Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vydmantuose pašventinti bažnyčios pamatai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Problema
  • 2020-06-30
Kertinio bažnyčios akmens šventinimo ceremoniją atliko arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Sekmadienį iškilmėse dalyvaujant gausiam prelatų, kanauninkų, kunigų ir tikinčiųjų būriui, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas bei naujasis Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pašventino Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios pamatus ir kertinį akmenį. Jame įbetonuota bronzinė kapsulė su pašventinimo aktu – žinia apie istorinį įvykį, perduodama ateities kartoms.

Ugnį užkūrė Viešpats

„Bet geriau, kad niekada niekas šios žinios ir neperskaitytų, tai reikš, kad niekas niekada čia nekasinės, mūsų bažnyčia gyvuos amžinai“, – juokavo ceremonijos dalyviai.

Tarp bažnyčios pamatų ir kertinio akmens pašventinimo aktą pasirašiusiųjų buvo ir sveikinimo žodžius taręs Seimo narys Antanas Vinkus, ir paramą tolesnei bažnyčios statybai žadėjęs Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, ir vydmantiškių vydmantiškiu tituluojamas Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys, ir daug kitų garbių asmenų, tačiau minios akys labiausiai krypo į neįgaliojo vežimėliu sūnaus Eugenijaus atvežtą 85-erių Birutę Viršilienę, bažnyčios idėjos pradininkę.

„Širdis man smarkiu plaka, džiugi šiandien diena“, – prisipažino „Pajūrio naujienų“ pakalbinta vydmantiškė. Mintimis ji nugrimzdo į 1989-uosius metus, Baltijos kelią, kuriame pati dalyvauti negalėjusi dėl sveikatos. Užtat su dar visai mažiukais anūkais nuvažiavusi į Kretingos bažnyčią pasimelsti už tuos, kurie – Baltijos kelyje, Dievo paprašyti, kad „didysis kaimynas“ nesugalvotų grandine susikibusių žmonių užpulti.

„Tuomet mišios 7 valandą vykdavo, tad į Kretingą išsiruošėme dar anksčiau. Iš zakristijos išėjęs kunigas ir klausia, iš kur aš tokia ankstyva su mažais vaikais? Jis paskatino mąstyti, telkti ir kitus gyventojus inicijuoti bažnyčios statybą savame kaime“ , – 20-ies metų senumo įvykius prisiminė pašnekovė. Anot jos, atsirado bendraminčių, su kuriais susiorganizavę, rinko parašus, juos vežė Telšių vyskupijon, prašė leidimo statyti bažnyčią.

Bet dėl šių žingsnių kartais, grįžus namo, ir sielotis Birutei tekdavo. Vieni vydmantiškiai, būdavo, užgaulios – kam tos bažnyčios reikia, geriau toje vietoje aikštynas pažaisti vaikams, kiti pyks arba šiaip šnairai žiūrės... „Dėl tokių dalykų taip pat kreipdavaus į Aukščiausiąjį, maldoje prašiau padėti. Ir atsiuntė išganingą mintį: jeigu Viešpats jau užkūrė ugnį, lai ji dega, o aš būsiu tuo „pečkuriu“, vis pamaišysiu, kad neužgestų“, – dėstė ji.

Tas simbolininę prasmę įgijęs žodis ugnis tapo renginio leitmotyvu, skambėjusiu ne vieno iškilmių dalyvio lūpose.

Ant pašventinimo akto pasirašyti buvo pakviesta bažnyčios statybos idėjos iniciatorė Birutė Viršilienė. Šalia jos Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, jai iš kairės – ir naujasis Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Ragino ne aukoti, o investuoti

Vydmantų šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Karolis Petravičius teigė buvęs susikrimtęs, jog dėl „nelemtosios koronos“ šventinimo ceremonija galėjusi būti atidėta nežinia kuriam laikui. Bet esą malda daro stebuklus.

„Šiandien šventinami pamatai ir dedamas kertinis bažnyčios akmuo – ar vien tai nėra stebuklas?“ – retoriškai klausė jis. Anot klebono, netiesa, kad istoriją kuria tik pasaulio didieji. Ją kuria ir paprasti nuoširdūs žmonės, kokie yra vydmantiškiai. Juos jis pamilęs taip, kad, paskirtas į šią parapiją, nebepabėgęs, nors, atviravo, iš pradžių apie tai svarstęs. K. Petravičius vardais iš gausios į šv. Mišias susirinkusiųjų minios išskyrė parapijiečius, kurie kas 11, kas 100 pirmųjų eurų atnešė ir paaukojo Dievo namams statyti. Ypač sugraudinusi prie bažnyčios prisidėjusios tauragiškės našlės, 4-ių vaikų motinos, parama.

K. Petravičius į Vydmantus dirbti atvyko iš tų kraštų – anksčiau buvo Tauragės bažnyčios vikaras. Išlydėdamas ir sėkmės statant šventovę linkėdamas tenykštis jaunimas jam padovanojo plytą.

„Toji jaunimo dovanota plyta bus pirmoji Vydmantų bažnyčios plyta, man tai labai svarbu. Saugojau ją 4-erius metus“, – kalbėjo klebonas. Jis akcentavo, kad žmonių gyvenimo įvykiai prasideda nuo svajonių. Kažkada pravažiuodamas keliu Šiauliai–Palanga jis pagalvojęs: kodėl nuo plento gerai matomoje gyvenvietės tuščioje pievoje, kurią puošia tuometinio Telšių vyskupo šviesaus atminimo Antano Vaičiaus pašventintas kryžius, nestatomi Dievo namai?

„Tik spėjau nusistebėti – pats gavau paskyrimą statyti bažnyčią!“ – prisiminė K. Petravičius, paraginęs ir vydmantiškius nepaliauti svajoti, stebėtis. „Stebėkitės, kodėl lig šiol neturite maldos namų. Stebėkitės, kad Dievas jus įpareigotų taip, kaip įpareigojo mane“, – kalbėjo klebonas. Kviesdamas į palapinę aukoti savo šventovės statybai, K. Petravičius teigė turįs liudijimų, kad tie, kurie aukoja pinigus, sulaukia ilgai melstų malonių – laimės, sveikatos, džiaugsmo ir ilgo gyvenimo. „Surinktus pinigus mes vadinam ne auka, o investicija, nes tai iš tikrųjų yra investicija į amžinąsias vertybes“, – kalbėjo klebonas. Jis pasidžiaugė turįs nemažai bendraminčių – dešiniąja ranka pavadino bažnyčios statybos tarybos pirmininką Virginijų Japertą, šiltai atsiliepė apie bendruomenės pirmininką Simą Končių, kultūros skyriaus, bibliotekos, gimnazijos, seniūnijos, vaikų darželio bendruomenes, nepamiršo paminėti anapilin išėjusiųjų, tarp kurių Nijolė Rimkienė, Feliksas Jonkus.

„Prie įvažiavimo turbūt pastebėjot užrašą „Vydmantai – gerų žmonių namai“. Tai – teisybė. Vydmantai tikrai yra gerų žmonių namai“, – akcentavo jis.

Parašus ant pašventinimo akto sudėjo ir klebonas Karolis Petravičius bei dešinioji jo ranka bažnyčios statybos tarybos pirmininkas Virginijus Japertas.

Laiko pavyzdžiu kitiems

Arkivyskupas K. Kėvalas kalbėjo apie tai, kad Dievas žmonėms leidžia tarsi atkartoti Kūrėjo darbą – duoda laisvę patiems pabandyti: statyti miestus, gyvenimus, bažnyčias. Kuriant svarbiausia – nuotaika, požiūris į tai, ką darai, tikėjimas ir pasitikėjimas.

K. Kėvalas pasakojo vieną pavakarę atvažiavęs apsidairyti į dar tuščią pievą, kurioje šiandien vyksta šventovės statyba. Prie jųdviejų su K. Petravičiumi priėjęs „apšilęs“ parapijietis ir paprašęs ugnies (suprask: degtukų arba žiebtuvėlio – aut. pastaba). „Mums ugnies prašymas tapo simbolišku – juk tas praeivis prašė to, ko prašo pats Viešpats, – ugnies, tai yra entuziazmo statyti bažnyčią!“ – kalbėjo K. Kėvalas. Bet, anot jo, šie reikalai nejuda greitai, tai kainuoja. Antai vydmantiškis klebonas visą vyskupiją „judina“, dainom, šokiais, estrada – dėmesio bažnyčios statybai prašo.

Telšių vyskupas A. Jurevičius linkėjo, kad ir kitų miestelių gyventojai, matydami čia kylančią bažnyčią, vydmantiškių prašytų parodyti šaltinį, iš kur semtis tiek energijos, drąsos ir ugnies. „Dabar, pašventinus pamatus, vyskupijai reikės rūpintis, kad iš jų išaugtų didingas pastatas, skirtas Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui“, – kalbėjo jis.

Kad džiaugsmo bus, atviravo šventėje sutikti, kaip sakė, nuo gimimo vydmantiškiai Gita ir Robertas Bacevičiai su sūnumi Benu. „Kaip gerai bus čia pat bažnyčią turėti, ypač to laukia mūsų tėvai, visa vyresnioji karta, o nemažiau – ir jaunimas“, – šypsojosi jie.

---

Vydmantuose statyti bažnyčią nuspręsta prieš maždaug 20 metų, tačiau ilgai nepradėjus projektas paseno, o naujasis buvo rengiamas apie 3,5 metų. Dievo Gailestingumo bažnyčios kompleksą sudarys šventovė, klebonija ir parapijos namai. Statybos darbai pradėti nuo bažnyčios ir klebonijos pamatų, parapijos namų statyba nukeliama į kitus etapus. Šventovę suprojektavo vilnietis architektas Alvydas Šeibokas, rangovas – Klaipėdos r. bendrovė „Apsidė“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas