Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Patyčios laikomos kasdieniu įprastu elgesiu

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Kuprinė
  • 2006-08-25

Vakar muziejaus Baltojoje salėje Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrai, psichologai aiškinosi priežastis, kodėl vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, kaip ir suaugusiesiems, ir vaikams padėti suvokti, kad tai nėra nekaltas elgesys.

Pasak „Vaikų linijos“ vadovo Roberto Povilaičio, daugelis vertybių apvirto aukštyn kojomis: vaikas, kuris nesityčioja, gali būti laikomas keistuoliu, o kitas, mokytojai pasakęs apie skriaudžiamą vaiką – išdaviku.

Oficiali statistika -ledkalnio viršūnė

Rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, pernai Kretingos rajone smurtą patyrė trylika vaikų. Du vaikai kentė dėl seksualinio smurto, vienuolika – dėl fizinio.

„Tačiau, įvertinant bendrą situaciją Lietuvoje, galima manyti, kad smurto prieš vaikus atvejų būna žymiai daugiau, tik jie nepasiekia Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar policijos, - sakė Teresė Ramanauskienė, Kretingos psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių psichiatrė. - Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų dėmesį reiktų atkreipti į patyčias, kurios gal net nėra laikomos visuomenėje smurtu prieš vaikus“.

2006 m. Kretingos rajono švietimo skyrius atliko anketinę moksleivių apklausą, kurios metu aiškinosi, kaip mūsų rajone paplitęs smurtas ir patyčios.

Apklausoje dalyvavo 693 keturių miesto mokyklų 6, 8 ir 10 klasių mokiniai. Šiose miesto mokyklų klasėse pernai mokėsi 1301 moksleivis.

Daugiau negu ketvirtadalis, t.y. 28 proc., moksleivių nurodė, kad iš jų tyčiojasi, šaiposi arba juos užgaulioja bendraklasiai. Dar 19 procentų apklaustų moksleivių nurodė, kad iš jų šaiposi, tyčiojasi arba juos užgaulioja mokytojai. Daugiau negu pusė apklaustųjų - net 55 proc. - mokinių prisipažino, kad jie patys užgaulioja kitus vaikus arba iš jų šaiposi.

Aštuoni su puse procento moksleivių teigė, kad bendraklasiai yra atėmę iš jų pinigų ar kokį nors daiktą. Aštuoniolika procentų apklaustų mokinių atsakė, kad juos yra mušę bendraklasiai. Dvidešimt procentų mokinių prisipažino, kad jie patys yra mušę kitus vaikus. Net 88 proc. apklaustų moksleivių nurodė, kad yra matę, kaip mušasi kiti mokiniai.

Mūsų rajono vaikai nėra išskirtiniai. Patyčių ir smurto problema yra aktuali visoje šalyje. Apklausos, atliktos kitose šalies mokyklose, parodė, kad ne vieną mokinių bent kartą yra mušęs mokytojas. Trečdalis apklaustų 4-5 klasių moksleivių yra įsitikinę, kad galima trenkti kitam per veidą, jeigu šis trenkė pirmas. Trečdalis apklausose dalyvavusių vaikų mano, kad galima trenkti berniukui su knyga, jeigu pastarasis skaudžiai patempė mergaitei už kasų.

Ir dar vienas šokiruojantis faktas iš apklausų, atliktų sostinėje. Keletas apklaustų 6-12 klasių mokinių anketose nurodė, jog juos yra vertę užsiiminėti seksu, kad taip įrodytų savo meilę. Pusė iš atsakiusiųjų – vaikinai.

Pagalbos tikisi iš mokytojų

Iš 693 apklaustų mūsų rajono moksleivių visai nesaugūs mokykloje tvirtino besijaučiantys 16 moksleivių, o nesaugūs – kelissyk daugiau – 65. Kartais saugūs, kartais ne jaučiasi 252 moksleiviai. Saugiai mokykloje nesijaučia nė pusė apklaustųjų. Net 81 moksleivis nurodė, kad iš jo mokykloje tyčiojamasi net keletą kartų per savaitę.

Vaikai vieni kitus muša, tyčiojasi, spiria, atima ir gadina daiktus, atima pinigus, ignoruoja ir nebendrauja, apkalbinėja, pravardžiuoja. Jie kitiems grasina, apspjauna, rašo įžeidinėjančius užrašus.

Patyčias dažniausiai vaikai patiria koridoriuose ir mokyklos kieme. Tačiau nesaugu ir kitose vietose – tualetuose, net kabinetuose, valgykloje. Kartais skriaudžiamieji išdrįsta pasipriešinti savo skriaudėjams, bet neretai tyli ir apsimeta, kad tai jo nejaudina. Dažniausiai vaikai apie savo problemas nutyli, tik retas pasisako tėvams ir mokytojams.

Daugiau negu pusė apklaustųjų tvirtino, kad iš jų kartais tyčiojasi ir mokytojai.

Paklausti, ką galėtų padaryti, kad sustabdytų mokykloje patyčias, vaikai atsakė įvairiai. Vieni mano, kad nieko nepakeisi, nes yra įvairių žmonių, kurie be patyčių nemoka bendrauti, nieko neįmanoma padaryti, reikia paprasčiausiai išaugti šitą amžių. Kiti norėtų, kad mokykloje dirbtų apsaugos darbuotojai, kad būtų sugriežtinta tvarka, įrengtos vaizdo kameros.

Į klausimą, ką mokytojai galėtų padaryti tam, kad sustabdytų patyčias mokykloje, vaikai dažniausiai atsakė, kad jie turėtų imtis kokių nors priemonių. Apklausti moksleiviai taip pat nurodė, kad pedagogai turėtų labiau domėtis mokinių gyvenimu, sudrausminti skriaudėjus, padėti nuskriaustiesiems, kad galėtų vaikai nueiti pas socialinę pedagogę ir viską jai pasakyti. Pirmiausia mokytojai patys turi nesityčioti iš mokinių, nebūti abejingi, kai skriaudžia vaikus, budėti per pertraukas, stengtis padėti vaikui, paguosti, skirti griežtas baudas, įvesti griežtas taisykles, bausti pinigine bauda, pranešti tėvams, sakė vaikai.

Vertybės - aukštyn kojomis

Seminarą „Patyčios ir jų prevencija“ Kretingoje organizavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centras, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija bei Lietuvos psichiatrų asociacijos Klaipėdos krašto skyrius. Seminarą, skirtą gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, psichologams, vedė „Vaikų linijos“ vadovas psichologas Robertas Povilaitis.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuvos moksleiviai su patyčių problemomis susiduria skaudžiausiai. Jeigu, pavyzdžiui, Švedijoje patyčias patiria apie 20 proc. moksleivių, tai Lietuvoje, manoma, šis skaičius gali siekti apie 70 proc. R.Povilaičio žodžiais, jeigu kitose šalyse tai yra laikoma neigiamu elgesiu, tai Lietuvoje patyčios yra kasdienis, taigi ir įprastas elgesys. „Vaikų linijos“ vadovo nuomone, tokią situaciją galima pakeisti, nes jai yra ir „vaistai“ – veiksmingos prevencinės programos. Jeigu kitose šalyse jų yra po kelis šimtus, tai Lietuvoje - vos gyvos tik dvi, nes trūksta finansavimo.

„Priemonių yra, bet jos netaikomos, - sakė R.Povilaitis. – Reikia aiškiai įvardinti problemą ir imtis ją spręsti“.

Jo nuomone, vertybės apsivertė aukštyn kojomis, kai teisingas elgesys laikomas išdavyste, o pasityčiojimai – kasdieniu įprastu elgesiu.

Kuriama sistema

Lietuvoje nėra atlikta išsamių tyrimų, kurie tiksliai įvardintų problemos mastus. Kaip sakė Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos vadovė Virginija Karalienė, prieš porą metų ši problema buvo pradėta spręsti bendromis trijų ministerijų – Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos - pastangomis. Bendradarbiaujant sukurtas specialus centras prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kuriame rengiamos specialistų komandos. Ministerijų bendro darbo tikslas - sukurti sistemą, kuri funkcionuotų visoje Lietuvoje. Atskiruose regionuose tokios prevencinės programos jau įgyvendinamos. Vienas tokių regionų yra ir Kretingos rajonas.

Pasak T.Ramanauskienės, iki šiol mūsų rajone buvo fiksuojami tik seksualinio ir fizinio vaikų smurto atvejai. Tai fiksavo Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Psichikos sveikatos centras parengė „Smurto prevencijos programą“, kurios esmė - suburti žmonių ratą ir apmokyti sprendžiant šią problemą.

„Svarbiausia, kad atsirastų ratas žmonių, galinčių padėti“, - sakė V.Karalienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas