vaidilos skulptūros pritaikyti kamerinio pobūdžio kultūros renginiams centro direktorius brandino visus metus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas