Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vanduo pakaista iki 110 laipsnių, bet neužverda

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Ūkis
  • 2007-01-16

Šaltojo sezono metu šildymo trasose, einančiose iš Melioratorių gatvės katilinės, bei gyventojų radiatoriuose nepaliaujamai cirkuliuoja apie 300 kub. metrų vandens. Karštas vanduo, ištekėjęs iš katilinės, po pusantros valandos grįžta atgal.

„Kurui degant apie 1 tūkst. laipsnių temperatūroje, iš pjuvenose esančių priemaišų susidaro lydiniai, primenantys vulkaninės kilmės uolienas, - sakė bendrovės „Šilumos tinklai“ direktorius Jonas Barzdys. - Šie lydiniai padengia katilo sienas, todėl bent sykį per mėnesį reikia gesinti katilus ir šalinti šiuos lydinius“.
Grikių atsisakė dėl smarvės

Kol vanduo, nešdamas šilumą, atiteka į gyventojų butus, praeina ne tiek ilgą, kiek sudėtingą kelią katilinėje. Čia svarbus kiekvienas vamzdis ir vamzdelis, dar svarbiau – koks juose yra slėgis, kaip jis kinta, kokia kryptimi kiekviename iš vamzdžių teka vanduo.

Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ katilinėje, esančioje Melioratorių gatvėje, įrengti du katilai, kurių kiekvieno galia - 5 megavatai. Jie kūrenami biokuru – medžio atraižomis, pjuvenomis, šiaudais. Medienos, saulėgrąžų lukštų granulės naudojamos automatinėse kaimų katilinėse.

Pernai, kaip sakė bendrovės direktorius Jonas Barzdys, pabandė kūrenti grikių lukštų granules, tačiau degdamos jos skleidžia nemalonų kvapą, todėl šių granulių bendrovė atsisakė. Nuo šio šildymo sezono pradžios bendrovė kurui naudoja saulėgrąžų lukštų granules. Jų reikia daugiau, bet jos yra trečdaliu pigesnės už medienos granules, todėl apsimoka. Granulėms transportuoti bendrovė įsigijo specialų transportą, prie kurio prijungta žarna. Naudojant suspaustą orą, granulės pilamos tiesiai į katilinėse įrengtas talpas.

Katilinėje svarbus kiekvienas vamzdis ir vamzdelis, dar svarbiau – koks juose yra slėgis, kaip jis kinta, kokia kryptimi kiekviename iš vamzdžių teka vanduo.
Katiluose susidaro lydiniai

Šilumos kelias pas gyventojus prasideda katilinės kieme, kuriame sandėliuojamos pjuvenos ir medžio atraižos. Pjuvenos ir čia pat susmulkintos medžio atraižos patenka į sandėlį, kurio gale įrengtos vadinamosios judančios grindys. Šildymo sezono metu į sandėlį patenka apie du tūkstančiai kub. metrų biokuro per savaitę.

Sandėlį su pakuromis jungia transporteris, kuris įsijungia automatiškai, priklausomai nuo kuro poreikio.

Į katilinę transporteriu patekęs kuras automatiškai skirstomas į dvi pakuras – dviem katilams.

Pakuroje yra trys degimo zonos. Galutinis degimas vyksta dujų generavimo principu.

Kuras dega labai aukštoje, apie 1 tūkst. laipsnių temperatūroje. Esant tokiam karščiui, iš pjuvenose esančių priemaišų susidaro lydiniai, primenantys vulkaninės kilmės uolienas. Šie lydiniai padengia katilo sienas, todėl bent sykį per mėnesį, o kartais ir po dviejų savaičių tenka gesinti katilus ir šalinti šiuos lydinius. Parą, kol vėsta katilai ir galima šalinti lydinius, kūrenama dujomis.

Katilinei, esančiai Melioratorių gatvėje, jau 23-čius metus vadovauja meistras Zenonas Žvinklys.

Stambūs pelenai ir minėti lydiniai yra paklausūs, kai reikia tvarkyti kelius, kloti jiems pagrindą. Smulkūs pelenai naudojami kaip trąša soduose ir daržuose.

Vanduo neužverda dėl didelio slėgio

Šilumos gamybos procesą kompiuteriu valdo vyriausiasis pamainos operatorius ir operatorius.

Kompiuteriu nustatoma, kokiu režimu turi dirbti kiekvienas katilas. Režimas priklauso nuo šilumos poreikio, kurį lemia oro sąlygos, ir deginamo kuro kokybės, ypač drėgmės.

Kiekviename iš dviejų biokuro katilų yra įrengta po 624 vamzdžius, kurių skersmuo – 51 mm. Per valandą šiuose katiluose sušildoma po 118 kub. m vandens. Jis įkaitinamas iki 110 laipsnių temperatūros, bet neužverda dėl didelio jo suslėgimo.

Katiluose pakaitintas vanduo teka į siurblinę, kur yra maišomas su grįžtančiu iš vartotojų vandeniu. Siurblinėje vanduo paruošiamas iki tokios temperatūros, kokios, priklausomai nuo šilumos poreikio, reikia tą dieną ar naktį vartotojui.

Jeigu į šildymo trasas patektų vandentiekio vanduo, vamzdžiai ir radiatoriai greitai pasidengtų kalkėmis. Todėl vanduo, prieš ištekėdamas į šiluminę trasą, patenka į filtrus, kuriuose yra minkštinamas specialiomis medžiagomis. Laborantė kiekvieną dieną tiria vandenį – tikrina, ar jis yra tinkamai parengtas patekti į šildymo trasas.

Kad karštas vanduo patektų ne tik pas pirmuosius vartotojus, bet ir labiausiai nutolusius nuo katilinės, reguliuojamas slėgis – katilinėje, trasose ir šiluminiuose pastatų punktuose.

Jeigu nebūtų įrengtų specialių prietaisų – ekonomaizerių, - į aplinką patektų 230 – 240 laipsnių karščio dūmai. Ekonomaizeriai „nuima“ dalį dūmų šilumos. Į aplinką patenka dūmai, įkaitę iki 130 laipsnių, o likusi šiluma grąžinama į katilus.

Kad į aplinką nepatektų pelenų, kietų dalelių, naudojami multiciklonai, t.y. dūmų valymo filtrai.

Prie katilų – 36 metus

Kokie svarbūs bebūtų kompiuteriai, valdant šilumos gamybą pats svarbiausias, pasak direktoriaus J.Barzdžio, yra žmogus. Katilinei vadovauja meistras Zenonas Žvinklys. Prie katilų jis pradėjo dirbti nuo 1970 m., tarnaudamas laive, o Melioratorių gatvės katilinėje meistras dirba nuo 1984 m.

Nuo 1972 m. katilinė buvo jau kelissyk perstatinėjama. Joje vis daugėja įvairių rūšių, storio ir spalvų vamzdžių, kurių dalis naudojama, dalis bus demontuota, keičiasi katilai ir pakuros. Vieni vamzdžiai nudažyti žaliai, kiti – raudonai. Ant jų nubraižytos rodyklės, o ant kai kurių vamzdžių – dviejų spalvų žiedai. Visi šie žymėjimai yra svarbūs organizuojant ir prižiūrint šilumos gamybą.

Galima tik nutuokti, kas nutiktų, jeigu dėl klaidos viename siaurame vamzdyje susitiktų priešpriešiais atitekantis vanduo – įkaitęs iki 110 laipsnių ir taip suspaustas, kad net neužverda.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas