|
|
|
Ar upės krantas - vieta degalinei?
Tą patį, kaip praeiviams gatvėje, klausimą apie erzelį visuomenėje sukėlusios “Trevenos” degalinės statybą Kretingoje uždavėme rajono Savivaldybės merui Valerijonui Kubiliui, architektui Jonui Petruliui, Kretingos miesto seniūnui Stanislovui Juknevičiui, Kretingos muziejaus (kurio paminklinėje teritorijoje atsiduria degalinė) direktorei Vidai Kanapkienei
- Jeigu būtų buvusi mano valia, šitoje vietoje nebūčiau grąžinęs žemės. Deja, tai įvyko 1995 metais. Žemė šitoje vietoje grąžinta dar ir su tiksline paskirtimi - ūkinei-komercinei paskirčiai. Žemę reikėjo grąžinti kitoje vietoje. Žemės savininkas suprojektavo degalinę, projektas atitinka visus reikalavimus. Rajono Savivaldybės Taryba neturėjo kito pasirinkimo kaip pritarti šiai statybai, priešingu atveju savininkas tą būtų pasiekęs teismo keliu. Kita vertus, retai būna taip, kad visiems būtų gerai. Dažnai viską vertiname vien iš savo varpinės. Klaipėdoje irgi buvęs didelis triukšmas dėl degalinių statybų nurimo. Europoje degalinės įrengiamos po gyvenamaisiais namais. Manau, jog ir čia “Trevena” pastatys visais atžvilgiais šiuolaikišką degalinę. Taip nieko neįsileisdami galime išbaidyti visus investuotojus. Pasikartosiu, jeigu būtų mano valia, žemės toje vietoje nebūčiau grąžinęs, būčiau ją palikęs visuomenės reikmėms.
- Per vėlu interpretuoti, reikšti nuomonę - tiek oficialią, tiek privačią. Procedūra truko ketverius metus, kai esant normalioms sąlygoms statybos leidimui gauti sugaištama nuo vienerių iki pusantrų metų. Viešesnio objekto, po “Master Food”, nebuvo. Laiko pareikšti nuomonėms buvo daug. Savivaldybės Taryba kelis kartus svarstė investuotojo prašymą ir nė karto jo galutinai neatmetė, vis iškeldavo sąlygas, kurias investuotojas įvykdė.
- Aš nepritariau ir nepritariu degalinės statybai šioje vietoje. Bet žmogus privačioje - savo - žemėje stato, susiderino viską. Kelerius metus siekė leidimo statybai, ir jį gavo. Savininkas norėjo čia statyti degalinę, ir savo tikslą pasiekė. Ir man skambina nepatenkinti žmonės. Ką aš galiu pakeisti? Turi būti pažeidimas kažkoks, kad uždraustų statybą. Projekto turėjo nederinti aplinkos apsaugos, paminklotvarkos, visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos. Suderino, patvirtindami, jog jokie reikalavimai nėra pažeisti.
- Mojuojama kardais, kai mūšio baigtis nuspręsta. Dvaro paminklinė teritorija ir be degalinės tiek sudarkyta. Pačiame parko centre stūkso svetimkūnis - katilinė. Nemanau, kad degalinė sudarkys esamą aplinką. Svarbu, kad būtų paisoma ekologijos reikalavimų. Tačiau tą, manau, garantuoja šiuolaikinės technologijos. Atsakomybę už veiklos pasekmes prisiima tas, kuris stato degalinę. Apie tai, kad tas žemės sklypas ties sankryža yra privati nuosavybė, sužinojau, kai atėjo “Trevenos” savininkas. Privati nuosavybė - šventas dalykas. Tie žemės grąžinimo procesai yra nevaldomi. Aš nesu garantuota, kad prie Trečiojo tvenkinio kas nors neįsigys žemės. Todėl rūpinuosi, kad greičiau būtų parengtas muziejaus teritorijos detalusis planas, kuris užkirs kelią tokioms nemalonioms staigmenoms. Po birželio 6 d. “Pajūrio naujienų” straipsnio “Degalinė - upės ir gyventojų kaimynystėje” sulaukėme mūsų internetinės svetainės www.pajurionaujienos.com lankytojų atsiliepimų: “Susidaro įspūdis, kad ką bestatytų Kretingoje, žmonėms nieko nereikia. Bet kai pastato - visi naudojasi, ir visi patenkinti. Kaip nenorėjo “Maximos”, o dabar - eilės prie kasų. Na, nebūkite niurzgliai, leiskit žmonėms dirbti, o vietos užteks visiems”. Į šią nuomonę kitas skaitytojas atsako: “Pagal tave tą degalinę reikėjo centre statyti. Šiuo metu užtenka jų per akis, ir dabar stovi gerose vietose prie išvažiavimų, tegul miesto valdžia (jei tokia Kretingoje yra) keliais pasirūpina, nes vienos duobės. Greit degalinių nereikės, o reikės autoservisų”. “Akivaizdus pavyzdys, kaip reikia mokėti apeiti įstatymus ir taip padaryti, kad viskas - kaip tau reikia ir viskas - pagal įstatymus”. “Žmonėms visko reikia, bet viskas turi būti savo vietose, o ne taip, kaip čia: kas kur nori - stato, kur reikia - patepa”.
|
|
