|
|
|
Karantino pamokos: perka nebe po tiek daug
Keliolika dienų, kurias šalis gyvena karantino sąlygomis, gyventojus, regis, išmokė nepasiduoti panikai ir iš parduotuvių lentynų dideliais kiekiais nešluoti tos pačios rūšies sausų biriųjų produktų, kavos. Kaimuose – pakilimas, „Laura“ – žemyn „Arba žmonės jau visko yra pakankamai prisipirkę, arba įsitikino, kad, jeigu šiandien negavo perlinių kruopų, tai gaus jų kitąkart, nes lentynos papildomos nuolat. Viską, ką užsakome, iš tiekėjų gauname be sutrikimo“, – teigė Kretingos vartotojų kooperatyvo direktorė Ina Bielčiuvienė. Tiesa, pasitaikė, kad įgyvendintos rekomendacijos – atsižvelgus į parduotuvių plotą, įsileisti ne daugiau, kaip po 5 pirkėjus, dėvėti pirštines ir apsaugos kaukes, nebepriimti tuščios taros – sukėlė kai kurių iš užsienio grįžusių, ypač pravažiuojančių lietuvaičių pašaipą, darbuotojoms teko išklausyti replikas. „Bet mes nemanome, kad priemonės yra perteklinės, paisome visų Sveikatos ministerijos nurodymų, taip pat mielai pasinaudojome Seimo nario Antano Vinkaus, atsiuntusio ir nuotraukų su pavyzdžiais, kaip kitose šalyse sufasuotos daržovės arba patogiai atitvertos parduotuvių kasos, patarimais“, – sakė I. Bielčiuvienė. Anot jos, visose keturiose „Aibės“ tinklui priklausančiose – Rūdaičių, Kretingsodžio, Jokūbavo ir Kalniškių – kaimų parduotuvėse prekyba vyksta normaliai, apyvarta net didėja, ypač anksčiau vos gyvavusiuose Kalniškiuose. Direktorės manymu, taip yra todėl, kad gyventojai, apsipirkdami savo kaime, jaučiasi saugiau, neberizikuoja važiuoti į didelius miestų prekybcentrius. Tačiau pašnekovė neslėpė, kad kooperatyvas turi problemų: kone perpus smuko Kretingos mieste, Rotušės aikštėje, esančios „Lauros“ apyvarta. „Liūdni reikalai, nuo pirmadienio teko koreguoti sparčiai žemyn važiuojančios šios parduotuvės darbo laiką, ji nebedirbs šeštadieniais ir sekmadieniais“, – sakė I. Bielčiuvienė. Jos teigimu, tokią situaciją lemia objektyvios priežastys: gyventojai pirkti daugiau eina į čia pat esančią ir didesnį prekių asortimentą siūlančią „Maximą“, be to, per karantiną nedirbant mokykloms, nebeužsuka mokinių, kurie anksčiau sudarydavo didžiąją pirkėjų dalį. Uždaryti teko „Senukus“, tačiau šios statybinių medžiagų bei buities prekių parduotuvės veiklą ruošiamasi organizuoti nuotoliniu būdu, užsakymai bus priimami telefonu. Skystis – brangiau negu „šnapsas“ „Žmonių – nebe tiek daug, kaip per bumą, o ir tie, kurie dabar ateina, turi aiškų planą, žino, ko nori, nesiblaško, ilgai neužsibūna“, – pakomentavo Darbėnų parduotuvės „Rimona“ savininkas Rimantas Benetis. Vis dėl to, jo nuomone, gerai, kad darbėniškiai nepaisė valdžios raginimų ilgai negendančių produktų atsargų nekaupti. „Prieš paskelbiant karantiną, žmonės tikrai po daugiau ėmė kruopų, makaronų, miltų, konservų, bet tai ne todėl, kad neliks, o kad paskui kuo rečiau galėtų vaikščioti į parduotuvę, saugotis viruso. Taip ir daro“, – įsitikinęs jis. Šiuo metu, sakė R. Benetis, vitrinose nieko netrūksta, tiekėjai sutartis vykdo gerai, tačiau beveik visas „einamąsias“ prekes pabrangino po 10–15 centų. Labiausiai nustebino dezinfekuojamojo skysčio kainos – prašoma apie 10 eurų už litrą, o fasuojamas į 4–5 litrų talpyklas. „Sakau aš tiekėjui: proto reikia turėti, kas gali įpirkti? Kainuoja daugiau ir už „šnapsą“, nors tam dezinfekavimo skysčiui nė akcizas nėra taikomas“, – palygino pašnekovas. Jis pasidžiaugė supratingais pirkėjais, į parduotuvę ateinančiais užsidėjus jei ne kaukes, tai bent burnas ir nosis pridengiančius šalikus. „Mes savo ruožtu taip pat reikalavimų paisome: kad nebūtų tiesioginio kontakto, kasas atsitvėrėm stiklais, pardavėjos dėvi pirštines“, – sakė jis. Po dukart jau nebeina Kartenoje veikiančios mažajai bendrijai „Mongera“ priklausančios maisto parduotuvės direktorė Aldona Kupšienė taip pat teigė, kad prieš karantiną ir pirmosiomis dienomis jį paskelbus kilusi sumaištis jau atslūgo. Pagrindinių prekių – dešrų, pieno produktų, duonos, makaronų ir kitko – yra pakankamai, vitrinos papildomos, o jei pasitaiko, kad kurią dieną ir pritrūksta vynuogių, – ne pasaulio pabaiga, karteniškiai tai supranta ir nepyksta. Iš pradžių, sakė parduotuvės vadovė, pirkėjams labai daug visko reikėjo, o dabar – normaliai. Į parduotuvę, kaip reikalaujama, užeina ne daugiau, kaip po du žmones, apsiperka ir išeina. Nebėra ir taip, kad kas nors tą pačią dieną sugrįžtų atgal, kaip būdavo anksčiau: iš ryto pasiėmė pieno, po kiek laiko prisiminė, kad trūksta grietinės ar sausainių. Anot A. Kupšienės, specifika miesto dideliuose prekybos centruose ir mažose miestelių parduotuvėse skiriasi. „Mūsų parduotuvė Kartenoje dirba nuo 1993-iųjų, apsipirkti ateina daugiausia vietiniai miestelio gyventojai. Tai – mūsų kaimynai, pažįstami, visi esame ta pati bendruomenė. Todėl, nors ant pakuotės nurodyta tinkama vartojimo data, prieš parduodant abejotinai atrodantį produktą, pardavėjos prašau pirmiausia užduoti klausimą sau: ar pirktų pati ir ar parduotų seseriai? Jeigu ne, vadinasi, ir kitam žmogui to nesiūlyk“, – tokia nuostata vadovaujasi pašnekovė. Ji taip pat užsiminė apie šiomis dienomis augančias produktų kainas. „Branginam juk ne mes, o tiekėjai. Bet, kadangi esam paskutinė grandis, – išklausom visas pirkėjų pretenzijas“, – apgailestavo A. Kupšienė. Jos žodžiais, norinčiųjų pasipelnyti iš žmonių nelaimių ir bėdų buvo visais laikais, bet tai – negarbinga, padorumą reikia išlaikyti. „Prieš porą dienų ir mane taip pat nustebino į parduotuvę paskambinęs „mažas“ tiekėjas, už kosminę kainą pasiūlęs dezinfekavimo skysčio. Nė neužsakiau, sąžinė neleido“, – atviravo direktorė.
|
|
