Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Gyvūnų terapija taikoma ir Kretingos neįgaliesiems

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-07-03
Neįgalusis palaipsniui įvedamas į bendrystę su dideliu gyvūnu: pirmiausia paliečia, glosto, o po to susidraugauja.

Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjant įvairioms gyvūnų – šunų, žirgų, kačių, delfinų, gyvačių, sraigių, egzotinių gyvūnų – terapijai, skirtai žmogaus fizinei, emocinei, psichosocialinei sveikatai gerinti, ir Kretingos dienos veiklos centro neįgaliesiems yra taikomas gydymas žirgais, arba hipoterapija, ir šunimis, arba kaniterapija.

Dirba licencijuoti specialistai

Gyvūnų terapijos projektą Kretingos dienos veiklos centras, jo vadovės Birutės Viskontienės žodžiais, vykdo bendradarbiaudamas su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija (SIŽGB) „Kretingos viltis“. Hipoterapijos užsiėmimai vyksta jau antrus, o kaniterapijos – pirmus metus. Jie rengiami individualiai arba grupėms: hipoterapijos užsiėmimuose dalyvauja 69 Kretingos dienos veiklos centro ir Salantų padalinio, o kaniterapijos – tik Kretingoje centrą lankantys neįgalieji.

„Tam, kad gyvūnų terapija būtų sėkmingai pritaikyta, būtinas licencijuotas specialistas, nes gyvūnas tėra tik įrankis saugiam numatomam rezultatui pasiekti. Pas mus į centrą atvyksta kaniterapeutė Loreta Jurkuvienė su 2 šunimis, taip pat dirba psichologė Alva Survilienė. O hipoterapijos užsiėmimams vykstame į žirgynus: kretingiškiai – į Remigijaus Urbio žirgyną Palangoje, o salantiškiai – į viešosios įstaigos „Raitija“ žirgyną Klausgalvuose“, – pasakojo B. Viskontienė.

Seansų trukmė – apie 30 min. Specialistas numato veiklos su gyvūnu eigą ir tikslą. Terapiniai gyvūnai negali dirbti tiek pat laiko, kiek žmogus, todėl užsiėmimų laikas yra limituotas. Gyvūnas pavargsta, nuolat dėmesį sukoncentravęs į asmenį, kuriam atliekama terapija.

Kretingos dienos veiklos centre vyksta ne tik pavieniai, bet ir grupiniai gyvūnų terapijos užsiėmimai.

Gerėja gyvenimo kokybė

„Gyvūnų terapija neįgaliam žmogui, kurio jutiminis pasaulis yra atviresnis negu sveiko, sukelia jaukias emocijas, pamatęs didelį gyvūną, jis lengviau įveikia baimes. Terapeutas pirmiausia užveda ant kelio, leisdamas paliesti gyvūną, o po to veda žingsnis po žingsnio tolyn, abiejų – neįgaliojo ir gyvūno – draugystės link“, – teigė centro vadovė.

Jos žodžiais, galimybė taikyti gyvūnų terapiją yra labai svarbu, nes taip galima pagerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant sunkios negalios asmenims: „Tarkim, cerebrinį paralyžių turinčio žmogaus kūną nevalingai tampo spazmai. Kineziterapijos užsiėmimuose, mankštose dalyvaujant gyvūnui, neįgalusis susikoncentruoja į jį: patiriant teigiamas emocijas, atsipalaiduoja jo raumenys ir būna lengviau mankštinti kūną. Terapeutai ypač akcentuoja ryškius fizinius kūno pokyčius. Sakoma, kad per tokios terapijos mėnesį galima pasiekti daugiau negu bėgant bėgimo takeliu“, – apie terapinių gyvūnų poveikį neįgaliojo emocinei ir fizinei sveikatai kalbėjo B. Viskontienė, akcentuodama ir tokio gydymo tęstinumo svarbą.

Mokslas tyrinėja poveikį

Lietuvoje intensyviai taikyti gyvūnų terapiją imta pastarąjį dešimtmetį. Gyvūnų terapijos pradžia – 1977 metai, kai JAV, Ohajo valstijos universiteto klinikoje, buvo įgyvendinta terapijos su gyvūnais programa. Pirmieji į terapiją gyvūnus pasitelkė psichologai gydymo įstaigose, socialinės priežiūros įstaigose bei reabilitacijos centruose. Akvariumas ir žuvys – populiari terapinė priemonė ir įstaigose, ir namuose.

Tačiau manoma, kad teigiamas gyvūnų poveikis žmogaus sveikatai užfiksuotas dar prieš 2 tūkst. metų. Evoliucijos eigoje žmogus prisijaukino gyvūnus, išmoko stebėti gamtą ir taip rasti nusiraminimą.

Nuo 1999 m. JAV veikia programa READ, skirta disleksijos bėdų turintiems vaikams: vaikas skaito gyvūnui, sumažėja įtampa ir jis greičiau susidoroja su užduotimi. Senjorai ir vieniši žmonės, turėdami savo gyvūną, daugiau laiko praleidžia gryname ore, bendrauja su aplinka, taip palengvindami sau gyvenimą.

Mokslas vis dar tyrinėja gyvūnų terapijos ypatinguosius poveikio mechanizmus, tačiau jau įrodyta, kad patiriamos geros emocijos yra vienas pagrindinių terapijos poveikio žmogui rezultatų.

Šunys padeda neįgaliesiems įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, ugdo tolerantiškumą ir empatiją.

Ištikimiausi žmonių draugai

Šuo laikomas ištikimiausiu žmogaus draugu – jam reikia žmogaus draugijos, skirtingai nuo katės, kuri yra vienišė. Kaniterapija taikoma autizmo, depresijos, disleksijos, Alzhaimerio ligoms gydyti, taip pat – poinsultinei būsenai stabilizuoti, epilepsijai valdyti, sergantiems cerebraliniu paralyžiumi, turintiems Dauno sindromą, sensorinių pojūčių sutrikimų, elgesio, emocijų, raidos sutrikimų, taip pat – įvairius psichologinius sukrėtimus išgyvenantiems asmenims.

Žmogus, glostydamas šunį, atsipalaiduoja, sumažėja jo kraujo spaudimas, pagerėja širdies veikla. Šunys skleidžia stiprią gydomąją energiją. Bendraudami jie atiduoda dalį savo energijos, todėl puikiai veikia kaip antidepresantas. Šunys padeda vaikams ir neįgaliesiems įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, ugdo kantrybę, tolerantiškumą ir empatiją.

Hipoterapija skirta ne tik neįgaliesiems, bet ir asmenims, patiriantiems sunkias, įtemptas emocijas. Gydymas žirgais stiprina nervų sistemą, nugaros raumenis, skatina bendravimo poreikį, padeda mokytis valdyti emocijas. Ji taikoma neįgaliems asmenims, turintiems judėjimo ir atramos aparato, pusiausvyros ir koordinacijos, neurologinio pobūdžio, kalbos, intelekto sutrikimų.

---

2 tūkst. 340 Eur – tiek lėšų šiemet Kretingos dienos veiklos centro lankytojų gyvūnų terapijai skyrė Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės ir darbo ministerijos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas