|
|
|
Mažina parduodamų akcijų paketą
“Kretingos šilumos tinklai“ mažina parduodamų akcijų paketą. Vietoj anksčiau žadėtų 30 proc. dabar derasi dėl 25 proc. Situaciją keičia galima ES fondų parama
Bendrovė pagal 2004 – 2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą pateikė paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai. Gautas ES fondų lėšas planuojama panaudoti antrajai katilinei, esančiai Melioratorių gatvėje, rekonstruoti. Sulaukus paramos būtų įrengtas 4,5 megavatų galingumo šiaudais kūrenamas katilas su smulkinimo ir kuro padavimo linijomis. Iš tų pačių lėšų būtų sužiedinti lauko šiluminiai tinklai – 1,3 km. Sužiedinus trasas, iš antros katilinės, esančios Melioratorių gatvėje, šiluma būtų tiekiama pirmos katilinės, dabar kūrenamos dujomis, vartotojams. Pateikto projekto vertė – 7,8 mln. Lt. Iš fondų tikimasi gauti iki 65 proc. projekto vertės – apie 4,3 mln. Lt. Kita dalis – bendrovės lėšos. Atsakymo dėl projekto, kuris rengtas dvejus metus, laukiama iki metų pabaigos. Greitais tempais augant kuro kainoms, šilumininkai įsiskolino kuro tiekėjams. Tuo pat metu 10 proc. sumažėjo šilumos energijos gamyba, nes per pastaruosius kelerius metus nuo šilumos tinklų atsijungė ligoninė, keli daugiabučiai gyvenamieji namai, turintys 125 butus. Mokyklose sumontavus automatizuotus šilumos punktus, renovavus mokyklų katilines, taip pat sumažėjo šilumos sunaudojimas. Tai buvo priežastys, vertusios apsispręsti didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, naujai išleidžiamas akcijas siūlant įsigyti investuotojui. Derybos dėl akcijų pardavimo vedamos su bendrove „Klaipėdos energija“. Kol vyksta derybos, Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys jų eigos nekomentuoja. Reikia vienoms, greičiau atsipirktų kitos “Sudėtinga situacija Salantų trečiojoje katilinėje, - sakė J.Barzdys. – Įranga susidėvėjusi, o vartotojų padaugėjo - prijungtas Salantų kultūros centras. Salantų seniūnijos katilinėje iki šiol kūrenta skystu kuru. Į seniūniją galima būtų tiekti šilumą iš minėtos trečiosios katilinės – tačiau galingumo neužtenka, reikia keisti pasenusią įrangą“. Renovuoti Salantų katilinę kainuotų apie 1 mln. Lt. Šilumininkai gavo pasiūlymą, bet tokie pertvarkymai kainuotų 1,5 mln. Lt, todėl bendrovė ieško pigesnio varianto. Bendrovei, pasak J.Barzdžio, labai trūksta lėšų. Todėl planuojant darbus svarbu įvertinti prioritetus. Finansiškai labiau verta investuoti į greičiausiai atsiperkančius objektus, bet praktiškai – investicijų dažniausiai reikia kitoms katilinėms. Kartenos katilinėje kūrenama skystu kuru, o Grūšlaukės katilinėje - kietu kuru, todėl bendrovė svarsto teikti paraišką Lietuvos aplinkos investicijų fondui. Paraiškos šiam fondui jau buvo teiktos dėl Piliakalnio ir Kalniškių mokyklų katilinių renovacijos, tačiau sulaukta neigiamo atsakymo – iš 100 projektų parama buvo suteikta tik 5 ar 6 projektams. „Parengti projektus kainavo apie 20 tūkst. Lt, o nesulaukus paramos vis tiek šias katilines teko tvarkyti savo lėšomis – buvo nupirkti granuliniai katilai. Tačiau tinklai liko seni, todėl šiluma vis tiek yra brangi, - sakė J.Barzdys. – Katilinėse vietoj keturių kūrikų liko dirbti po vieną. Katilinės atsipirks per 3 – 4 metus“. Einamieji darbai Šiuo metu vyksta hidrauliniai šilumos tinklų bandymai pagal planą. Laukžemėje jau sutvarkyta katilinė, tačiau savo eilės laukia senos šiluminės trasos. Problemiška šiluminė trasa keičiama į ambulatoriją Darbėnuose. Kadangi ji nuolat apsemiama, buvo pakeista izoliuotais vamzdžiais. Jau sutvarkyta trasa Turgaus gatvėje Salantuose. Vasarą bus remontuojamos šiluminės trasos Jokūbave, išbandomos padidintu slėgiu šilumos trasos Kretingoje bei Kartenoje.
|
|
