Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Miško galiūnai ir pelėdos – neatsiejami

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Gamta
  • 2020-05-08
Ąžuolai – tokie panašūs ir tuo pačiu tokie skirtingi – Šventosios upės pakrančių miškuose ir Darbėnų apylinkėse. Vienas jų – palytėtas žmogaus rankų.

„Jeigu būtų mano valia, niekada niekam neleisčiau kirsti ąžuolo“, – sakė Šlaveitų kaime, pamišky, gamtinę sodybą kuriantis Sigitas Kalnius. Jo pastebėjimu, ąžuolai – per daug didingi, kad galėtume juos naikinti. Anot Sigito, ąžuolai miškui tarsi suteikia tam tikros mistikos. „Ir mūsų protėviai tikėjo, kad šiuose medžiuose slepiasi dievybės, todėl ąžuolus puoselėjo ir jų neskubėjo kirsti, matė juose kažkokios stiprybės, siejo su Pasaulio arba Gyvybės medžiu“, – pasvarstė viešąją įstaigą (VšĮ) „Pelėdos“ įsteigęs gamtos mėgėjas.

Jo sodyboje auga 3 galingi ąžuolai, vienas jų – įtrenktas žaibo. S. Kalnius, kuris nemažai laiko skiria inkilams gaminti ir jiems įkelti, pastebėjo, kad ąžuolus mėgsta pelėdos. „Nieko nuostabaus – ąžuolai turi drevių, kurios tinka pelėdoms perėti. Aš pats irgi į ąžuolus esu įkėlęs inkilų pelėdoms, kai kuriuose jos ir peri. Ąžuolai ir pelėdos yra neatsiejami“, – įsitikinęs gamtininkas, šiuo metu su draugu kuriantis filmą apie pelėdas.

Ąžuolai pelėdoms suteikia ne tik prieglobstį, bet ir maisto: pabirusios gilės vilioja graužikus, kuriais minta pelėdos, be to, gilės dar – maistas ir kitiems paukščiams, voverėms.

Iš sodybos ąžuolų gilių priaugo ir nemažai sodinukų, tad S. Kalnius aplink savo sodybą pasodino kelias dešimtis jaunų ąžuoliukų. Gilės, jeigu jų neaptinka alkani graužikai ar šernai, gana sėkmingai peržiemoja samanų ir lapų patale, o pavasarį pradeda kaltis. Įdomu tai, kad pirmąją vasarą būsimasis galiūnas maitinasi iš gilės skiltelėse sukauptų medžiagų, medis auga sparčiai, o jo šaknis gilyn prasiskverbia iki pusmetrio. Ąžuoliukai mėgsta augti suspausti tarp kitų medžių, tačiau būtina, kad viršūnė matytų saulę. Tuomet jie gerai stiebiasi, bet 5–10 m. ąžuoliukai auga lėtai, būna, kad nukenčia nuo šalnų, jaunus lapelius apgraužia žvėrys. Apskritai ąžuolai gali išaugti iki 40 m aukščio, yra ilgaamžiai medžiai, išgyvenantys iki 400–500 metų ir ilgiau.

„Aš ir šiaip ramiai negaliu praeiti pro gražų ąžuolą – būtinai turiu pasidžiaugti, kartais – ir nufotografuoti, dar ir pagalvoju, ar būtų galima čia kokį inkilą paukščiams įkelti“, – gamtininkas teigė, kad Darbėnų, Šventosios upės apylinkėse, kurias jis gerai žino, yra tikrai gražių, vietovę puošiančių ąžuolų, kurie yra ir mūsų miškų pasididžiavimas. Be to, ąžuolų grupės ar pavieniai medžiai puošia ir parkus, gyvenvietes, skverus, pagyvina netgi ariamus laukus.

„Ąžuolą ne visada spėja užauginti net dvi žmonių kartos, todėl, kiekvienas, pasodinęs ąžuolą, tai daro dėl ateities“, – įsitikinęs S. Kalnius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas