Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Jaunuolis drąsina savo bendraamžius rinktis panašias mainų programas: „Pasaulis man tapo mažas, o galimybės – neribotos”.

Praėjusius mokslo metus kretinigiškis Nojus Žiubrys praleido už Atlanto – septyniolikmetis dalyvavo mainų programoje ir ilgiau negu pusmetį gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Mičigane. Jo teigimu, šis laikotarpis suteikė daug naujų patirčių ir suvokimą, kurioje srityje jis norėtų realizuoti save, baigęs mokyklą.

Galimybė išvažiuoti – 4 procentams

Pašnekovas prisiminė, kad apie galimybę praleisti vienus mokslo metus JAV sužinojo 2017 metų vasarą, dalyvaudamas gabiems vaikams skirtoje koučingo (sveikatingumo mokymas, pagrįstas neuromoksliniais tyrimais, supažindinama su meditacija, psichoterapija) stovykloje. „Susipažinau su mergina, kuri buvo ką tik sugrįžusi iš JAV. Susižavėjau jos pasakojimu ir nutariau pats dalyvauti atrankoje“, – teigė N. Žiubrys.

Padrąsintas stovykloje dėsčiusio neuromokslininko, neurochirurgo ir lektoriaus Kęstučio Skaumino, grįžęs iš stovyklos, jaunuolis užsiregistravo 15–17 metų moksleiviams skirtoje mainų programos FLEX (Future Leaders – Exchange program) atrankoje. Šį projektą remia JAV ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba, gabiems paaugliams suteikiama galimybė gyventi amerikiečių šeimose ir vienerius mokslo metus mokytis šioje šalyje, programą remia ir stipendijas teikia JAV vyriausybė.

Pasak N. Žiubrio, patekti tarp finalininkų – labai sudėtinga: „Užsiregistravusiųjų į atranką buvo per 600 moksleivių iš visos Lietuvos, vyko trys atrankos etapai, galimybė mokytis JAV teko 25 finalininkams, tai yra tik 4 proc. visų dalyvavusiųjų. Šansas būti tarp atrinktųjų mažesnis negu įstoti į Harvardo universitetą.“

Programos išskirtinumas – kad moksleivis, net ir patekęs tarp 25 atrinktųjų, dar tiksliai nežino, kokioje valstijoje jis gyvens, nes finalininkus renkasi savanorių šeimos iš visų valstijų.

„Programos tikslas – mainų moksleiviams užtikrinti tikrą ir tipinį amerikiečiams būdingą gyvenimą, labai retai atrankos finalininkai mokslo metus praleidžia didmiesčiuose, todėl nereikėtų nusiminti, jei mainų dalyvis nepateks į Los Andželą ar Niujorką“, – su šypsena kalbėjo N. Žiubrys.

Jaunuolis, baigęs 10 klasių Pranciškonų gimnazijoje, išvyko į JAV, Mičigano valstijoje esantį Ortonville miestelį, kuris mažesnis už gimtąją Kretingą, todėl vaikinui teko patirti daugiau kaimiško gyvenimo subtilybių.

Sužavėjo švietimo sistema

Prieš išvažiuodamas pašnekovas turėjo lūkesčių, kaip turėtų atrodyti gyvenimas JAV – vaikinas tikėjosi sustiprinti savo akademinius įgūdžius, tačiau ilgainiui labiausiai atsiskleidė adaptacijos ir lankstumo įgūdžių svarba. Programa, į kurią aplikavo pašnekovas, labiausiai siekia ugdyti ateities lyderius, kurie siekia savo gyvenime didesnių tikslų negu eilinis moksleivis, skatinamas politiškumas ir visuomeniškumas.

Anot N. Žiubrio, pirmieji iššūkiai kyla dar pradedant ruoštis kelionei. „Svarbu suprasti, kad teks daugybę kartų peržengti savo galimybių ribas ir atsiduoti nežiniai. Atvykus viskas nauja – aplinka, mokykla, draugai, kultūra, tradicijos, papročiai ir vertybės. Taip pat reiktų nepamiršti, kad išankstinės nuostatos apie Ameriką nebūtinai pasitvirtins atvykus į šalį. Sudėtingiausia – palikti draugus ir tėvus Lietuvoje, stiprus noras grįžti namo trunka apie porą savaičių atvykus ir Kalėdų laikotarpiu“, – tikino jaunuolis. Moksleivis pripažino, kad jis liko sužavėtas JAV švietimo sistemos. Anot N. Žiubrio, per dieną mokiniai turi šešias pamokas, jos išlieka tokia pačia tvarka kiekvieną savaitės dieną, mokinių klasės Amerikoje nėra sudaromos, todėl išsivysto kur kas gilesni ryšiai tarp mokinių. Moksleiviai nuo devintos klasės gali rinktis mokytis dalykus, su kuriais jie nori sieti savo gyvenimą.

„Galima pasirinkti kriminalistikos tyrimų – moksleiviai tiria imituojamus nusikaltimus, pritaikydami mokslinius metodus, ir įrodymų pateikimą teisinėje sistemoje, kompiuterinio dizaino, sociologijos, psichologijos, orkestro disciplinas arba, susitarus su mokytoju, pasirinkti savarankišką studijavimą – studijuoti bet ką, ką mokinys nori. Pamokų trukmė JAV mokyklose ilgesnė, viena pamoka – 1 valanda, todėl mokiniai gali per pamokas atlikti namų darbus, baigę pamokos temą. Dažniau negu Lietuvoje pamokų metu užtikrinamas teorijos panaudojimas praktinių užsiėmimų metu. Pažengusiems mokiniams yra galimybės pasirinkti sustiprintą dalyko programą, kuri įprastai dėstoma pirmame koledžo kurse, išlaikius egzaminą, šios disciplinos koledže galima nebesimokyti“, – įvardijo kretingiškis. N. Žiubrys mokėsi Amerikos istorijos, kriminalistikos tyrimų, anglų kalbos, savarankiškai gilinosi į kvantinės fizikos subtilybes, turėjo sustiprintą fizikos ir matematikos kursą. Vienas labiausiai atmintin įsirėžusių akimirkų – fizikos laboratoriniai darbai: „Per fizikos pamoką mes atlikome labai daug laboratorinių darbų. Teko konstruoti laivą iš kartono, su kuriuo du komandos nariai turėjo perplaukti mokyklos baseiną. Ši užduotis labai skatino kūrybiškumą.“

Dar vienas aspektas, kuriam, vaikino nuomone, reikėtų skirti daugiau dėmesio Lietuvoje – stipresnio ryšio tarp mokinio ir mokytojo puoselėjimas. „Moksleiviai su mokytojais kalba kaip su draugais, pedagogams įdomu, ką mokiniai ketina veikti savaitgalį, kokie ateities planai, nevengiama pasidalinti ir savo asmeninio gyvenimo detalėmis. Mokytojams nuoširdžiai rūpi, kaip sekasi jų moksleiviams, nėra paviršutinio bendravio. Mokykloje atsižvelgiama į mokinių nuomonių ir vertybių įvairovę, priimami netradicinės seksualinės orientacijos moksleiviai, nėra patyčių“, – atskleidė moksleivis.

Vaikinas tikino, kad gyvendamas amerikiečių šeimoje jis susipažino su kitokiu gyvenimo būdu negu Europoje.

Daug laisvalaikio praleidimo būdų

Pasak pašnekovo, pasibaigus pamokoms moksleiviai turi pasirinkti bent vieną veiklą iš plataus spektro: sporto šakos – regbis, tenisas, bėgimas, futbolas, krepšinis, veikia įvairūs klubai, pavyzdžiui, knygų ar investuotojų klubas, kur mokiniai diskutuoja, kurias akcijas yra geriausiai pirkti šiuo metu.

Mokykloje sportinė veikla vertinama atsakingai: „Ugdymo įstaigose dirba profesionalūs treneriai, kurie atsakingai rengia sportininkus tarpmokyklinėms varžyboms. Kad mokinys galėtų dalyvauti sportinėje veikloje, jis privalo turėti atitinkamus pažymius – negalimi neigiami pažymiai E (pamokos pažymių vidurkis 6) ir negalima turėti dviejų D (pamokos pažymių vidurkis 6,5–7) pažymių, taip pat neturi būti jokių nusiskundimų iš mokytojų.“ Pašnekovas rudenį žaidė tenisą, o žiemą – krepšinį, treniruotės vyko kasdien apie dvi valandas. Anot N. Žiubrio, JAV labai svarbus ir populiarus regbis. „Varžybos vykdavo kiekvieną penktadienį, dažnai ir kituose miestuose, tačiau tai nesutrukdydavo moksleiviams iš mūsų mokyklos nuvykti į kitus miestus ir palaikyti savo komandą, nes turėti vairuotojo pažymėjimą galima jau nuo 16 metų. Palaikymas labai svarbus, rungtynes atvykdavo žiūrėti ir tėvai. Varžybų metu vykdavo mokyklos orkestro maršas, palaikymo komanda rengdavo pasirodymus, akrobatinius triukus ir skanduodavo skanduotes, kad įkvėptų sportininkus. Varžybos – įtemptos ir aršios, pralaimėjus komandai, pralaimėję jausdavosi ir mokiniai. Pamenu, kai mūsų komanda pralaimėjo valstijos pusfinalį, buvo didelis šokas“, – įspūdžiais dalinosi moksleivis.

Jaunuolis tikino, kad Amerikoje žmonėms įdomūs užsieniečiai: „Atvykus pirmą dieną susipažinau su begale žmonių, kuriems buvo smalsu sužinoti apie Lietuvą. Kadangi JAV mokyklose nedėstoma geografija, apie kitas pasaulio šalis žmonės nelabai išmano, tad buvo smagu praplėsti jų akiratį, papasakoti apie savo šalies istoriją, papročius, kultūrą ir kuo esame garsūs pasaulyje.“ Vaikinas surengė kelis pristatymus mokykloje, priėmusių gyventi tėvų giminėms, per susitikimą su iš kitų užsienio šalių atvykusiais moksleiviais.

Pasaulinė koronaviruso pandemija sujaukė ir pašnekovo planus. Anot jo, prasidėjus koronaviruso plitimui, buvo sunku įvertinti situaciją, nemažai žmonių Amerikoje neigė šią pandemiją ar jos egzistavimą: „Kai staiga paskambino iš Lietuvos ambasados JAV ir pranešė, kad teks išvažiuoti, aš nelabai supratau, kas vyksta. Dėl prasidėjusio karantino net nespėjau atsisveikinti su mokytojais ir draugais.“

Vis dėlto, priimančioji šeima paskutinėmis dienomis surengė išvyką į Mičigano viršutinį pusiasalį, kuriame amžina žiema, prie Didžiųjų ežerų. „Kelionė buvo nuostabi, iki dabar linksmai prisimenu savo paskutines akimirkas JAV. Grįžus namo iškart rytą išskubėjau į oro uostą, priešaky laukė 24 valandos kelionės į Lietuvą“, – atskleidė N. Žiubrys.

Nori sugrįžti

Kretingiškio teigimu, laikas, praleistas už Atlanto, jį pakeitė. „Jaučiuosi labai patobulėjęs akademiškai ir fiziškai, sustiprinau savo valią. Buvo dienų, kai grįždavau iš mokyklos septintą valandą vakaro po treniruočių, sėsdavau prie pamokų iki antros valandos nakties, o rytą nuo šešių vėl turėdavau pradėti tokią pačią dienotvarkę – 7.20 val. prasideda pamokos. Pasikeitė draugai ir pomėgiai, tapau labiau bendruomeniškas, pastebiu, kad esu iniciatyvesnis“, – patirtimi dalinosi jaunuolis.

Jis skatina savo bendraamžius dalyvauti panašiose mainų programose: „Galbūt mokinių pažymiai nėra aukščiausi, tačiau FLEX komisija atrenka vaikus ne pagal jų pažymius – buvo atvejų, kai atrinktų vaikų anglų kalbos vidurkis siekė 6,5. FLEX komisija labai vertina paauglio adaptyvumą, sugebėjimą prisitaikyti prie naujos aplinkos, įveikti iššūkius, būti lyderiu, norą dalintis idėjomis, papročiais, sukurti ilgalaikius draugystės ryšius su amerikiečiais. Jei tu turi šias savybes, ši programa yra kaip tik tau.”

Prieš išvykdamas į JAV vaikinas nežinojo, ką norėtų veikti baigęs mokyklą. Išbandęs daug naujų sričių, pabendravęs su gabiais žmonėmis, pašnekovas suvokė, kas jam labiausiai patinka: „Žinau, kad ateityje noriu studijuoti fiziką. Nors šie metai, praleisti besimokant JAV, lietuviškoje švietimo sistemoje neužskaitomi, tačiau buvo verta laiką skirti ir savęs pažinimui, ir kitoms kultūroms. Pabaigus pagrindinio ugdymo programą ir prieš pradedant vidurinio ugdymo pogramą, labai gera patirtis išvažiuoti tokiems mainams, nes būtent šiuo paauglystės laikotarpiu vyksta branda.“

Anot pašnekovo, jam pavyko suderinti ir norą pagilinti akademines žinias, ir susipažinti su JAV kultūra bei susirasti draugų ne tik iš JAV, bet ir viso pasaulio – Ispanijos, Vokietijos, Meksikos ir Australijos. „Pasaulis man tapo mažas, o galimybės – neribotos”, – tvirtino moksleivis.

Nuo rugsėjo N. Žiubrys mokysis Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, šioje ugdymo įstaigoje dėstomas sustiprintas matematikos ir fizikos kursas. Baigęs mokyklą vaikinas sieks stoti į universitetą JAV. „Noriu studijuoti aeroinžineriją arba kvantinės mechanikos inžineriją ir dirbti su raketomis, svajoju vieną dieną dibti NASA arba SpaceX“, – ateities planais pasidalino kretingiškis.

Sigita RAZMUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas