|
|
|
Išsėtinė sklerozė – jaunų žmonių liga
Išsėtinė sklerozė – progresuojanti centrinės nervų sistemos liga. Šia liga dažniausiai suserga 20 – 40 metų žmonės. Moterys išsėtine skleroze serga du kartus dažniau negu vyrai.
Suserga vis jaunesni Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centro vadovės medicinos mokslų daktarės Linos Malcienės, ligos priežastys nėra aiškios, kaip ir daugelio kitų autoimuninių ligų. Ligos eigoje vyksta nervus apsaugančios medžiagos – mielino - irimas – demielinizacija. Kai nervinės skaidulos apnuoginamos – demielinizuojamos, jos nebegali tinkamai perduoti signalų nervinėje sistemoje. Pažeidus mielininį apvalkalą, tose vietose, kur nervai yra „apnuoginti“, impulsų perdavimas stipriai sulėtėja. Išsėtinės sklerozės nereikia tapatinti su senatvine ateroskleroze: tai - visiškai skirtingi dalykai. Išsėtinė sklerozė yra kitokios struktūros liga, ir su kraujotaka nieko bendro neturi. Nors išsėtine skleroze suserga jauni žmonės, tačiau yra tendencijų, kad pasitaiko ir sergančių vaikų. Gydytojos duomenimis, išsėtinės sklerozės paplitimas Lietuvoje yra 55 sergantieji 100 tūkstančių gyventojų. O sergamumas - tiek, kiek naujų atvejų per metus atsiranda. Dabar per metus Lietuvoje patvirtinama nuo 50 iki 80 naujų ligos atvejų. Išsėtinė sklerozė - nebūtinai ūmai pasireiškianti liga ir ne visada gali turėti staigią pradžią. Kartais simptomai būna pakankamai lėtai besivystantys ir nesakantys, kad gali būti tokia liga. Ne visada ir gydytojai atpažįsta išsėtinės sklerozės pradžią. Kiekvienam žmogui liga gali pasireikšti labai skirtingai. Dažniausi ligos simptomai Sergant išsėtine skleroze gali pasireikšti regėjimo sutrikimai – miglotas matymas ar spalvų skyrimo praradimas, atsirasti neįprasti pojūčiai – žmogus pradeda jausti šaltį, nutirpimą, dilgčiojimą, niežulį, gali atsirasti motorinės funkcijos sutrikimas - raumenų sustingimas, kojų ar rankų silpnumas. Gali atsirasti galvos svaigimas, dėl to gali ir pykinti, dvejintis akyse, gali sutrikti šlapinimosi, tuštinimosi funkcijos, pasireikšti didelis nuovargis, ypač antroje dienos pusėje. Kartais nuovargis gali būti sutapatinamas su egzaminų nuovargiu ar fiziniu darbu. Dėl tokio sutapatinimo dėmesys nukreipiamas nuo tikrosios priežasties. Dviem trečdaliams ligonių ligos metu pasireiškia įvairių lokalizacijų skausmai. Šiai ligai būdingi tiek veido, galvos, tiek abipusiai nugaros skausmai. Vėlesniam periode būna ir pažintinių funkcijų sutrikimas. Ligai ypač pažengus į priekį, sutrinka trumpalaikė atmintis. Dėl to jauni pacientai jaučia diskomfortą. Pablogėja dėmesio koncentracija. Jie negali atsiminti, sukoncentruoti dėmesio. Būdinga nuotaikų kaita – nuo euforijos iki depresijos ar atvirkščiai. Žinoma, šiek tiek silpnėja ir intelektas. Ir baigę aukštuosius mokslus pacientai gali turėti tokių problemų. Jeigu liga nėra gydoma, ji ilgainiui pradeda progresuoti ir sukelia neįgalumą. Keturios išsėtinės sklerozės formos Gydytojos L.Malcienės nuomone, išsėtinės sklerozės gydymas Lietuvoje yra prieinamas toks, koks ir visame pasaulyje, tačiau pacientai pas gydytojus ne visada patenka ankstyvoje susirgimo stadijoje. Dėl to jie netenka dalies galimybių. - Visą laiką sakoma, kad, pacientui jaučiant tam tikrus simptomus, reikia jį siųsti tirti, - sakė pašnekovė, kurios nuomone, net jei liga ir aiški, pacientui nereikėtų sakyti, kad ji nepagydoma. Nors ji ir nėra pagydoma, bet yra gydoma, taip, kaip ir vėžys, kurio gydymas turi teigiamą poveikį, o kartais ir išgydomas arba pasiekiama remisija ilgesniam laikui. Gydyti išsėtinę sklerozę - privalu ir reikalinga. Kai leidžiama ligai vystytis savo vaga, kaip ji nori, tai dažniausiai baigiasi neįgalumu. Pagal ligos eigą žinomos keturios išsėtinės sklerozės formos. Viena jų – recidyvuojanti remituojanti, būdinga 85 proc. susirgusiųjų. Ji būna ligos pradžioje. Šioje formoje liga pablogėja ir vėl pagerėja iki kito karto. Ligos pradžioje galima taikyti įvairius gydymo metodus, retinant tuos pablogėjimus, gerinant paciento būklę, reikia gydyti ir paūmėjimą. Kitos dvi formos yra progresuojančios. Pagal tai, kaip liga progresuoja - nuo pat pradžių ar vėliau -skiriama pirminė ar antrinė išsėtinės sklerozės forma. Stabdant progresavimą taikoma ir chemoterapija, principas panašus kaip gydant vėžį. Yra ir gerybinė išsėtinės sklerozės forma, kuri retai pablogėja. Šiai formai būdinga tai, kad liga pasireiškia vienu nestipriu paūmėjimu. Po to žmogus pasveiksta iki galimo antrojo paūmėjimo, kuris gali nepasireikšti net 20 metų, o liga - nedaug progresuoti. Tokie žmonės ir negydomi jaučiasi gerai. Taip yra iki 10 proc. visų susirgusiųjų. Svarbi ankstyva diagnostika Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją gydyti. Vėlesnėse stadijose kai kurie gydymo metodai lieka nepanaudoti ir netinkami. Šiuolaikine technika diagnozuojant ligą svarbiausias išlieka klinikinis tyrimas. Specialistas turi pacientą gerai ištirti kliniškai, įvertinti tyrimą, išsiaiškinti ligos istoriją, kas jam buvo. Nė vienas tyrimas nėra vertingas, jeigu jo neptvirtina klinikiniai požymiai, simptomai. Kai klinikinio tyrimo nepakanka, atliekami kiti tyrimai: magnetinio rezonanso tomografijos, smegenų skysčio ir kt. Tačiau liga vis tik diagnozuojama pagal klinikinį tyrimą. Bendrosios praktikos, šeimos gydytojai, pas kuriuos pirmiausia patenka pacientai, dėl tam tikrų nusiskundimų ir negalavimų pirmieji turi galimybę įtarti ir nukreipti pacientus pas specialistą. Gydytojai, įtarę išsėtinę sklerozę, pacientus siunčia į Išsėtinės sklerozės centrus, kurių Lietuvoje yra trys: Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Šiuose centruose yra galimybė ištirti pacientą dėl išsėtinės sklerozės. Klaipėdoje pacientams didelėse eilėse laukti netenka. Anksti pradėjus gydyti išsėtinę sklerozę, pasiekiama gerų rezultatų. Kol liga nepažengusi ir nesuardžiusi daugybės smegenų struktūrų, gydymas yra efektyvus ir matomas. Kadangi išsėtine skleroze serga jauni žmonės, tai jiems tokios ligos nustatymas sukelia šoką ir psichologinį stresą. Jiems iškyla klausimas, kaip toliau gyventi. Pacientams, kuriems ypač anksti nustatoma liga, gydytojai pataria gyventi įprastą gyvenimą ir neatsisakyti savo planų, tačiau suprantant, kad sveikata gal ir nebus visiškai gera: reguliariai teks lankytis pas gydytojus, vykdyti jų nurodymus. Išsėtinė sklerozė mūsų visuomenėje nėra įprasta liga, ir dažnai slepiama nuo darbdavių, kolegų. Pacientai kurį laiką gyvena „nereklamuodami“ savo ligos.
|
|
