Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pavasarėjanti gamta kelia ir džiugesį, ir nerimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2020-01-21
Šį sausį lydi ne vien lietūs, dėl kurių Minija išėjo iš krantų. Šylantis oras grįžti į pajūrį jau vilioja varnėnus, o Druskininkuose pastebėta ir gandrų.

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, ligi šiol žiema yra viena šilčiausių per pastaruosius 70 metų, – būtent žiemą labiausiai ir pastebime, kad šyla klimatas. Tarsi po pavasarinių liūčių Akmena ir Minija plukdė baltus putų gniutulus, tačiau pačios stipriai iš krantų neišėjo ir eibių pakrančių gyventojams neprikrėtė.

Vanduo ateina ir nueis

Nuo potvynių nesyk nukentėjusios kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ šeimininkas Algis Šoblinskas „Pajūrio naujienas“ patikino, kad nuo įkyriai žemę merkusio lietaus jie nenukentėjo: „To purškalo lietumi nepavadinčiau, – labiausiai buvome patvinę praėjusią savaitę, dabar Akmenos vanduo jau nukrito per 1 metrą. Bet ir anksčiau upė tik nedaug tebuvo iš vagos išėjusi.“

Paklaustas, kaip žiemoja jo sodyboje apgyvendinti šiltų kraštų gyvūnai – lama, alpakos ir kalnų ožiai, A. Šoblinskas juokavo: „Jų gi nepaklausi, kalbėt nemoka. Yra žvalūs, energingi, kaip ir vasarą. Matyt, jiems čia gerai – ši žiema primena jų gimtinės klimatą.“

Kartenos seniūnės Arūnės Putvinienės teigimu, Minija taip pat jau slūgsta, – iš krantų praėjusią savaitę buvo išėjusi nedaug, vanduo per piką tepakilo 368 cm. „Kritinio lygio nebuvo. Žmonės nepanikuoja, sako: vanduo ateina ir nueis. Keista, kas sausį Minija ištvino ne nuo sniego, bet nuo lietaus. Pakrančių gyventojai labiausiai baiminasi pavasarinių ledonešių, o ne – liūčių“, – kalbėjo seniūnė.

Gali atsiliepti žiemkenčiams

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė taip pat patikino, jog šią žiemą nebuvo jokių problemų dėl neįprastos šilumos – kol kas nei dėl lietaus, nei dėl elektros laidų ar kelių priežiūros. „Tai, kad šilta, mums, eiliniams piliečiams, yra gerai – mažiau mokame už šilumą.“ Tačiau, ji sakė, Savivaldybė planų koreguoti neketina ir yra pasirengusi žiemai, nes kas žino, kokie orai laukia vasarį, kovą ar kokia bus ateinanti žiema.

Raguviškių kaimo ūkininkas Antanas Mačernis, paklaustas, kokiais nuogąstavimais dėl neįprastai šiltos žiemos gyvena ūkininkai, atsakė: „Jeigu bent kiek pašals, bus gerai, bet jei – ne, bus blogai žieminės kultūroms, neturėsime derliaus. Tam, kad žiemkenčiai – rugiai, kvietrugiai, rapsai – duotų derlių, reikia šalčio. Taip sugalvojo mokslas. Kodėl žieminių česnakų nesodiname pavasarį?“

Tačiau ūkininkas dar viliasi, kad kol kas – tik viduržiemis ir jis netiki, kad vasarį ar kovą neateis šalčiai. „45-erius metus nieko daugiau nedirbau, tik – žemę, bet taip dar nėra buvę“, – pastebėjo jis.

Augalai nebeišlaukia pavasario

Ventės rago meteorologinės stoties vadovas Vytautas Jusys patikino, kad pavasarį grįžtančių paukščių migracijos dar nėra. „Paukščiai vadovaujasi ne orų prognozėmis, bet savo instinktais. Per 17 dienų tepagavau 60 paukščių, arba kasdien po 4–5 paukščius. Gruodį jų buvo daugiau, nes pakako maisto lauke, ant medžių – dažniausiai į tinklus patekdavo tie, neišskridusieji. Vasarį tikimės pamažu grįžtant vieversius, pempes.“

Tačiau augalai, pasak Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vadovės Astos Klimienės, ypač – pietų kraštų, stipriai reaguoja į šilumą. „Nuo pat gruodžio stebime žiedus, kai kurie augalai – flioksai, našlaitės, saulutės – net nebaigę žydėti nuo rudens. O anksti pavasarį žydintys krūmai – sausmedžiai, vyšnios, sakuros, ankstyvieji rododendrai – jau skleidžia žiedus, pumpurus subrandino ir juodieji serbentai, agrastai. Vyksta vegetacija – augalai dėl šilumos nebeišlaukia tikrojo pavasario ir rodo gyvybės ženklus.“

A.Klimienės žodžiais, jei temperatūra nukris iki minus 5 laipsnių, dar nieko, bet jei peržengs šią ribą, augalams bus blogai – nušals. Ji pastebėjo, kad mūsų klimato medžiai – lazdynai, gluosniai, yra atsargesni, nerodo vegetacijos požymių.

Neįprasta šiluma lepina ir vabzdžius – skraido mašalai, pastebimi ir uodai, gyvos erkės, sliekai laikosi žemės paviršiuje. „Gyvi ir gerieji gyvojo pasaulio vabalai, ir blogieji, ir kurie, išvedę trečiąsias vadas, kenks mūsų sodininkams bei ūkininkams“, – sakė A. Klimienė.

---

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vedėjo Donato Valiuko komentaras:

– Žiema dar nesibaigė, todėl nesame linkę prognozuoti, kokia ji bus. Kol kas galime kalbėti tik apie praėjusį gruodį, o ne apie visą šią žiemą. Praėjusį gruodį vidutinė mėnesio temperatūra buvo trečia pagal šilumą, arba 2,6 laipsnio per pastaruosius 70 metų – tiek laiko renkami apibendrinti šalies duomenys, skirtingai, tarkim, nuo Vilniaus meteorologinės stoties, kuriai 200 metų. Šilčiausias gruodis – plius 4,3 – buvo 2006-aisiais, po jo sekė 2015-ųjų gruodis – vidutinė temperatūra siekė 2,7 laipsnio.

Įprastai vidutinė gruodžio temperatūra Lietuvoje krinta iki minus 1,9 laipsnio. Šalčiausias gruodis buvo 1978-aisiais, kai vidutinė mėnesio temperatūra krito iki minus 9, bei 1969-aisiais – minus 8,9 laipsnio.

Mes galime prognozuoti orus iki 4 savaičių. Pagal stebėseną, būna, kad staiga iš Arkties įsiveržia šalto oro srovės ir orai atšąla. Tačiau iki vasario vidurio laikysis panašūs, kaip dabar, šilti orai. Šylant klimatui, žiemą tai labiausiai ir juntame.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas