Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Keturiose atnaujintose Darbėnų metrikos informacinėse lentose miestelio, bažnyčios ir parapijos istorija bei buvusių ir esamų kaimų pavadinimai surašyti žemaitiškai.

„Valstībėnis Darbienu dvars ėr kaims pėrma karta pamėnavuotė 1591 m.“, – į pravažiuojančius pro miestelį ir sustojančius jo centre pasidomėti, kas įrašyta iš metalo iškaldintu Darbėnų herbu vainikuotose akmeninėje piramidėje įmūrytose keturiose informacinėse lentose, žemaičių tarme prabyla Darbėnų metrika vadinamas atnaujintas paminklas.

Apsisprendė atnaujinti

Darbėnų metrika – iš lauko akmenų sumūrytas paminklas su keturiomis informacinėmis lentomis, kuriose išdėstyta miestelio ir bažnyčios parapijos istorija bei išvardinti anuometinio Darbėnų valsčiaus išnykę ir dabar Darbėnų seniūnijoje esantys kaimai,– buvo pastatyta apie 1992 metus.

Buvęs Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas prisimena, kad šio paminklo bei miestelio centre stovinčios taip pat herbu papuoštos iš medžio išdrožtos į keturias puses vedančius kelius bei artimiausius jais pasiekiamus kaimus žyminčios rodyklės atsiradimo iniciatorius – šviesaus atminimo Šventosios girininkas, tuo metu buvęs Darbėnų apylinkės pirmininkas Rimantas Kviklys. Jis, pritarus tuometiniam Darbėnų viršaičiui Petrui Kašėtai, kartu su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto Vizualinių komunikacijų katedros docentu architektu Alfredu Gyčiu Tiškumi ir jo vadovaujamais studentais sukūrė ir pastatė šiuos du miestelio centrą papuošusius akcentus.

„Jau kuris laikas mes galvojome, kaip derėtų atnaujinti Darbėnų metriką, nes paminklas buvo pavargęs, informacinių lentų užrašai nuo laiko nusitrynę ir sunkiai įskaitomi, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. – Svarstėm įvairias galimybes: gal dažais užrašus atnaujinti, gal metale lazeriu išpjauti, gal tekstą priklijuoti.“

Pasak seniūno, tartasi ir su specialistais: šie aiškinę, kad senose metalo plokštėse lazeriu išpjovus raides nebus gražu, nes senojo užrašo nepavyks visiškai panaikinti, o užklijavus tekstą jis gali greitai nusilaupyti.

„Priimtiniausias pasirodė pasiūlymas pagaminti naujas plokštes su naujais užrašais – taip, pasitarę su bendruomene, ir apsisprendėme“,– pavasarį priimtą sprendimą paaiškino A. Poškys.

Užrašai – žemaičių tarme

Nusprendus atnaujinti paminklą lėšų paprašyta iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos, juolab kad buvo net dvi progos: 2019-uosius Seimas buvo paskelbęs ir Vietovardžių, ir Žemaitijos metais. Pinigų gauta: Darbėnų metrikos atnaujinimui buvo skirta 2 tūkst. 800 eurų.

„Iš pradžių ketinome naujosiose plokštėse pakartoti buvusius tekstus. Tačiau Kretingos muziejuje vykusioje Vietovardžių metams skirtoje konferencijoje išklausęs kalbininko, Šiaulių universiteto docento, žemaičių tarmės tyrinėtojo daktaro Juozo Pabrėžos pranešimo, pagalvojau: o kodėl gi nesurašyti tekstų žemaitiškai? Juolab kad su bendruomene seniai kalbėjome, kad Darbėnuose reikia kokio nors būtent žemaitiško akcento“, – apie sprendimą metriką prakalbinti žemaitiškai papasakojo A. Poškys.

Jis sakė iš pradžių tekstus pats išvertęs į žemaičių kalbą, vėliau susisiekęs su profesoriumi J. Pabrėža ir paprašęs, kad šis juos peržiūrėtų. Profesorius sutiko ir tekstus suredagavo.

„Tiesa, kadangi profesorius kilęs iš Skuodo, o atskiruose Žemaitijos regionuose tarmė skiriasi, darbėniškiai sako, kad kai kurie žodžiai pas mus kiek kitaip skamba“, – pastebėjo seniūnas.

Papildė informaciją

Istorinę užrašų dalį paredaguoti bei patikslinti buvo paprašytas Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas.

„Man buvo malonu grįžti prie beveik 30 metų atgal rinktos ir rengtos informacijos – tada kuriant Darbėnų metriką taip pat buvo konsultuotasi su manimi. Miestelio ir parapijos istorijoje nieko nekeitėme. Šiek tiek pasikeitė esamų ir išnykusių kaimų sąrašas“, – sakė istorikas.

J. Kanarskas dar kartą pervertė XVIII–XIX a. inventorius bei 1930–1935 m. Lietuvos žemės vardyną – mat didžioji dalis Darbėnų valsčiaus kaimų pavadinimų formavosi XVII–XVIII amžiuje.

„Labai įdomi yra išnykusių kaimų istorija: didžioji dalis iš 36 įrašytųjų nebuvo savarankiški kaimai, o vadinamieji užusieniai – prie didesnio kaimo susiformavę atskiroms bendruomenėms priklausantys ūkiniai vienetai. Pavyzdžiui, buvo trys Medsėdžiai: Akmenalių, Grūšlaukės ir Kumpikų. Jau pats pavadinimas „Medsėdis“ sako, kad sodybos buvo pamiškėj, prie „medės“. Beje, iš Kumpikų Medsėdžio atsirado dabar esantys Kniežai ir Smeltė“, – pasakojo istorikas.

Labai turtingi užusienių buvo Nausėdai ir Auksūdis. Šalia pastarojo įsikūręs Gegužavas išnyko, o štai Ežkepiai tebegyvuoja. O va Kontininkus, nieko bendro neturinčius su Palanga, „prarijo“ Darbėnai – Kontininkų kaimu vadinta dabartinė miestelio pietinė dalis, esanti Palangos ir Kretingos kryptimi. Ten seniau gyveno nedidelių žemės sklypų nuomininkai, neturtingi kampininkai. Iš Galalio ir Kūlijos Grūšlaukėje beliko tik gatvių pavadinimai – tiesą sakant, visą atskirą veikalą būtų galima sukurti apie Darbėnų metrikoje įrašytus vietovardžius.

Pakeitė plokštes

Gavus finansavimą ir suderinus informaciją ir tekstą žemaičių tarme, ieškota, kas sumanymą įgyvendins ir pagamins naujas informacines plokštes. „Spalio mėnesį sutarėme su uždarąja akcine bendrove „Kūlis“ iš Skuodo rajono, kad jie padarys visus darbus. Smarkiai jų neskubinome – buvo svarbu viską padaryti iki metų pabaigos. Lapkričio pabaigoje darbai buvo pradėti, o gruodžio viduryje jau turėjome atnaujintą Darbėnų metriką“, – sakė seniūnas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad žemaitiškus tekstus informacinėje lentoje įrašiusiai žemaitiškai pasivadinusiai bendrovei vadovauja iš Darbėnų kilęs Mantas Gailevičius – pasak A. Poškio, matyt, dar ir todėl darbas atliktas gerai ir su meile.

„Atnaujinta metrika džiaugiamės ir mes, darbėniškiai, vėl galėdami įskaityti tekstą, ir svečiai, kurie pagiria, kad įrašas padarytas žemaičių tarme – nors ne visi laisvai žemaitiškai skaito, ir pravažiuojantys pro miestelį: tenka matyti prie paminklo besifotografuojančius žmones“, – pasidžiaugė Alvydas Poškys.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas