Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Praėjusiais metais gamtininkas Sigitas Kalnius įrengė keletą dirbtinių lizdų plėšriesiems paukščiams, o šiemet, sakė, stebėsiąs, kokie paukščiai juos užėmė.

Natūralios gamtos sodybą Šlaveitų kaime kuriantis Sigitas Kalnius prisipažino šiemet pasigedęs žiemos, mat šis metų laikas ypač parankus dirbtiniams lizdams medžiuose įrengti.

„Šiemet buvo šlapia, sunku prieiti prie medžių, kuriuose būtų tikslinga iškelti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams. Juos, kaip ir visą mūsų gamtą, reikia tik saugoti, ir visiškai nesvarbu, jeigu jau bebaigiąs išnykti vištvanagis ar suopis kokią vištą iš kiemo nuneša“, – įsitikinęs savanoris gamtininkas, kuris, rengdamas dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams ar darydamas ir keldamas inkilus, remiasi tokiais gamtininkais autoritetais, kaip Bronius Šablevičius, Selemonas Paltanavičius, Eugenijus Drobelis, nepasenusios ir vertingos – Tado Ivanausko idėjos, patirtis.

Mūsų kraštuose pasirodantys plėšrieji paukščiai mėgsta senus miškus, kurie – tylūs, ramūs, todėl tinka poruotis, perėti. S. Kalnius paaiškino, kad dažniausiai mūsų miškuose yra sutinkamas suopis, o štai pamatyti jūrinį erelį, vištvanagį, juodąjį gandrą – jau retenybė. „Mačiau – prie Tūbausių tvenkinio gyvena jūrinis erelis, norėtųsi jų ir daugiau dirbtiniais lizdais privilioti, taip pat būtų smagu, kad apsigyventų vapsvaėdis, mažasis erelis, kiti paukščiai“, – neslėpė Sigitas, kuris praėjusią žiemą senuose medžiuose įrengė keletą dirbtinių lizdų.

Jie daromi iš to, kas medyje – po ranka: gamtininkas apipjausto šakas, kad paukščiui būtų patogu pasiekti lizdą, jas sutvirtina viela – statinys turįs būti ilgaamžis, ne vienadienis. Paranku, kai aplink šimtametį medį esama erdvės – tokias vietas ypač mėgsta juodieji gandrai. „Deja, mūsų miškai retėja, traukiasi, vadinasi, mažėja ir senų, plėšriesiems paukščiams gyventi tinkamų medžių. Kartais matyti, kad toks medis yra, bet šakos – tankios, sunku prieiti ir paukščiui, ir žmogui“, – savo pastebėjimus išsakė S. Kalnius.

Plėšrieji paukščiai, nesant pakankamai stambių medžių, tinkamų dideliems lizdams krauti, noriai užima dirbtinius lizdus, kuriuos taip pat būtina išsaugoti – pamačius tokį, reikėtų stabdyti kirtimus, kad nebūtų sunaikinta paukščiui tinkanti aplinka, lizdavietė – plėšrieji paukščiai yra labai jautrūs aplinkos pasikeitimui, triukšmui.

Tačiau plėšriųjų paukščių mąžta ne tik dėl retėjančių miškų ir intensyvaus ūkininkavimo juose – paukščiams kenkia žemės ūkyje naudojami chemikalai, kurie, patekę, tarkim, į jūrinio erelio organizmą, tampa jų nevaisingumo ar žūties priežastimi. Žūva paukščiai ir dėl brakonierių, kiaušinių kolekcionierių.

Suintensyvėję miškų kirtimai – tiek dėl brandesnių medžių ir medynų – jie reikalingi normaliai miškų ekosistemai funkcionuoti – naikinimo, tiek dėl miškuose dirbančios technikos keliamo triukšmo pavojus kuriamas ir kitai paukščių grupei – pelėdoms, kurioms kurtis S. Kalnius taip pat yra iškėlęs inkilų.

„Mano gamtosauginės iniciatyvos būtent ir prasidėjo nuo inkilų pelėdoms, kurių mūsų šalyje yra 13 rūšių, bet dažniausiai aplink savo sodybą matau ir girdžiu naminę pelėdą“, – sakė Sigitas.

Jis prisipažino visada laukiantis kovo, kada prasideda pelėdų tuoktuvių metas, o kilusi mėnulio pilnatis tarsi užburia jas: pelėdos ūbauja, poruojasi, skleidžiamais garsais žymisi savo teritorijas.

„Surasti vietą inkilui nėra paprasta, o ir įkėlus jį nėra garantijos, kad pelėda jame apsigyvens. Esu inkilų iškėlęs labai gerose vietose, o pelėdos – neatskrenda, kai kitur metų metais peri. Yra buvę, kad pelėdos vienais metais peri drevėtame medyje, nors šalia – inkilas, o kitąmet persikelia į jį“, – paukščių elgseną apibūdino gamtininkas, pavieniuose medžiuose įkeldamas specialias dėžes ir pelėsakaliams, kurių, pastebėjo, daugėja.

Šiuo metu gamtininkas rūpinasi mediena naujiems inkilams meistrauti ir gamtosaugininkams pateikė užklausą, ar savo sodyboje galėtų įrengti voljerą sužeistoms, pasimetusioms ar nelaisvėje išperėtoms pelėdoms globoti.

---

„Aš džiaugiuosi, kad pasaulyje yra pelėdos. Tegu jos vietoj žmonių beprotiškai, kraupiai ūkauja. Šie garsai nuostabiai tinka pelkėms ir miško sutemoms, kur neprasiskverbia dienos šviesa; jie byloja apie neaprėpiamą, nelytėtą Gamtą, kurios žmonės dar nepažino.“ /Henris Deividas Toro „Voldenas, arba gyvenimas miške“/


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas