|
|
|
Pranciškaus seserų namai – lyg Nojaus laivas
Kūčių vakarą kretingiškės Švč. Mergelės Marijos nepaliaujamos pagalbos Šv.Pranciškaus kongregacijos seserys susės prie bendro stalo. Iš dvylikos tradicinių patiekalų, simbolizuojančių metų mėnesius, svarbiausias Kūčių vakarienės valgis, pasak seserų, yra kviečių grūdai su medumi. Šio Advento laikotarpiu Šv.Pranciškaus seserys švenčia ir savo vienuolijos jubiliejų: šis, prieš 70 metų įkurtas vienuolynas yra seniausias moterų vienuolynas Kretingoje. Pušyno gatvėje esantis Pranciškaus pasekėjų vienuolynas yra ne vien jų apaštalavimo būstinė, bet ir ramybės vieta dvasios pusiausvyros ieškančioms pasaulietėms. Kūčių tradicija turi baltiškų šaknų Sesuo Edita Gedmintaitė, vienuolijos generalinė vyresnioji sesuo, tvirtino, jog Kūčių vakarą, prisimenant Šventosios šeimos vienybę, yra šeimos susiėjimas prie bendro stalo. Paplotėlio dalijimas, palinkėjimai vienų kitoms ir atsiprašymas – svarbiausia Kūčių vakarienės dalis. Kad Kūčių stalas būtų paruoštas pagal tradicijas, sesers Ritos žodžiais, Kūčių išvakarėse visos seserys „į darbą kimba“: gamina aguonų pieną, cibulynę, kanapių su bulvėmis. „Seserys esame tarsi viena šeima. Ruoša pas mus vyksta draugiškai ir sutartinai, kaip ir kituose namuose“, - akcentavo vyresnioji sesuo. Būtinas Kūčių stalo valgis, sesers Editos žodžiais, yra kviečių grūdai su medumi. Kviečiai simbolizuoja duoną ir Ostiją, o medus – tai bičių darbo produktas, Dievo dovana žmogui. Įdomu yra tai, kad kitos katalikiškos šalys neturi Kūčių vakarienės tradicijos. “Kūčias švenčiame tik mes, buvusių baltiškų šalių katalikai, ir dar - mūsų kaimynai lenkai. Šventosios širdies seserys pranciškonės, kurios gyvena „Špitolėje“, yra katalikės, atvykusios iš Prancūzijos, Indijos. Pradėjusios apaštalauti pas mus, jos nustebo, kai sužinojo apie Kūčių vakarienę. Kalėdų išvakarėse jų kraštuose katalikai net nepasninkauja“, - apie Kūčių vakarienės savitumą kalbėjo vyresnioji sesuo. Šv. Kalėdas sesery s sakė pasitiksiančios kartu su parapijos bendruomene bei su visa pranciškoniškąja šeima: dalyvaus Bernelių mišiose, o paskui Jėzaus gimtadienį simboliškai atšvęs savo namuose. Šiomis dienomis erdvioje ir kuklioje seserų namų koplyčioje Pušyno gatvėje apie besibaigiantį Adventą bylojo pačių seserų nupintas vainikas ir keturios apdegintos žvakės. „Seserijos 70-mečio proga vainikui panaudojome savo užaugintos gėlės šaką, kuri primena lauro medį. Visus metus žaliuojantis medis simbolizuoja amžinybę, o apvali forma - tobulybę“, - kalbėjo sesuo Edita. Tuo tarsi primenama, kad amžinas ir tobulas yra tiktai Dievas, kurio, naujai užgimstančio kiekvieno širdyje, ir laukėme šiomis dienomis. Trys žydros žvakės vainiko viduryje simbolizavo šį laukimo metą, o viena raudona, uždegta paskutinį Advento sekmadienį, - artėjantį gimimo džiaugsmą. Kretingoje – dveji seserų namai Nors Kretingoje yra keturios Pranciškoniškos šeimos vienuolijos, kiekviena jų veikia atskirai. „Mes dirbame apaštalinį darbą, bet nepriklausome nuo kitų kongregacijų. Su kitomis seserimis pranciškonėmis ir broliais pranciškonais mes kartu susieiname tik per Pašvęstųjų dieną, kuri yra įvesta Popiežiaus Jono II“, - tvirtino vyriausioji sesuo Edita. Bendruomenėje šiuo metu yra keturiolika seserų. Lietuvoje iš viso veikia trys šios bendruomenės seserijos: Kaune, Skuode bei Kretingoje. Kretingoje seserys įsikūrusios dvejuose namuose. Šiemet dar vieni Šv.Pranciškaus seserų namai buvo atidaryti Kretingoje, Akmenės g.18. Ten gyvena trys seserys, viena iš jų - generalinės vyriausiosios pavaduotoja – sesuo Angelė Magdalena Misiukevičiūtė. Pastate Pušyno gatvėje yra įkurtas Lietuvos Švč.Mergelės Marijos Nepaliaujamos pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacijos centras. Prieškariu Šv.Pranciškaus seserys įsikūrė vien Kretingoj greta brolių pranciškonų vienuolyno. Iš pradžių jos glaudėsi šv.Antano namelyje. Telšių vyskupo leidimu šią kongregaciją 1936 m. gruodį įsteigė tuometinis pranciškonų provincijolas Augustinas Dirvelė. Vėliau seserys persikėlė į vieną iš namų Akmenės gatvėje. Jos čia gyveno iki 1948 m. ir laikėsi visų vienuolyno papročių bei nuostatų. Sovietmečiu seserų gyvenimas buvo itin sunkus – jos veikė pogrindžio sąlygomis: spausdino ir platino religinę literatūrą, rengė vaikus Pirmajai Komunijai, dirbo įvairius darbus bažnyčioje. 1954 m. susitaupiusios pinigų, seserys pasistatė kuklų namą Pušyno gatvėje. Po Nepriklausomybės atkūrimo šis namas buvo rekonstruotas. Seserys yra pavaldžios Telšių vyskupui, tačiau finansiškai yra laisvos ir išsilaiko iš to, ką pačios uždirba. Seserų veikla – įvairiapusė. Nuo mokymo, slaugos, patarnavimo bažnyčioje iki prieglobsčio suteikimo dvasinės pagalbos čia pasiprašiusioms moterims. Vienuolyno vyresnioji sesuo Edita jau keletą metų dirba tikybos mokytoja Simono Daukanto vidurinėje mokykloje. Novicija Edita irgi moko tikybos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje. Novicija Rita patarnauja ir šeimininkauja namie. Ji prižiūri ir kartu gyvenančias keturias garbaus amžiaus ligotas seseris. Sesuo Angelė pagal seną vienuolyno tradiciją tvarko bažnyčią, rūpinasi brolių rūbais. „Esame šeima. Savo atlyginimus ir pensijas dedame į „bendrą katilą“: iš to mokame mokesčius, prasimaitiname, pasirūpiname kitomis reikmėmis“, - tvirtino vyresnioji sesuo Edita.
|
|
