Kaime gyvena ne tik ūkininkai

“Rajono politikai turi gerai suvokti, kad kaime gyvena apie 22 tūkst. žmonių, tarp kurių yra ne tik besiverčiančių žemės ūkiu, bet ir mokytojų, kultūros darbuotojų, miškininkų, pensininkų, - Kalėdų išvakarėse kalbėjo rajono Tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis. – Todėl sprendžiant kaimo reikalus reikia atsižvelgti ir į tų žmonių poreikius, problemas.“

Iš 22 tūkst. kaime gyvenančių rajono gyventojų 4 tūkst. gyvena iš žemės ūkio. Daugiausia – aštuoni tūkstančiai – yra pensinio amžiaus žmonių.

Rajono Tarybos narys, Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis sako esąs optimistas ir tikįs, jog kaime gyvenimas taip pat gerės.

Šie metai ūkininkams buvo labai sudėtingi. Iššalo žieminės kultūros, kurių bendras plotas siekė apie tris tūkstančius hektarų. Atsėti šiuos plotus reikėjo daug lėšų.

Tačiau ūkininkų laukė dar vienas išbandymas – sausra. Bendras nukentėjusių pasėlių plotas – apie 28 tūkst. hektarų. Nuostoliai siekia apie 18 mln. Lt. Tai reiškia, kad derlius sumažėjo beveik perpus – 48 procentais.

P.Turauskio žodžiais, paramą nukentėjusiems ūkininkams žadėjo ir Žemės ūkio ministerija, ir šalies Prezidentas. Buvo žadama išmokėti apie 200 mln. Lt kompensacijų. Tačiau dabar ši suma sumenko iki 50 mln. Lt.

Kretingos rajono savivaldybės Taryba ūkininkus, deklaravusius žemės ūkio naudmenas, atleido nuo žemės mokesčio. Taigi ūkininkams nereikės mokėti mokesčių, kurių bendra suma siektų apie 150 tūkst. Lt.

„Tačiau ruduo ūkininkams buvo geras – ilgas ir šiltas. Suartos dirvos, apsėta žemė“, - pasidžiaugė Tarybos narys.

P.Turauskio nuomone, atsigauti po patirtų išbandymų ūkininkams prireiks kelerių metų. Dėl patirtų nuostolių sumažės investicijų į žemės ūkio techniką, išaugs skolos. Tačiau bankroto P.Turauskis nepranašauja, nes ūkininkai yra verslūs, geba skaičiuoti ir suktis iš sudėtingiausių situacijų.

„Nebenusipirks naujo automobilio, atsisakys kelionių, gal mažiau bepuoš žmonas“, - juokauja P.Turauskis.

Iš 8 tūkst. pensininkų, gyvenančių kaimuose, dauguma – apie 6 tūkst. – moterų.

„Didelė dalis šių moterų yra našlės, - sakė P.Turauskis. – Todėl joms kyla problemų, kai reikia žiemai suruošti kurą, kai tenka ieškoti žmonių, kuriuos samdo ūkių darbus nudirbti. Ne vienos tokių našlių vaikai išvykę uždarbiauti į Angliją, Airiją, Ispaniją. Todėl našles dar slegia ir ilgesys, vienatvė.“

Pensininkams, kurių dauguma neturi nuosavo transporto, sunku nuvykti pas gydytojus: tenka stovėti eilėse, o ir važiuoti prireikia ne vieną kartą. Ir į bažnyčią nuvykti – rūpestis.

Kaimuose gyvenantiems žmonėms žiemą kyla problemų dėl užpustytų ir retai valomų kelių.

Visi šie žmonių – vienišų ir šeimų – rūpesčiai gula ant seniūnijų darbuotojų pečių. Socialiniai seniūnijų darbuotojai, P.Turauskio nuomone, ne visa padaro dėl žmonių, nes tam yra ir objektyvių priežasčių.

„Darbėnuose, pavyzdžiui, yra apie 400 socialiai remtinų žmonių, - sakė P.Turauskis. – Jeigu darbuotojai juos lankytų bent sykį per mėnesį, neužtektų laiko. O kur dar transporto problemos – seniūnijos darbuotojas negali kada pagalvojęs gauti automobilį ir vykti pas žmogų.“

Tarybos nario žodžiais, šioje situacijoje didelis vaidmuo priklauso bendruomenėms ir jų vadovams. Anksčiau, ištikus kokiai bėdai, žmogus ėjo pas kolūkio pirmininką, dabar tokia atrama turėtų tapti bendruomenių pirmininkai.

Savivaldybė, politiko žodžiais, daugiau dėmesio turėtų skirti mažiesiems kaimams: Leliūnams, Tuzams, Žutautams, Valėnams, Dimitravui, Kumpikams. Tarybos narys apgailestauja, kad šios atokios ir mažos gyvenvietės politikų atmenamos tik prieš rinkimus. P.Turauskio galva, kaimo atstumti nevalia ir dėl to, kad tai yra lietuvybės lopšys.

Kaip Tarybos narys, P.Turauskis mano, kad Savivaldybės lėšos turėtų būti skirstomos proporcingai pagal gyventojų skaičių.

Jis pasigenda dėmesio ir kaimiškųjų gyvenviečių žmones aprūpinant kokybišku vandeniu. Pasak Tarybos nario, dauguma šachtinių šulinių yra užteršti nitratais.

„Gyvenvietėse, kaimuose yra daug problemų, o norint jas išspręsti – reikia didelių investicijų, - sakė P.Turauskis. – Gatvės neapšviestos, gerai būtų, kad visuomeninis transportas į kaimus atvyktų bent dukart per savaitę. Reikėtų, kad socialiniai darbuotojai pas globos reikalaujančius žmones atvyktų bent kasdienės duonos nupirkti, nes žmonės nenori palikti savo namų ir glaustis valdiškuose.“

Kaimo žmonės nerimauja, kad gali būti privatizuotos pašto paslaugos. Ne kiekvienuose kaimo namuose yra laidinis telefonas, jau nekalbant apie kitokias ryšio priemones.

„Tačiau esu optimistas ir tikiu, kad gyvenimas gerės ir kaime, - Kalėdų išvakarėse sakė Tarybos narys P.Turauskis. – Tvarkomi kultūros namai, vis daugiau spaudos gauna kaimo bibliotekos, neblogai tvarkomi pirminės sveikatos priežiūros centrai, įsikūrė nemažai bendruomenių.

Šventų Kalėdų proga visiems linkiu geros sveikatos, sėkmės, ūkininkams – gerų derlių.“

• Rašyti komentarą (2)