Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Šliužai itin aktyvūs tamsiuoju paros metu, anksti rytą ir vėlų vakarą, apsiniaukusią dieną, po lietaus ir prieš lietų bei iškritus rasai.

Jau ne pirmi metai drėgnesnėse vietose sodus ar daržus turintys žmonės pastebi, kad jų sodinamus ir rūpestingai puoselėjamus augalus – tiek daržoves, tiek gėles – vis pikčiau puola šliužai. Šie gyviai, sugebantys per parą suėsti augalų masės beveik perpus tiek, kiek patys sveria, ypač suaktyvėja po lietaus, o šiltos žiemos ir drėgnos vasaros padeda jiems tarpti.

Užpuolė prieš penkerius metus

Kad šliužai yra itin bjaurūs ir sunkiai išnaikinami kenkėjai, ne iš nuogirdų žino šalia Būtingės prieš daugiau nei 30 metų įkurtoje sodininkų bendrijoje „Darba“ gyvenantys šventojiškiai Audronė Bukauskienė ir Petras Baronas. Jų sklypą iš vienos pusės juosia melioracijos griovys. Būtent iš tos pusės prieš penkerius metus kruopščiai puoselėjamus gėlynus ir lysves su daržovėm bei uogom pradėjo pulti šliužai.

„Kai tik jie pasirodė, baisu būdavo ir prisiliesti. Orams atšilus po didesnio lietaus jų pulkai – sakau neperdėdama – per naktį nugrauždavo tik sudygusių agurkų, cukinijų ir moliūgų daigus. Salotų, kurios išsisėjusios net per Naujus metus žaliuodavo, per sezoną nelikdavo visai – nuėsdavo vos išlindusias“, – pasakojo A. Bukauskienė.

Pasak jos, kad atsigintų nuo šliužų, bandyta ir lysves kelti, ir aptverti jas. Daržovių daigelius Audronė ir Petras dangstė stiklainiais, maišais, kad bent kiek paaugtų, nes paūgėjusių daigų gyviai jau „nebeįkąsdavo“. Tačiau nusitaikydavo į žiedus.

„Galima sakyti, kad išstudijavome jų mėgstamiausius patiekalus: šliužams, pasirodo, labai patinka cukinijų ir moliūgų žiedai ir tik užsimezgę vaisiai. Rinkdavom nuo jų šliužus, o pačias užmazgėles net apraišiodavome, kad tik bent kiek paaugtų. Jeigu metai būdavo lietingesni, tai ir gerokai paūgėjusius moliūgus ir cukinijas apgrauždavo. Dar jiems labai tiko lubinai ir jurginai – šitų gėlių net nebegalėjome auginti. Ir, žinoma, braškės su žemuogėm. Būdavo, pamatai rytą gražiai nunokusią uogą, nusiskini, o iš kitos pusės į ją šliužas įsikandęs. Bjauru“, – pasakojo moteris.

Ir druska sūdė, ir alum girdė

Pirmaisiais šliužų antpuolio metais sodininkai bandė gintis juos rinkdami. Bet kur tu surinksi tokią galybę: „Nuo griovio jų tiesiog ordos po lietaus šliauždavo. Ir dabar šliaužia – prieš kelias dienas po liūties tiek buvo, kad net baisu buvo per žolę eiti: nėra net kur kojos pastatyti, gali paslysti ir skaudžiai griūti“, – sakė A. Bukauskienė.

Šliužus pora rinkdavo po kelias valandas per dieną. Pasiklausę kitų sodininkų patarimų, sumesdavo į sūdytą vandenį. Tik, kaip juokauja, paskui būdavo problema rast vietos, kur juos „palaidot“. Išbandė ir naikinimą alumi: pripildavo pigaus alaus į indelį, vakare pastatydavo, o rytą rasdavo indelį, pilną visom prasmėm prigėrusių gyvių.

„Alaus skardinėlės užtekdavo vos porai dienų – brangus būdas šliužams naikinti. Stimpa jie ir druskos gavę, bet vėl – kiek kilogramų tos druskos pilsi, juolab kad druska augalams kenkia. Jau buvome visai benusimeną, bet prieš trejetą metų sužinojome, jog esama specialių nuodų šliužams ir sraigėms, tokių mėlynų granulių. Išbarstėm didelę jų pakuotę. Kurį laiką šliužų nebuvo, bet po dviejų-trijų savaičių vėl paršliaužė – galvojome, kad išvis teks atsisakyti bet kokių gėlių ir daržovių, kad nebegalėsime nieko auginti. Bet dabar išmokome: kiekvienai naujai vadai ir drėgmės bangai reikia nuodo „dozės“, tada dar gyventi galima“, – vienintelį išties veiksmingą būdą įvardino sodininkė, pridūrusi, kad pigesnio nuodo galima rasti ne parduotuvėse, o turgelyje.

---

*Mūsų daržus ir gėlynus puola invaziniai gyviai – luzitatiniai arionai.

*Šliužai mėgsta drėgnas dirvas, sodus ir miškus su tankia augmenija.

*Maistui renkasi ne tik žolinius augalus, bet ir įvairias organines šiukšles, išmatas, grybus, žuvusius ir pūvančius augalus, tarp jų pasireiškia ir kanibalizmas – šliužai ėda net vieni kitus.

*Šliužai apgraužia sultingas augalo dalis ir palieka ant jų gleivių pėdsakus. Per parą šliužas gali suėsti augalų masės, sudarančios apie 40 proc. jo paties masės.

*Grauždamas augalus šis kenkėjas gali pernešti įvairius puvinius ir grybines ligas, todėl labai svarbu laiku imtis tiek prevencinių, tiek naikinimo priemonių.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas