|
|
|
Vienam - internetas, kitam - karvė
Išsipildė 84 metų salantiškio Vaclovo Edmundo Šverio svajonė namuose turėti internetą. Svajonę įgyvendinti padėjo bendrovė TEO LT, savo garbingo amžiaus klientui padovanojusi interneto įrangą. Internetas reikalingas bendrauti su draugais Energingas ir vietoje nenustygstantis V.E.Šverys, visą gyvenimą dirbęs buhalteriu, teigia, jog jam internetas labiausiai reikalingas bendrauti su draugais, kurie yra išsibarstę po pasaulį – Australiją, Kanadą,Vokietiją. Pasak TEO LT pardavimo vadybininkės Dalios Vazgirdienės, pasiūlius V.E.Šveriui įsivesti namuose internetą, šis prisipažino labai jo norintis, tačiau kol kas to daryti neleidžiančios finansinės galimybės. Dar po kelių pokalbių vadybininkė įsitikino, jog žmogus iš tiesų pats nori naudotis internetu ir apie tai pasakė grupės vadovei Lilijai Bistrubienei. - Nustebino solidaus amžiaus žmogaus noras turėti internetą. Gerbdami savo klientus, mes galime jiems padaryti kai kurių nuolaidų.Tačiau šis atvejis – išskirtinis, todėl žmogui dovanojome interneto įrangą,- sakė L.Bistrubienė. Pasak V.E.Šverio, turint internetą, neprailgs ir žiemos vakarai, skaitant naujienas ar rašant laiškus draugams. Jis mano, jog ir mokesčius mokės internetu. V.E.Šverio žmona Vaclova Šverienė prisipažino, jog internetas ir kompiuteris jos netraukia ir nežinia ką ji ten galinti „primaigyti“. Na, nebent muzikos klausysis. Tačiau ji vyrui iškėlė sąlygą: jei vyras įsiveda internetą, tai ji pasilieka karvę, nes šeimos nariai norėtų, kad jos nebelaikytų. - Kaip galima gyventi be karvės? Kol pakrutėsiu, tol jos neatsisakysiu,- sakė moteris. Anksčiau, kai vyras buhalteriavo, ji jam padėdavo. Buhalterio darbas nebuvo lengvas, tekdavę dirbti ir naktimis, nebuvo darbą palengvinančių skaičiavimo mašinėlių, tačiau ir tokio tikslumo nebuvo reikalaujama. V.E.Šverys prisipažino, jog jam nors ir sekasi gerai skaičiuoti, tačiau šeimos „banką“ valdo žmona. Sunkus gyvenimas nesugniuždė 1941 metais V.E.Šverys Telšiuose baigė gimnaziją. Vėliau buvo įstojęs į Vilniaus universitetą, tačiau karas sugriovė visas svajones, ir, pasak pašnekovo, „užėję rusai supakavo ir išsiuntė į lagerius“. - Daugiau negu vienuolika metų praleidau Čiukotkoje ir Magadane. Buvo likę vieni kaulai, svėriau tik 39 kilogramus,- prisiminęs tuos sunkius laikus sakė pašnekovas. V. ir V.E.Šveriai užaugino du sūnus – Valdą ir Liną, sulaukė ir keturių anūkų. V.Šverienė yra baigusi vidurinę mokyklą ir taip pat kurį laiką dirbo buhaltere. Vėliau, kolūkyje atsidarius bibliotekai, ji pradėjo dirbti bibliotekininke ir ten išdirbo 26 metus. Pasak V.Šverienės, ji visada mėgo skaityti knygas, o ypač - apie keliones. Knygas pirkdavo ir vaikams. Todėl ir šiandien jų namuose daug knygų. - Dabar užėjus į knygyną net akys raibsta nuo knygų, tačiau ne visiems jos įperkamos - gerų knygų didelės kainos,- sakė pašnekovas, pastebėdamas, jog dėl brangumo teko atsisakyti ir pasaulinės literatūros serijos knygų. V.E.Šverys - ne tik mėgėjas skaityti ir skaičiuoti: kambarių sienas puošia jo paties nutapyti paveikslai, o iš medžio padarytų kryžių likusi tik dalis – kiti jų iškeliavo į pasaulį pas draugus. Iš kur pašnekovas tiek semiasi energijos, pasakyti negalėjo. - Gal kad negeriu ir nerūkau, - svarstė V.E.Šverys. Tačiau žmona „išdavė“ vyrą, jog jis vedė sulaukęs 37 metų ir rūkyti metė tik gimus pirmam sūnui. Sūnus Linas, dirbantis Mosėdyje mokytoju ir dažnai aplankantis tėvus, sakė, jog tėvukas į jį dažniausiai kreipiasi dviem klausimais – kai sugenda automobilis ar kas nutinka kompiuteriui. V.E.Šverys, kuris parduotuvėje dirbo buhalteriu iki praėjusių metų pavasario, mano, jog amžius norams įgyvendinti neturi ribų. Kitą mėnesį - vasario 28 dieną - jis švęs 85 metų jubiliejų.
|
|
