Naktį Senosios Įpilties dangumi ritosi ugninis kamuolys

Naktį iš praėjusio sekmadienio į pirmadienį, apie 3 val., dvi Senosios Įpilties šeimos – Savilovai ir Venckai – matė dangumi slenkantį 1 m skersmens ugnies kamuolį. Ugnies kamuolys judėjo iš šiaurės rytų pusės vakarų link. Šį reginį įpiltiškiai stebėjo maždaug valandą, kol ugninis diskas išnyko horizonte.

Ugnies kamuolį Ona Savilovienė matė palengva slenkantį viršum pagrindinės gyvenvietės gatvės vakarų kryptimi aukštos įtampos stulpų link .

Buvusi pedagogė 77-erių Ona Savilovienė pasakojo, jog jos sūnus, 42-jų Vladas Savilovas, dirbantis Piliakalnio pagrindinėje mokykloje, praėjusio sekmadienio naktį kieme pirmasis pastebėjo dangumi slenkantį ugnies kamuolį. „Įbėgęs į kambarį, prižadino visus namiškius, šį reginį mačiau ir aš bei dvi mano dukros, keturi anūkai. Iš miegų prikėlėme ir kaimynus Venckus. Jei būtų matęs vienas žmogus, galėtum netikėti, bet buvome visas būrys. Nieko panašaus per savo gyvenimą nebuvau patyrusi“, - prisipažino moteris.

Pasak O.Savilovienės, skritulys buvo itin ryškios raudonos spalvos su oranžiniu atspalviu: „Saulė – ne saulė, mėnulis – ne mėnulis“. Kamuolys slinko iš šiaurės rytų pusės, lydimas duslaus garso, primenančio gyvatės šnypštimą. Apie dvidešimt minučių kamuolys kabojo, po truputį ėmė kisti jo spalva: jame atsirado tamsių, žemėlapį primenančių dėmių. Tuomet diskas pajudėjo ir pamažėle vis greitėdamas slinko į vakarų pusę. Vaizdas ėmė kisti: kamuolys tapo gelsvai violetinis, kol visiškai išnyko horizonte.

„Kai sugrįžome namo, apėmė neįprastas jausmas, kūną krėtė drebulys. Kitą rytą vaiskiame danguje saulė buvo skaudžiai raudona, net akis suko. Aplink ją – lyg koks stiklo apvalkalas. Amžių baigiu nugyventi, bet tokios saulės nesu regėjusi. Vaizdas - gražus, bet baugus. Po kelių sekundžių vėl pažvelgiau, aplink saulę jau – violetinis ratilas. Pradėjau melstis, bet susipainiojau poteriuose. Nieko nebesupratau, kas darosi“, - patirtu išgyvenimu pasidalijo įpiltiškė.

Kai naktiniu dangumi judėjo ugnies kamuolys, O.Savilovienės duktė Ona Raišutienė skambino draugams į Kretingą, kad ir šie išeitų pamatyti neįprasto reginio. Tačiau kretingiškiai nakties danguje tematė tik tamsą.

O.Savilovienė sakė, jog kitądien laukusi žinių per televiziją, tačiau apie šį reiškinį nebuvo jokio pranešimo. „Norėtųsi, kad specialistai paaiškintų, kas tą naktį vyko. Gal pati saulė siunčia kažkokius darinius, o gal tie reiškiniai taip stipriai paveikia saulę, - svarstė moteris. – Gamtoje yra įvairių reiškinių, tik mes juos pramiegame“.

Moteris prisiminė, kaip prieš daugel metų naktį Senosios Įpilties apylinkėse jos sūnus matė priešpriešiais judančias degančias liepsneles. Prasilenkdamas save ramino, kad jų nebijo ir joms palinkėjo ramiai keliauti toliau. Tik motina tuomet sūnaus pasakojimu nelabai tetikėjo.

Senosios Įpilties kultūros centro vedėja Birutė Stalmokienė mano, jog jų gyvenvietė, kurioje gyvena apie 400 žmonių, yra bioenergetiškai netinkamoje vietoje: per ją iš vienos pusės nutiestas iš Būtingės terminalo į Mažeikius einantis naftotiekis, iš kitos pusės – į terminalą vamzdžiais grįžta nuotėkos. Per gyvenvietę pravesti aukštos įtampos elektros laidai. Vietovė, anot pašnekovės, drėgna, vyrauja durpynai, kuriuose gausu geležies.

„Prieš penkiolika metų, kai dar dirbau fermos vedėja, šiomis apylinkėmis prasiautė galingas uraganas. Praeidamas šuoru, siaurame ruože jis visiškai nušlavė fermą ir namą. Šunį nunešė tolyn su visa būda. Gretutiniai pastatai liko sveikut sveikutėliai“, - pasakojo B.Stalmokienė. Ji tvirtino, kad šiose apylinkėse žaibai bei griaustiniai – ne naujiena.

Įpiltiškė Asta Razmienė prisiminė, kaip prieš dešimtmetį per šienapjūtę staiga vaiskų dangų perskrodęs griaustinis akimirksniu nusinešė jos uošvio Petro Razmos gyvybę. „Uošvis buvo ant šieno kaugės vežime. Netikėtai pasigirdo baisus trenksmas. Aš grėbiau šieną maždaug 10 metrų nuo vežimo. Nuo trenksmo parvirtau ant žemės. Uošvis ir arklys buvo nebegyvi“, - pasakojo A.Razmienė.

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos klimatologijos ir metodikos skyriaus viršininkė Audronė Galvonaitė mano, jog ugnies kamuolys naktiniame Senosios Įpilties danguje gali būti paaiškinamas kaip optinis gamtos reiškinys. „Nemačius konkretaus vaizdo, remiantis tik žmonių pasakojimu, labai sunku teisingai nustatyti. Tai galėjo būti aukštutinių perlamutrinių arba sidabrinių debesų prasiveržimas. Tie debesys formuojasi labai aukštai – maždaug 70-80 km nuo žemės paviršiaus - ir būna saulės apšviesti. Jie gali būti įvairių formų, kartais primena net upės tekėjimą. Todėl senuose padavimuose liko pastebėjimų, kad tekėjo kraujo upės, - tvirtino A.Galvonaitė. – Tokie reiškiniai yra ypatingai reti. Jie dažniausiai pasireiškia, kai oras vaiskus su anticikloniniais prasiveržimais. Būtent toks oras ir vyravo praėjusį savaitgalį“.

Specialistė mano, jog ugnies kamuolys galėjo būti ir šiaurės pašvaistė. Ypač tuo atveju, kai jis judėjo iš šiaurinės pusės vakarų link. „Šiaurės pašvaistė būna įvairių formų – blyno, kamuolio, drapiruočių, vaivorykštės“, - sakė A.Galvonaitė.

A.Galvonaitė neatmeta galimybės, kad ugnies kamuolys galėjo būti ir kokios nors cheminės reakcijos gamtoje pasekmė ar karinis objektas. Vienok, tai – ne meteoritas, nes jis krinta neužsilaikydamas danguje, ir ne palydovas, kuris įprastai nešviečia tokiu ryškumu.

• Rašyti komentarą (1)