Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Protingai planuojant ūkį, gyventi galima

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-04-21

Nasrėnuose ūkininkaujantys Virginija ir Rimantas Stropai – ūkininkai su “stažu”: jie, sugrįžę į tėvų ir senelių žemę, ūkininkauja nuo 1990 metų ir vysto mišrų – pieno ir augalininkystės – ūkį. Ūkininkai sako, kad prie esamų sąlygų, protingai planuojant, neužsigriebiant daugiau, negu išgali dirbti, pasinaudojus parama, išgyventi įmanoma.

Neperseniausiai ūkininkai Virginija ir Rimantas Stropai įsigijo naują “Belorus” traktorių. “Technikos turime nemažai, tačiau ją pats laikas atnaujinti”, - sakė jie.

Valdanti 75 ha žemės, auginanti 30 galvijų – melžiamų karvių ir prieauglį – ūkininkų šeima sakė ūkio nebeplėsianti. “Mums užtenka, nebent vaikai norėtų didinti žemės plotus ar karvių bandą”, - sakė V.ir R.Stropai, kuriems ūkio darbus dirbti padeda ir sūnus su marčia.

V.ir R.Stropų ūkyje jau baigiami visi darbai, kuriuos reikėję atlikti pagal Pieno ir Nitratų programas. Vidaus darbus, padarytus tvartuose, jau priėmė valstybinė komisija. “Beliko įrengti kanalizaciją ir srutų duobę, sutvarkyti aplinką”, - sakė ūkininkai, nė kiek nesigailėdami, kad dalyvavo Pieno ir Nitratų programose. Vargo buvę, ypač – rengiant dokumentus. Tačiau, anot ūkininkų, kai nori ko nors pasiekti – viskas padaroma, o ir suteikta galimybe pasinaudoti teikiama parama – verta.

Pagrindines ūkininkų šeimos pajamas sudaro už pieną gauti pinigai. V.ir R.Stropai patys užsiaugino bandą, iš vienos karvės vidutiniškai primelžia iki 5 tūkst. kilogramų pieno per metus. Pieną parduoda “Pieno žvaigždėms” ir sakė, jog esą patenkinti gaunama už pieną kaina. Ūkininkai teigė, jog su stambesniaisiais pieno žaliavos gamintojais pieno perdirbėjai skaitosi, todėl ir kainą padoresnę galima išsiderėti. Už pieną taip pat atsiskaitoma laiku.

V.ir R.Stropai pienininkystės nežada atsisakyti. Išgryninti ūkio taip pat neskuba. “O ką reiktų daryti grūdams neužderėjus”, - sakė jie.

Ūkininkai augina grūdines kultūras, rapsą. Šiemet – pirmas pavasaris, kada nebesės linų. “Girdėjome, kad niekas jų nebesupirks, tad bandysime daugiau pasėti rapso, gal susigundysime ir saldžiaisiais lubinais, kuriuos auginti ūkininkai yra labai agituojami. Žinoma, jeigu tik pavyks pasirašyti sutartis dėl lubinų realizacijos”, - kalbėjo ūkininkai.

Žieminių kultūrų pasėliai išsilaikę gerai. R.Stropus jau suspėjo juos ir patręšti. Arčiausiai namų esanti žemė – apie 20 ha – yra skirta gyvuliams ganyti, o likusią žemę dirba tolėliau nuo namų. Pašarus karvėms ūkininkai gaminasi patys. Sakė, jeigu to nedarytų, labai padidėtų pieno savikaina. Jau nebe pirmus metus V.ir R.Stropai karvėms šerti pasiruošia šienainio. Tačiau pasiteisino tik kokybiškai pagamintas šienainis – vis tik jį gaminant reikia įgūdžių, dirbant su žolės vyniojimo technika. Neperseniausiai įsigijęs naują rusų gamybos traktorių, R.Stropus ketina pirkti ir vyniotuvą šienainiui gaminti. “Iš esmės turiu visą techniką, tačiau jau laikas ją ir atnaujinti”, - sakė ūkininkas.

Turintys visą techniką, tvartus V.ir R.Stropai sakė tarsi savaime pradėję plėtoti mišrų ūkį: norėjosi ir techniką panaudoti, ir pastatų tuščių nelaikyti. Didinant melžiamų karvių bandą, kartais ūkininkams tenka parduoti ir vieną kitą bulių, ir veršelių. V.ir R.Stropai laikosi nuomonės, jog geriau galviją parduoti pagal gyvą svorį, negu pagal skerdeną, o pakilus veršiukų supirkimo kainoms, nelabai ir bulius verta auginti.

V.ir R. Stropai sakė nenusivylę žemės ūkio politika ir nelinkę “bėdavotis”. “Kad ir aplinkui gyvenantys ūkininkai nusiteikę gana optimistiškai”, - sakė jie.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas