Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Apie sprendimų priėmimą ekstremaliose situacijose

  • Edita KALNIENĖ
  • Aktualijos
  • 2019-11-26
Savivaldybės lygio civilinės saugos stalo pratybų pradžią paskelbė Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) koordinatoriaus pavaduotoja Rasmina Beniušienė (stovi).

Kol analizuojami Alytaus gaisro valdymo trūkumai, Kretingos rajono savivaldybėje įvyko savivaldybės lygio civilinės saugos stalo pratybos. Per jas buvo analizuojamas Alytaus gaisro atvejis, diskutuojama, kaip turėtų būti valdomos panašios ekstremalios situacijos ar įvykiai ir kokie sprendimai priimami.

Kaip valdoma

„Norėjome supažindinti, kaip yra valdomas ekstremalus įvykis ar situacija. Labai svarbu priminti, kokios grupės veikia, kaip susirenkama, kokie klausimai sprendžiami, priimami sprendimai. Tokiais atvejais ypač reikėtų naudotis ekstremalių situacijų valdymo planu, kuriame yra visa reikalinga informacija priimant sprendimus. Taip pat reikia vadovautis teisės aktais, pagal kuriuos ir reikia vadovauti“, – sakė Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) koordinatoriaus pavaduotoja Rasmina Beniušienė, paskelbusi pratybų pradžią.

Per tokias situacijas reikia sutelkti visas institucijas, koordinuoti bendrą jų darbą ir veikti kartu.

Kai įvyksta ekstremali situacija, yra sušaukiamas Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdis, tada priimamas sprendimas, ar skelbiama ekstremali situacija, sušaukiamas ESOC ir paskiriamas operacijų vadovas. „Svarbiausia – institucijų sutelkimas, žinoti teisines procedūras, valdyti informaciją, informuoti visuomenę, pasitelkti žmogiškuosius išteklius, koordinuoti veiksmus“, – vardino R. Beniušienė.

Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Gintaras Bruzdeilinas per Savivaldybės lygio stalo pratybas pristatė vienoje Alytaus įmonėje įvykusio gaisro atvejį: „Lietuvoje padangų perdirbimo įmonių yra 10, arčiausiai mūsų rajono – Gargždų įmonė.“

Gaisras Alytuje prasidėjo spalio 16 d. 2.57 val., tada į objektą išsiunčiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, iš viso išvyko 9 autocisternos su pagalbine technika. „Per dvi valandas buvo sutelktos visos gaisrui gesinti reikalingos pajėgos. Praėjus kelioms valandoms po gaisro pradžios, informaciją gavo Savivaldybės civilinės saugos specialistas, netrukus buvo pradėtas matuoti oro užterštumas, po 8 val. ryto – išsiunčiama pirmoji informacija vietiniams gyventojams apie esamą situaciją, 9.30 val. – sušaukiamas ESK posėdis“, – veiksmų seką apibūdino G. Bruzdeilinas.

Vėliau sekė kiti veiksmai situacijai suvaldyti. Ekstremali situacija iš pradžių buvo paskelbta Alytaus mieste, po to ir rajone. Valstybės mastu ekstremalios situacijos nuspręsta neskelbti. Taip pat buvo sutelktos ir kitos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos iš kitų Lietuvos miestų. Gaisras užgesintas spalio 25 d. 15 val., per jį išdegė 3 ha ploto.

„Operacijų vadovas buvo keičiamas 5 kartus. Dirbo 324 ugniagesiai, kiekvieną dieną maždaug po 46 ugniagesius gelbėtojus. Pakankamai anksti buvo sukviesta Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija“, – apibendrino G. Bruzdeilinas.

Jį papildė R. Beniušienė: „Šis pavyzdys parodė, kad gaisrą suvaldyti nėra taip paprasta.“

Bendradarbiavimas tarp institucijų

ESOC nariai grupių vadovai turėjo įvardinti, kokius sprendimus priimtų pagal pateiktą imituojamą gaisro atvejį Kretingoje, Tiekėjų gatvėje, pagal iškeltus uždavinius – informacijos priėmimas, pajėgų veiksmai, rekomendacijos gyventojams, medicininės priežiūros teikimas, gyventojų evakavimas, laikinas apgyvendinimas.

Galimus veiksmus įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta.

„Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyksta į gaisro vietą, pradeda gesinimo darbus, jeigu matome, kad situacija – sudėtinga, kreipiamės į Savivaldybės Civilinės saugos specialistus, kurie priims tolimesnius reikiamus sprendimus“, – veiksmus įvardijo E. Bertašius.

R. Kašėta informavo, kad pirmiausia į įvykio vietą būtų siunčiamas specialistas, kuris surinktų pirminę informaciją – kokie yra atliekų kiekiai, kokios žalos aplinkai galima tikėtis: „Apie įvykį informuojame kitas atsakingas institucijas. Aplinkos apsaugos agentūra atliktų oro, paviršinio vandens ir dirvožemio mėginių paėmimą bei tyrimą. Apie tyrimų rezultatus informacija dalijamės su Visuomenės sveikatos centru. Aplinkos apsaugos specialistai į įvykio vietą gali atvykti greitai, o jeigu mums reikalinga detalesnė informacija, mobili stotelė kviečiama iš Vilniaus, nes jie, paėmę mėginius, gali iš karto teikti informaciją.“

R. Beniušienė akcentavo, kad labai svarbu gauti pirminę informaciją apie aplinkos oro užterštumą, nes po to reikia teikti tinkamą informaciją gyventojams, kaip jiems elgtis.

„Gavę informaciją apie gaisro židinį, bendradarbiautume su aplinkos apsaugos specialistais, kokios kenksmingos medžiagos gali išsiskirti. Teiktume rekomendacijas gyventojams, kaip apsaugoti savo sveikatą“, – tikino D. Jociuvienė.

Sveikatos specialistai rekomenduotų informuoti paveiktoje teritorijoje esančius gyventojus, kad jie užsandarintų gyvenamąsias arba darbo patalpas, jeigu toje teritorijoje yra individualių namų ir šachtinių šulinių, pranešti, jog juos uždengtų, kad tarša nepatektų į geriamąjį vandenį, jeigu reikia neišvengiamai išvykti iš gyvenamosios vietos, judėti tokia kryptimi, kad vėjas pūstų iš šono ir būtinai – apsaugoti kvėpavimo takus. „Pagal galimybes nebūti lauke, negerti vandens iš šachtinių šulinių, nevalgyti daržovių iš daržo ir gyventojus informuoti, kad lauktų tolesnės informacijos. Rekomendacijos būtų teikiamos pagal situaciją“, – apibendrino D. Jociuvienė.

Visuomenės informavimo grupės atstovas mero patarėjas Albertas Barauskas atkreipė dėmesį į gyventojų informavimo svarbą: „Svarbu, kad iš mūsų pasklistų pirminė ir kuo tikslesnė informacija apie esamą situaciją.“

Savo veiksmų planą pateikė ir kitos ESOC grupės: operacinio vertinimo ir ekstremalių situacijų prevencijos, informacijos valdymo, materialinio techninio aprūpinimo, administravimo, elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo.

Po Savivaldybės lygio stalo pratybų vertinimą pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Julius Kryževičius, Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Stanislovas Kučinskas. Jie pasidžiaugė, kad Savivaldybė organizuoja stalo pratybas, tačiau pateikė ir šiek tiek kritikos.

„Visada turime mokytis iš kitų, o ne savo blogų patyrimų, – akcentavo S. Kučinskas. – Norėjosi, kad vyktų intensyvesnė diskusija tarp ESOC grupių, tarpusavyje dalijantis informacija. Per pratybas turi kilti klausimų, kad būtų galima juos išspręsti ir kuo efektyviau veikti iš tikrųjų įvykus ekstremaliai situacijai.“

R. Beniušienė patikino, kad bus atkreiptas dėmesys į vertintojų išsakytas pastabas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas