Baigiantis vasarai moksleiviai apgulė gydytojus

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis rajono sveikatos priežiūros įstaigos buvo gulte apgultos moksleivių ir jų tėvų. Prieš prasidedant mokslo metams jie skubėjo pasitikrinti profilaktiškai ir gauti Vaiko sveikatos pažymėjimą. Šis dokumentas iki rugsėjo 15 d. turi būti pateiktas mokyklos administracijai.

Šeimos gydytoja Janina Sabaliauskienė sako, kad visi turi suvokti, jog vaiko sveikatos tikrinimas pirmiausiai turi rūpėti šeimai. Tuomet atėjimas pas gydytoją netaps eiliniu formalumu.

Devintoką Tadą Diburį iš Rūdaičių pas gydytoją mama užregistravo prieš savaitę. Ponia Birutė sakė esanti iš tų mamų, kurios vaikus pas gydytoją veda bent sykį per metus, o ne tik jiems sunegalavus. Moteris neabejojo, kad vaikai turi būti tikrinami.

„Bet nežinau, ar gerai, kai mokyklos reikalauja vaiko sveikatos pažymėjimo, kurį turi išrašyti šeimos gydytojas. Anksčiau mokykloje vaikus ir svėrė, ir matavo, ir tikrino“, - sakė Tado mama, prisimindama tuos laikus, kai prieš prasidedant mokslo metams rūpėjo ne suspėti pas gydytoją, o vaiką apipirkti mokyklai.

Septintokė Renata Šiaulytė, taip pat mamos užregistruota prieš savaitę, pas gydytoją sveikatos pažymėjimo atėjo viena. Renatos mama, taip pat kaip ir Tado, pas gydytoją vaiką visada lydėdavo pati. Tik šįkart neturėjo laiko, todėl trylikametė atėjo viena. Bet, pasak mergaitės, mama vis tiek pati pasiteiraus gydytoją apie apžiūros rezultatus.

Ir Renatai, ir Tadui smalsiausia buvo tai, kiek jiedu paaugo per vasarą. O kraujo tyrimų rezultatus, baimes, kad kas nors gali būti ne taip, paliko mamoms.

Išsamiai patikrinti neužtenka laiko

Profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas, prie kurio vaikas yra prirašytas. Apžiūros rezultatus gydytojas pažymi sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Vaiko sveikatos pažymėjimo formoje. Šis dokumentas kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. pateikiamas švietimo įstaigai, kurioje vaikas mokosi, ir galioja vienerius metus.

Paprastai sveikatos pažymėjimų moksleiviai suskumba paskutinėmis atostogų dienomis. Todėl sveikatos priežiūros įstaigose pastaruoju metu sunku praeiti koridoriais pro besibūriuojančius žmones.

„Pastarosiomis dienomis priimu po 30-40 pacientų, nors per šešias valandas galėčiau priimti 18 žmonių“, - sakė "Kretingos šeimos klinikos" šeimos gydytoja Janina Sabaliauskienė.

Prie šios įstaigos yra prisirašę apie 1,6 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Savaitės viduryje pas medikus buvo apsilankę tik ketvirtadalis jų. Užsiregistravę iš anksto toje pat eilėje laukia ir kiti pacientai – ir vyresnio amžiaus, ir jaunesni, ir su mažais vaikais, tuo pat metu tikrinami ir į ikimokyklinio ugdymo įstaigas besirengiantys vaikai.

Gydytojos nuomone, moksleiviai dėl sveikatos pažymėjimų galėtų pradėti kreiptis nuo pavasario. Taip būtų galima išvengti bereikalingų eilių, taip būtų galima skirti daugiau laiko ir dėmesio kiekvienam pacientui. Pasak gydytojos J.Sabaliauskienės, kai tokios didelės eilės, ji kiekvienam pacientui gali skirti nebent 10 minučių, nors išsamesniam patikrinimui reikėtų triskart daugiau laiko.

Kreipiasi tik dėl pažymos

Tadą Diburį (iš kairės) mama Birutė pas gydytoją užregistravo prieš savaitę. Bet ir išankstinė registracija nepadėjo išvengti eilės už gydytojo durų.

“Manau, kad prie stalo turėtų susėsti medikai, švietimo darbuotojai, tėvai, ir bendrai nuspręsti, kaip turėtų būti tikrinama moksleivių sveikata, - sakė J.Sabaliauskienė. – Visi turi suvokti, kad vaiko sveikatos tikrinimas pirmiausiai yra paties vaiko ir jo tėvų rūpestis. Tuomet nebūtų nepasitenkinimų, ir sveikatos tikrinimo tik dėl pažymėjimo“.

J.Sabaliauskienės patirtis rodo, kad ne vienas tėvų, vos pravėręs gydytojos kabineto duris, skuba pareikšti, kad „man reikia tik popierių“. Neretai vaikai ateina vieni – be tėvų.

„Vaikui, žinoma, nieko neskauda, o po mėnesio, žiūrėk, ateina kartu su tėvais. Pasirodo, vaiką kamuoja šimtai bėdų“, - sako gydytoja.

Reglamentuojantys dokumentai nurodo, jog vaikas iki 16 metų pas medikus turi ateiti kartu su tėvais. Gydytoja pritaria tokiai nuostatai, nes retas kuris vaikų sugeba išdėstyti savo problemas. Dažnai jie pameta tyrimų lapelius, siuntimus pas specialistus. Tačiau gydytoja dėl įvairių priežasčių neišdrįsta vaiko išsiųsti atgal, kad kitą sykį jis ateitų su suaugusiaisiais. Situaciją dažnai gelbsti tas faktas, kad J.Sabaliauskienė savo pacientus pažįsta nuo kūdikystės. Taip pat gerai pažįsta pacientus, sergančius lėtinėmis ligomis, nes jie priversti pas gydytojus lankytis dažnai.

„Yra tėvų, kurie apie vaiko tikrinimo rezultatus teiraujasi ir apie jų problemas gydytojai praneša telefonu. Nes kartais būna ir taip, kad vaikas, ypač paauglys, pas gydytoją su tėvais eiti nenori“, - sakė J.Sabaliauskienė.

J.Sabaliauskienė sako, kad tai būtų priimtinas būdas bendrauti su vaikų tėvais, bet ką daryti, kai tuo metu gydytoja tikrina kitą pacientą?

Nepanaudojama Moksleivio sveikatos raidos istorija

Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu šeimos gydytojas įvertina vaiko kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinimo, urogenitalinės, endokrininės, skeleto-raumenų sistemų, dantų, regos, klausos, kraujo, odos būklę. Prireikus pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus. Kraujo ir šlapimo tyrimai, jeigu vaikas neturi sveikatos problemų, turi būti atliekami sykį per metus. Taigi jeigu vaikui šie tyrimai buvo atlikti anksčiau, profilaktinio tyrimo metu jų kartoti nereikia. Taip pat ir dėl profilaktinio tikrinimo. Jeigu toks buvo atliktas pavasarį, dabar jo kartoti nebereikia.

Pradėjus vaikui lankyti pirmąją klasę, medikai jam įteikia Moksleivio sveikatos raidos istoriją, kurią tėvai perduoda mokyklos medikui. Šioje istorijoje užfiksuoti visi pagrindiniai vaiko sveikatos duomenys. Tačiau nė vienas, ateidamas pas šeimos gydytoją, tų istorijų daugiau nebeatsineša. Taip be reikalo, J.Sabaliauskienės nuomone, iššvaistoma nemažai lėšų. Gydytojos nuomone, tos sveikatos raidos istorijos turėtų keliauti paskui vaiką iki pat jam užbaigiant mokyklą.

„Tokiu būdu mokyklos medikai galėtų reguliuoti srautus, t.y. pas gydytoją nukreipti tuos moksleivius, kurie pas gydytoją nebuvo bent sykį per metus, kuriems nebuvo atlikti būtini tyrimai. Tokia tvarka buvo nustatyta anuometiniais laikais – vaikų sveikata būdavo tikrinama ne prieš mokslo metus, o ištisus metus“, - sako J.Sabaliauskienė.

Mokykloje ligos paūmėja

Gydytojos J.Sabaliauskienės duomenimis, visiškai sveiki yra tik mažiau negu trečdalis vaikų.

Moksleiviai negaluoja dėl virškinimo sutrikimų, kaulų-raumenų sistemos ligų, kaip pilnapadystė, laikysenos sutrikimai, dėl nusilpusios regos. Daugiau atsiranda vaikų, sergančių lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, vegetacinės nervų sistemos ligomis, kaip padidintas nervinis jautrumas, galvos skausmai.

Nemažai moksleivių, kuriems Vaiko sveikatos pažymėjime nurodomos rekomendacijos riboti fizinę veiklą, laikytis dietos, vengti vietų ir veiklos, kur gali būti alergenų.

Kaip mokykla laikosi rekomendacijų, kurias šeimos gydytojas nurodė išrašydamas Vaiko sveikatos pažymėjimą, prižiūri mokyklos medikas. Tačiau per mokslo metus, pasak gydytojos J.Sabaliauskienės, lėtinės ligos dažniausiai paūmėja. Ir dėl to kalti ne tik patys moksleiviai bei jų tėvai, nepaisantys rekomendacijų, bet ir sąlygos, kuriomis vaikai mokosi. Jie neturi galimybių laikytis dietos, nes mokyklų valgyklose visiems ruošiamas toks pat maistas, vaikai sėdi jų ūgiui nepritaikytuose suoluose, kabinetuose nėra tinkamo apšvietimo. Lėtines ligas skatina ir per dideli darbo krūviai, kai vyresniųjų klasių moksleiviai neretai dirba ilgiau, negu trunka jų tėvų darbo diena, patiriami stresai dėl rezultatų.

• Rašyti komentarą (0)