Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Žingsnis į 2020-uosius: tapti savo krašto istorijos dalimi

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2019-12-20
Būsimų metų „Pajūrio naujienų“ kalendoriaus herojai (iš kairės) Simas Končius, Janina Mikučionienė, Linas Daugėla, brolis Gediminas, Aušra Kundrotienė, Vakarė Martišiūtė, Roberta Diekontaitė, Indrė ir Egidijus Juodeikiai ne per seniausiai duris atvėrusioje Kretingos muziejaus „Dvaro saldaininėje“.

Artėjančių 2020-ųjų „Pajūrio naujienų“ kalendoriaus herojai trumpam galėjo pasinerti į saldžias vaikystės svajones – šią galimybę suteikė Kretingos muziejaus „Dvaro saldaininė“, kur ir įvyko naujo kalendoriaus fotosesija. Tačiau „Dvaro saldininėje“ vaikšto ne tik pagunda pasimėgauti skanėstais – čia tvyrote tvyro senoji dvaro aura, malonumas čia būti žinant, kad, mintimis nukeliavęs praeitin, šiandien ir pats tampi dalimi savo krašto, miesto ar bendruomenės istorijos.

Ši nuotaika kalendoriaus herojus – brolį pranciškoną 55-erių Gediminą Numgaudį, Kretingos trečiojo amžiaus universiteto direktorę 70 m. Janiną Mikučionienę, „Salanto“ draugovės skautų vadovę Salantų gimnazijos pedagogę 51-erių Aušrą Kundrotienę ir skautes Salantų gimnazijos mokines 16 m. Robertą Diekontaitę ir 15 m. Vakarę Martišiūtę, Vydmantų bendruomenės pirmininką 37-erių Simą Končių, jauną šeimą 27-erių Indrę ir 29-erių Egidijų Juodeikius, Pranciškonų gimnazijos gimnazistą jaunąjį poetą 17 m. Liną Daugėlą – įkvėpė ne tik darbui prieš fotoobjektyvą, bet ir maloniam pašnekesiui, kokie gi kiekvienam jų buvo nueinantys 2019-ieji, ko jie norėtų palinkėti Kretingos krašto žmonėms ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojams.

Brolis Gediminas NUMGAUDIS: „Man reikėjo „numirti“ dėl Pakūtos, kuriai oficialiai atidaviau 18 savo gyvenimo metų ir dar 5 m. – neoficialiai. Iš mažos erdvės, kur vienas kitą matėme ir pažinojome, patekau į didelę bažnyčią, ir tai man naujas neįprastas santykis. Turiu viltį, kad pavyks atrasti būdą, kaip susišnekėti, susibendrauti – man norisi nuolatinio atsinaujinimo. Tradicijos yra gerai, bet gyvenimo iššūkiai reikalauja permainų, naujovių, kuriomis žmonės nepasitiki, jaučiasi nesaugūs – dėl to mūsų visuomenėje ir būna pykčio, nesusipratimų. Todėl, ko gero, mums visiems reikia įsiklausymo, kad galėtume švęsti bendrystę, kad nebūtume draskomi apkalbų, kad galėtume džiaugtis vieni kitais.“

Janina MIKUČIONIENĖ: „Man šie metai buvo turtingi įvykių – atšvenčiau asmeninį jubiliejų, patyriau, kiek turiu nuoširdžių draugų ir bičiulių, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro surengtuose „Kretingos krašto moters“ rinkimuose buvau išrinkta „Metų senjore“. Džiaugiuosi, kad mano pastangos suburti senjorus, neleisti jiems užsisėdėti buvo pastebėtos ir įvertintos. Apskritai, gyvenime vadovaujuosi principu jokiais būdais neužsidaryti tarp keturių sienų, veikti, organizuoti, nuolat būti tarp žmonių. Gal todėl mane taip traukia kelionės, man svarbu, kad ir kiti keliautų, vis kažką naujo pamatytų, šviestųsi. Ir kitiems linkėčiau būti atviresniems – esame per daug nutolę, kai, matau, žmonės nori vienas kito bendrystės.“

Indrė JUODEIKIENĖ: „Šie metai man ir mano šeimai buvo iš tiesų spalvingi. Nuo kovo mėnesio, trumpam, kol vyras mokėsi, persikėlėme į Vilnių. Tuo pat metu vyko ir projektas „Finalo 4“, kurį laimėjau! Tik pradėjusi dalyvauti projekte sužinojau, kad netrukus tapsime tėvais. Dar metų pradžioje turėjome baimių, dvejonių, klausėme vienas kito, ar gerai darome,  ar viskas mums pavyks. Nes kad ir trumpam, mes savo gyvenimą keitėme kardinaliai. Ir pavyko! Geriau negu galėjome tikėtis. Šiandien ant rankų jau sūpuojame mažąjį Juodeikiuką, vyras dirba pagal išsvajotąją ugniagesio gelbėtojo specialybę, o ir aš neilgai trukus tęsiu savo muzikinę kelionę bei po motinystės atostogų grįšiu dirbti į mokyklą-darželį „Žibutę“. Visiems norėčiau palinkėti: jei dėl kažko dvejojate – nustokite tai daryti! Nebijokite surizikuoti dėl savo svajonės. Sugrįžti į tą tašką, kuriame esate dabar, visada spėsite, bet kodėl nepabandžius gyventi geriau? Linkėjimai nuo mūsų šeimos visiems! Jaukių šv. Kalėdų ir ryžtingų ateinančių metų, keliaujant savo tikslo link!“

Linas DAUGĖLA: „Kiekvieni metai padovanoja kažką naujo. Susipažįsti su žmonėmis, randi bendraminčių, patiri ir praradimų. Šie metai buvo kupini įvairių naujų patirčių, dosnūs ir apdovanojimų. Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams respublikiniame etape pavyko pelnyti antrą vietą, Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse – trečią.

Taip pat respublikiniame mokinių rašinių konkurse, skirtame Pasaulinei kultūros dienai, „Kaip supranti žodžius: „Taikos vėliava kviečia kurti grožį“ buvo skirta antra vieta, Vytauto Didžiojo universiteto organizuoto konkurso „Laisvės kontūrai“ respublikiniame etape – trečia, o šį rudenį Palangos senosios gimnazijos organizuotame konkurse „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ – pirma vieta. Kiekvienas pasiekimas – paskata ir toliau stengtis, siekti užsibrėžtų tikslų ir juos įgyvendinti. Džiaugiuosi, kad pradėjau dalyvauti „Pajūrio naujienų“ priedo „Kuprinė“ veikloje – galėsiu tobulėti mėgstamoje srityje. Visiems palinkėčiau išlikti savimi, būti tokiems, kokie esame, ir džiaugtis akimirkomis, praleistomis su artimais žmonėmis.“

Simas KONČIUS: „Geri buvo metai, nors aš taip sakau visada, nes save įvardinu kaip realų optimistą, nes niekada nebėgu nuo realybės. Esu išrinktas į rajono tarybą, nors, kai mane pavadina politiku, vis dar jaučiuosi keistai... Kaip bendruomenės pirmininkas, stengiuosi tęsti susiklosčiusias tradicijas, įnešti ką nors naujo. Mano pastebėjimu, bendruomenės yra nuėjusios ne tuo keliu – jos bando vykdyti tas funkcijas, kurias atlikti turėtų Savivaldybė ir seniūnijos. Bendruomenių darbas – tai sutelkti žmones, kuriems būtinas tiesioginis bendravimas vienas su kitu. Naujiena mano gyvenime – ir teatras, kuris kuriasi Vydmantuose, laiko skiriu ir protmūšiams, – visuomeninė veikla iš esmės atima vos ne visą laisvą laiką... Žmonėms noriu palinkėti nebijoti iššūkių ir – mažiau blogo, daugiau – gero bei ėjimo žingsniu į priekį.“

Roberta DIEKONTAITĖ ir Vakarė MARTIŠIŪTĖ: „Esame skautės, prieš Kalėdas mums suteikti skiltininkių laipsniai. Jau kelerius metus dalyvaujame skautijos veikloje, padedame žmonėms ir patyrėme, kiek geros širdies žmonių yra aplink mus. Skautija mus išmokė draugystės, bendruomeniškumo, suteikia savišvietos galimybių, taip pat keliauti, dalyvauti kultūriniuose renginiuose. Mes, skautės, esame kaip seserys, tad to vieningumo linkėtume ir kitiems.“

Aušra KUNDROTIENĖ: „Tai, kad Salantuose, nedideliame miestelyje, nepertraukiamai 20 metų veikia „Salanto“ skautų draugovė, man yra didelis įvykis, susijęs su nuolatiniu nepertraukiamu asmenybės augimu – ir jaunų skautų, ir mano pačios, kaip mokytojos ir jų vadovės. Skautų draugovė – tai nuolatinė kaita, kai vieni jauni žmonės išeina į gyvenimą, ateina nauji. Prieš kelerius metus buvo momentas, kada sunkiai susirgau, nebegalėjau tiek intensyviai prisidėti prie skautų veiklos, tačiau sesės man tada pasakė „jūs tik būkite, o visa kita mes padarysime.“ Tai ir sujaudino, ir pakylėjo, ir sunkiomis valandomis buvo atrama. Su skautėmis mus vienija abipusis ryšys, kai atvirai kalbamės, padedame viena kitai. Mano pačios vaikai jau užaugę, džiaugiuosi, kad duktė Erika šiais metais padovanojo man anūką Domą ir tuo, kad ji, turėjusi galimybę likti bet kurioje pasaulio šalyje, pasirinko Salantus. Vadinasi, čia – pati geriausia vieta gyventi... Linkiu visiems skleisti gėrį aplink save – kaip tą Betliejaus ugnį, kurią Salantų skautai kasmet pasitinka jau keliolika metų ir ja dalinasi.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas