Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Šventosios miestelio centrinėje aikštėje kyla paviljonas, intensyviai vyksta žemės darbai.

Ilgus metus šventojiškių ir poilsiautojų sovietine atgyvena pravardžiuojama dykra miestelio centre, kurioje pastaruosius kelerius metus vasaromis veikdavo laikini atrakcionai, o kitais metų laikais švilpaudavo rūstūs pajūrio vėjai, šią vasarą turėtų neatpažįstamai pasikeisti: rekonstrukciją atliekantys bendrovės iš Telšių „Versina“ darbininkai skuba „sutilpti“ į grafiką.

Projektas judėjo sunkiai

Apie kurortinio miestelio centrinės aikštės rekonstrukciją kalbėta jau seniai: beveik visos šventojiškių balsų rinkimuose į Palangos miesto savivaldybės tarybą pageidavusios politinės partijos žadėdavo imtis aikštę tvarkyti, tačiau pirmieji žingsniai žengti tada, kai buvo paskelbti viešieji pirkimai Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projektui parengti.

Bendrovės „Nemuno deltos projektai“ architektai prie brėžinių sėdo dar 2015 metais, o 2016-ieji praėjo bekaitaliojant projekto sprendinius: užsakovų norai, nepaisant pirminių sąlygų, su kiekvienu susitikimu keitėsi, ir tik metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, vyko projektinių pasiūlymų svarstymas su visuomene. Leidimas statybai gautas 2017-ųjų pabaigoje.

Aikštės rekonstrukcijos projekto vadovas, architektas Mantas Daukšys „Pajūrio naujienoms“ sakė nenorintis vardinti, kokios priežastys lėmė tai, kad techninį projektą „Nemuno deltos projektai“ galėjo pradėti rengti tik 2017 metų pradžioje, o visi procesai užtruko beveik dvigubai ilgiau negu architektai planavo: „Paminėsiu tik pagrindinę priežastį: paskelbusi konkursą aikštės projektui parengti, Palangos miesto savivaldybės administracija dar neturėjo sklypo detaliojo plano bei nebuvo sutvarkiusi kitų reikalingų dokumentų. Tad tuo pačiu metu buvo rengiamas ir teritorijos, kuri apėmė ne vien centrinę aikštę, bet ir šalia esantį Šventosios turgavietės sklypą, detalusis planas, ir mes rengėm techninį aikštės rekonstrukcijos projektą. Buvo ir daugiau problemų, tad visos derinimo procedūros užsitęsė.“

Problemų būta ir pradėjus darbus: darbininkai Šventosios aikštėje pasirodė 2018 metų vasarą, paskui, keičiantis finansavimo šaltiniams, kurį laiką nieko nevyko. Peržiūrėjus ir pakoregavus grafikus, darbai atnaujinti praėjusios vasaros pabaigoje.

„Kol kas aikštėje galima pamatyti rausiamą žemę ir iškilusius paviljono griaučius – apdailos dar nėra, tačiau jau matosi pagrindinis tūris. Gan intensyviai vyksta parengiamieji darbai, tačiau rangovai vis susiduria su įvairiomis problemomis – tarkim, paaiškėja, kad po žeme tinklai ne tokie, kokie buvo nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje“, – pasakojo architektas.

Pasak M. Daukšio, ką, pabaigus visus darbus, išvys šventojiškiai, nesiskirs nuo prieš porą metų suderinto techninio projekto. Pastaruoju metu įvesta tik viena pataisa: numatyta vieta, kur bus galima pakrauti elektromobilius.

„Manom, kad bus labai gerai. Juk mes, architektai, jaučiam atsakomybę: čia – centrinė kurortinio miestelio aikštė, kuri mažiausiai 50 metų bus arba priekaištas, arba pasididžiavimo objektas. Tikimės, kad bus kuo didžiuotis ir Šventosios bendruomenei, ir Palangos savivaldybei, ir mums, architektams. Tik noriu palinkėti kantrybės visiems, ypač šventojiškiams“, – kalbėjo projekto vadovas.

Erdvė padalinta į dvi dalis

Šiuo metu centrinė Šventosios aikštė užima maždaug 8 tūkst. kv. metrų. Po rekonstrukcijos plotas bus perdalintas: šiaurinėje jo dalyje suprojektuota 55 vietų aikštelė automobiliams, o pietinėje dalyje formuojama Palangos centrinės aikštės dydžio erdvė. Ją projektuojant pasirinktas netradicinis nelygaus reljefo sprendimas – aikštės vidurinė dalis bus pagilinta maždaug 60 centimetrų.

Bene pagrindiniu rekonstruotos Šventosios aikštės akcentu taps išskirtinis, etnografiniais elementais padabintas grindinio raštas, atkartojantis būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus. Aikštės vidurį puoš varinis Šventosios herbas, kurio funkcija – ne tik dabinti grindinį, bet ir pridengti vietą, skirtą kalėdiniu laikotarpiu pastatyti miesto eglę. Aikštės priekyje, arčiau Šventosios g., numatyta ir vieta būsimam paminklui ar skulptūrai, vėliavoms, taip pat – miesto laikrodžiui.

Kokia skulptūra iškils aikštėje, kokia bus jos meninė išraiška, kokia plastika, ar čia bus paminklas konkrečiam asmeniui, ar kokia abstrakcija, M. Daukšio nuomone, turėtų rinkti patys gyventojai.

„Pastatyti aikštėje laikrodį pasiūlėme atsižvelgdami į pastebėjimus, kad Šventosios miesteliui trūksta „miesteliškumo“, – sakė architektas. – Tad tam tikras semantinis ženklas būtų laikrodis, žymintis ir simbolizuojantis miestelio centrą. Ir – vietą, kur žmonės galėtų skirti susitikimus.“

Koks bus laikrodis, spręs jau nebe vien „Nemuno deltos projektų“ architektai, nors su jais pasiūlymą reikės suderinti, – projekte tiesiog numatyta jo vieta ir suskaičiuota preliminari kaina. Šviečiantis, interaktyvus, lempučių ar koks kitoks laikrodis čia iškils, turės pasirūpinti ir dizainerį samdyti tie, kas realizuos projektą.

Aikštė, kurią šią vasarą turėtų išvysti šventojiškiai ir miestelio svečiai, nedaug skirsis nuo pirminių „Nemuno deltos projektų" architektų parengtų vizualizacijų.

Iškils paviljonas-scena

Nors Savivaldybės pateiktoje projektavimo užduotyje buvo nurodyta sąlyga numatyti aikštėje vietą paviljonui, koncertams bei renginiams skirtą sceną, architektams teko ir patį paviljoną, kuris tuo pačiu atskirs pagrindinę aikštės erdvę nuo automobilių aikštelės, projektuoti.

Suprojektuotasis paviljonas – maždaug 100 kv. m ploto ir 7 m aukščio monolitinis pastatas, prieš kurį numatyta erdvė montuojamai scenai. Statinys, kurio fasadą puoš tiek paprastas, tiek ir faktūrinis betonas, tarsi „išauga“ iš pačios aikštės, sudarydamas nedalomą visumą. Jis bus padalintas į dvi erdves – viena bus skirta sanitariniams mazgams, kita – turizmo informacijos centrui, galimai kavinukei ar suvenyrų parduotuvėlei, parodų erdvei bei universalaus panaudojimo terasai. Čia įrengta nedidelė pakyla renginių metu galės būti naudojama kaip scena. Per miesto renginius projektuotojai panaudoti siūlo ir paviljono fasadą, lygiąją baltos spalvos tinkuotą sienos dalį paverčiant dideliu ekranu, skirtu projekcijoms ar vaizdo transliavimui.

Fontanas, akmenys, pušys

Nuo Šventosios g. pusės praeivių akis trauks neįprastas savo forma fontanas: vanduo sruvens tarp iš grindinio „išaugintų“ akmenų. Neveikiant fontanui, jie taps dar viena žaisminga atrakcija aikštės lankytojams – bus galima ne tik pasivaikščioti akmenų labirintu, bet ir pasėdėti ant jų tarsi ant suolų. Veikiantis fontanas bus apšviestas, tad praeivių žvilgsnius jis trauks ir tamsiuoju paros metu. Beje, aikštės apšvietimas taip pat bus netradicinis – centrinę erdvę apšvies aukšti žibintai, iš jos kraštų šviesą skleis šviestuvai, savo forma atkartojantys Šventojoje iškastą apeiginę lazdą su briedės galva, priskiriamą 3 tūkst. metų pr. m. e.

Vakarinė aikštės dalis skirta poilsio zonai – šią erdvę puoš maždaug 50 cm aukščio originalios konstrukcijos suolai „Akmenys“. Pasak M. Daukšio, toks sprendimas nėra atsitiktinis – projektuojant aikštę siekta atkartoti ne tik pajūrio reljefą, bet ir Baltijos pajūriui būdingus didelius akmenis. Kita aikštės pusė skirta mažiesiems lankytojams – čia planuojama įrengti netradicinius, skulptūrinės formos vaikų žaidimo elementus, atraktyvumo suteiks ir suformuotos vejos kalvelės.

Siekiant sukurti aikštės – skvero įvaizdį, didelis dėmesys skiriamas ir šiai erdvei apželdinti. Būtent želdiniai taps išskirtinis aikštės formavimo elementas – karpyti želdinių kontūrai bei pajūriui būdingi augalai akcentuos stačiakampės aikštės planą. Aikštės pakraščiuose – tiek vaikų žaidimo erdvėje, tiek poilsio zonoje, tiek ir automobilių stovėjimo aikštelėje – planuojama pasodinti pušis. Projektuotojai įsitikinę, kad ritmiškai pasikartojantys medžiai ne tik gerokai praturtins centrinę Šventosios aikštę, bet ir taps šios viešosios erdvės bei viso miestelio kvartalo ryšys – rytinėje aikštės pusėje šiuos pušys sudarys alėją, vedančią Šventosios upės link.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas