Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Didžiausias rūpestis - žemė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-12-15

“Kad ir kas bebūtų – ūkininkausiu toliau ar ką nors nuspręsiu keisti, - technikos niekada neišsižadėsiu”, - sako šukiškis ūkininkas Virginijus Kontrimas, neslėpdamas, jog technika ir yra jo tikrasis pašaukimas. Tai ūkininkas suprato dar ankstyvoje jaunystėje, kuomet įstojęs mokytis į veterinarijos technikumą, mokslus jame metė po pirmo kurso ir pasirinko mokytis ten, kur galėjo būti arčiau technikos.

Šukėje ūkininkaujantis Virginijus Kontrimas teigė, jog jeigu kas ir keistųsi jo gyvenime, jis vis tiek liks ištikimas technikai.

Kai ūkyje reikia ką nors suremontuoti, patobulinti, V.Kontrimui pagalbininkų nereikia: jis viską daro pats. “Didelio vargo nematau. Detalių dabar – kiek nori ir kokių nori, svarbu tik jas tinkamai sudėti į tinkamas vietas”, - teigė V.Kontrimas, kurio patarimų technikos klausimais teiraujasi ir artimiausias kaimynas – ūkininkas Stasys Lomsargis. “Stasys man padeda, kai pritrūkstu agronominių žinių. Juk visų amatų meistru nebūsi, tad savąja patirtimi reikia dalintis vienas su kitu”, - apie gražią šukiškių kaimynystę kalbėjo V.Kontrimas.

Jo ūkis – ne iš stambiųjų. Ūkininkas valdo 62 ha nuosavos ir nuomojamos žemės. Norėtų ir daugiau, tačiau kada aplink esama nemažai rimtai ūkininkaujančių ūkininkų, žemės išsinuomoti darosi vis sunkiau. Niekas neskuba žemės ir parduoti, o jeigu ir parduoda – nemažos kainos prašo. “Norėčiau turėti nors 100 ha. Tiek pats galėčiau dirbti. Nes ir su samdomais žmonėmis kaimuose – didelė problema. Juk nesamdysi tokio, prie kurio dar ir stovėti reikės, - rūpesčiais dalinosi V.Kontrimas. – Nepritariu ir plėšymuisi, kada dėl per didelių plotų ūkininkas nebespėja ir žemei neatiduoda tiek, kiek ji yra verta”.

V.Kontrimo ūkis – mišrus: jie su žmona Adele laiko 8 melžiamas karves. “Gyvuliai – žmonos rūpestis. Jeigu ne ji, karvių seniai nebelaikyčiau. Tokios mintys kai kada praeina, kai gauname pinigus už pieną. Pasirodo, - visai neblogai. Tačiau kalbant rimtai, gyvulių reikėtų arba atsisakyti, arba bandą plėsti. Dar neapsisprendėme, kaip pasielgsime. Tuo labiau, kai matome – dvi, keturias ar dvidešimt karvių turėsi, vis tiek kasdien jomis rūpintis reikia”, - kalbėjo ūkininkas.

Jis prisipažino, jog kartais pagalvojąs išvis atsisakyti ūkininkavimo. Todėl nedalyvauja ir jokiose programose. “Nenoriu jokių įsipareigojimų – o jeigu sugalvosiu ką nors gyvenime keisti”, – svarsto V.Kontrimas.

Mintis apie tai, jog teksią atsisakyti ūkininkavimo, sukelia būtent problemos dėl nuomojamos žemės ir dėl to, jog ūkininkas yra nuolat priklausomas nuo gamtos sąlygų.

Anot ūkininko, nebegavus išsinuomoti žemės ir likus su 25 ha nuosavos žemės, iš tokio ūkio neišgyvensi.

V.Kontrimas augina grūdines kultūras, vasarinį rapsą. Derliai, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, - neblogi: gerais metais grūdų iki 5 tonų prikuldavęs. Praėję ir šie metai nepalankūs buvę visiems ūkininkams, tad derliais retas kuris tegali pasigirti.

Šiais metais V.Kontrimas dalyvavo naujos kartos rapsų veislės “Nexera” auginimo programoje. Šių rapsų ūkininkas buvo užsėjęs 12 ha. Vidutinis derlius buvęs apie 1 toną iš hektaro. Ypač neblogai “Nexera” rapsai paaugo sunkesnėje molingoje dirvoje, o štai priesmėlio dirvoje vietomis nebuvo nė ko pjauti – rapsai lopais buvo išdžiūvę. “Patiko man ši rapsų veislė. Auginsiu ir kitais metais”, - tvirtino ūkininkas.

Gamtos sąlygos ūkininkus neramina ir dabar: kur tai matyta, kad toks šiltas gruodis būtų. Ir ne kas žiemkenčiams, jeigu esant tokiai drėgmei užsnigtų. “Jau išgyvenome dvejus metus, dėl gamtos patirdami nuostolius. Jeigu dar vieneri tokie metai – sunku ir pasakyti, kaip mes, ūkininkai, gyvensime toliau. Ypač jeigu bus kliuvinių išmokoms už gamtos padarytą žalą gauti”, - kalbėjo V.Kontrimas.

Ūkininkas turi visą ūkyje dirbti reikalingą techniką. Retsykiais ja pagelbsti kaimo žmonėms - smulkesniems žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Kolūkio laikais dirbęs vairuotoju, bendrovėje – traktorininku, po to ėmęsis ūkininkauti, V.Kontrimas sakė norėtų dar kur nors išbandyti save. Mėgstantis dirbti su technika vyras galbūt jau ir dabar važinėtų į darbą mieste, bet šiai idėjai koją kiša tai, kad Šukės kaimas neturi asfalto. “Yra šukiškių, kurie kasdien važiuoja dirbti į Klaipėdą, į Kretingą, tačiau aš pats dar esu neapsisprendęs”, - kalbėjo V.Kontrimas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas