Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kretingiškio Edvino Stropaus pomėgis fotografuoti nedingo ir įstojus į aviacijos mechanikos inžineriją.

Nors kretingiškis 21-erių Edvinas Stropus grįžęs iš mokyklos pirmiau sėsdavo ne prie namų darbų, o keliaudavo į gamtą fotografuoti, jis šiuo metu yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto aviacijos mechanikos inžinerijos trečio kurso studentas.

Susidomėjo atsitiktinai

Fotografija E. Stropaus gyvenime atsirado netikėtai, kai 2012-aisiais tėvai nupirko naują fotoaparatą. „Nors tai buvo tik paprasta „muilinė“, bet turėjo kiek platesnę diafragmą, todėl fotografuodamas galėdavau keisti ryškumo gylį, taip išliedamas foną nuotraukose, spalvos tapo sodresnės, todėl ir nuotraukos atrodydavo įdomesnės negu fotografuojant senuoju fotoaparatu“, – kalbėjo pašnekovas.

Kretingiškio modeliais tapdavo įvairūs augalai, pro šalį plaukianti gulbė. Gaunami rezultatai Edviną tenkino, todėl jis dar labiau susidomėjo šia veikla. Po kurio laiko, tėvams pastebėjus sūnaus pastangas ir nuotraukas, vaikinas rankose laikė ir veidrodinį „Nikon“ fotoaparatą. Tuo metu E. Stropus pradėjo lankyti fotografijos kursus, kuriuos vedė brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis. „Šiuose kursuose plačiau sužinojau apie fotografiją, įgijau nemažai patirties. Vis dažniau pradėjau fotografuoti įvairius mokyklos renginius, šeimos šventes, gavau ir keletą apmokamų užsakymų. Taip pomėgis pamažu išaugo į nedidelį užsiėmimą, leido šiek tiek užsidirbti“, – pasakojo kretingiškis. Nepaisant to, labiausiai jam patikdavo fotografuoti gamtą. Anot Edvino, ji ne tokia drovi ir, pamačiusi objektyvą, tik dar labiau pražysta.

Pašnekovas taip pat dvejus metus buvo „Kuprinės“ fotokorespondentas. Apie „Kuprinę“ jis sužinojo iš perskaityto skelbimo laikraštyje. Jam tai pasirodė galimybė save išbandyti dar neatrastoje fotografijos srityje. „Tie dveji metai „Kuprinėje“ buvo išties kupini prasmingų ir smagių veiklų. Fotografuodamas šiam priedui susipažinau su įdomiais kolegomis korespondentais. Jų rašomi tekstai buvo labai įvairūs ir nagrinėjantys ne vieną Kretingos moksleivio problemą, laisvalaikio veiklas, todėl dažnai tekdavo gerokai pamąstyti, kaip įdomiau ir taikliau straipsnyje aptariamą temą perteikti nuotraukoje“, – prisiminimais dalijosi fotografuoti mėgstantis vaikinas. Taip pat jis pasakojo, kad „Kuprinė“ turėjo keletą projektų, bendradarbiavo su kitų miestų jaunaisiais žurnalistais. Edvino nuomone, labiausiai įsiminęs sumanymas buvo Motinos dienos proga, kai vienam kolegų kilo idėja pabandyti atkartoti tėvų jaunystės nuotraukas. Pašnekovas bandė atkartoti tėvo nuotrauką, kurioje jis sukeltais plaukais. Vis dėlto, tokią šukuoseną pasidaryti buvo nemenkas iššūkis – į plaukus teko supurkšti beveik visą flakoną plaukų lako. „Nors rezultatas gana neblogas, tačiau laką išplauti pavyko tik po kokio penkto bandymo“, – prisiminė E. Stropus.

Kai paliko „Kuprinę“, kretingiškis daugiau laiko skyrė mokslams, todėl ilgainiui vis mažiau ir mažiau į rankas paimdavo fotoaparatą. Jis žinojo, kad ateitį labiau nori sieti su technologijomis, o ne su kūryba ir menu.

Vis dėlto fotografuoti studentas nenustojo ir šiuo metu fotoaparatą pasiima keliaudamas, įamžindamas šeimos šventes. Žinoma, vaikinas fotografuoja ir telefonu, tačiau mano, kad iki šiol jokia telefono kamera dar nepasiekė skaitmeninio veidrodinio fotoaparato lygio, nors pažanga iš tiesų sparti. Be to, pastaruoju metu E. Stropų vis labiau domina fotografavimas juostiniu fotoaparatu. Vaikystėje ši technika pasirodė per sudėtinga, tačiau pasibaigus karantinui pašnekovas ketina suteikti šiai technikai antrą šansą.

Be fotografavimo, vaikinas laisvalaikiu mėgsta sportuoti – užsiima bėgimu, plaukimu. Judėjimas padeda jam atsipalaiduoti, pagerinti nuotaiką.

Svarbu tobulėti

Pasirinkti studijas nebuvo lengva, ir teko ilgai svarstyti, kur jis galėtų realizuoti save geriausiai, kuri sritis jam įdomiausia. Studentą domino viskas – nuo branduolinės fizikos iki renginių inžinerijos. Jis domėjosi, kurios srities specialistai bus paklausūs artėjančius kelerius metus. Apsispręsti padėjo ir pokalbis su universiteto atstovais per vieną studijų mugę.

Vis dėlto mokytis tenka nemažai ir nuolat. „Studijų metu analizuojame, kodėl ir kaip orlaivis skrenda, jo aerodinamines charakteristikas, iš ko gaminama jų konstrukcija, kaip veikia aviaciniai varikliai, taip pat nemažą dalį studijų užima skaičiavimas, braižymas ir modeliavimas kompiuterinėmis modeliavimo programomis. Kartais turime ir labai įdomių paskaitų apie realius universitete esančius orlaivius, jų variklius, analizuojame lėktuve veikiančias sistemas, mokomės jas tobulinti“, – apie studijas kalbėjo pašnekovas.

Stodamas į universitetą, be dabartinių studijų, antru numeriu jis rinkosi elektros inžineriją, tačiau dabar sunkiai save įsivaizduotų šioje srityje. Jaunuolis mano, kad aviacija buvo teisingas sprendimas, nes čia jaučiasi lyg savose rogėse.

„Ši studijų programa patinka tuo, kad ją pabaigęs studentas turi nemažai žinių ne tik iš aviacijos, bet ir iš elektros, chemijos, mokslo filosofijos sričių. Žinoma, tikriausiai bet kuris universitetas duoda daug žinių ir galimybių, bet, ar sugebėsiu jomis pasinaudoti, priklauso nuo mano požiūrio, ambicijų ir tikslų“, – tikino E. Stropus.

Anot jo, pirmaisiais studijų metais universitete dauguma disciplinų buvo iš fundamentinių mokslų, o iš aviacijos srities – tik paskaitos apie jos raidą. Tada kretingiškiui kilo abejonių, ar studijos pateisina jo lūkesčius, atsirado minčių perstoti, bet šiuo metu jis džiaugiasi sprendimu likti.

„Manau, kad stojant į šią kryptį svarbus atkaklumas ir lankstumas. Nuolatinis atkaklus mokymasis, net ir baigus studijas, yra svarbus faktorius tobulėti. Norint kilti karjeros laiptais orlaivių priežiūros, aptarnavimo ir kitose srityse teks laikyti ne vieną egzaminą, todėl ši savybė tikrai pasitarnaus. Aviacijos sritis yra dinamiška ir kintanti, todėl būti lanksčiam, gebėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų, domėtis įvairiais šios srities pasiekimais ir juos gebėti pritaikyti yra taip pat ne mažiau svarbu“, – atviravo vaikinas, paklaustas apie reikalingas šioms studijoms savybes.

Kartais, kai žmonėms pasako, ką studijuoja, E. Stropus pastebi, kad jie sureaguoja taip, lyg studijos atrodytų sudėtingos, bet, jo nuomone, tai tik pradinis įvaizdis, nes dauguma studijuojančiųjų bet kurią studijų kryptį atsakytų, kad jų dalyką studijuoti nėra paprasta. „Žinoma, mokytis reikia – kuo daugiau vakar, tuo lengviau šiandien“, – pridūrė jis.

Po studijų baigimo pašnekovas planuoja įsidarbinti, pritaikyti įgytas žinias. Vėliau neatsisako galimybės tęsti mokslus, tik galbūt jau ne Lietuvoje. E. Stropus yra įsitikinęs, kad ateityje aviacija išliks ta sritimi, kurioje jis galės toliau augti.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas