Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pasaulio lietuvių centrui vadovauja salantiškis

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2019-11-22
„Ar grįšiu į Lietuvą? Dar nenusprendžiau – 50:50 procentų“, – sakė Artūras Žilys.

Didžiausio pasaulyje lietuvių išeivijos centro, įsikūrusio Čikagos priemiestyje Lemonte, administracijai jau 12 metų vadovauja iš Salantų kilęs Artūras Žilys. Šiais metais klestintis Pasaulio lietuvių centras (PLC) minėjo gyvavimo 30-metį, kai prieš dešimtmetį dėl prastos PLC finansinės būklės, prigesusios veiklos, šios pasaulio lietuvių salos perspektyva buvo niūroka.

Buvo arti bankroto ribos

ŠĮ PLC Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet aplanko per 200 tūkstančių žmonių, jo išlaikymas kainuoja apie 1 mln. dolerių per metus. A. Žilys prisiminė, kad prieš 10 metų PLC banko sąskaitose bebuvo 60 tūkst. dolerių, centrą slėgė 1 mln. 100 tūkst. dolerių paskolų bankams našta. Centro renginių tvarkaraštyje tuomet per 4 mėnesius buvo 3 renginiai, kai šiandieną kiekvieną savaitę jų vyksta po 4–5. Per dešimtmetį buvo investuota apie 1,4 mln. dolerių į centro atnaujinimą, naujos sporto salės statybą. Šiandieną centras bankuose turi apie 400 tūkst. dolerių nuosavų lėšų ir jo vadovams nebesopa galvos, kaip prieš dešimtmetį, – ar užteks pinigų darbuotojų atlyginimams. Centro administracijoje su A. Žiliu dirba 8 žmonės. Keturi iš jų valo, prižiūri pastatus, kiti keturi atlieka administracinį darbą, vienas – tik puse etato. Šį lapkritį, viešėdamas gimtinėje, A. Žilys susitiko ir su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi. „A. Kalnius už galvos susiėmė, kai papasakojau apie centro veiklos mastą ir darbuotojų skaičių, kurių Savivaldybė turi per porą šimtų“, – sakė A. Žilys.

Prieš dešimtmetį ne tik centro finansinė situacija buvo prasta, skubiai reikėjo remontuoti apleistus statinius. PLC jokios paramos neteikia nei JAV, nei Lietuvos valstybės. Centras 70 proc. įplaukų gauna iš nuolatinės patalpų ir salių įvairiems renginiams nuomos, apie 20 proc. – iš tikslinio lėšų telkimo konkretiems projektams. Likusi centro metinio biudžeto dalis yra geranoriškos asmenų aukos. „Pradėjome nuo nedidelės paskolos – kreipėmės į PLC narius, prašydami paskolinti be procentų. Tą praktiką ir dabar taikome, o paskolinusieji gali nurašyti 10 proc. paskolos nuo savo metinių mokesčių. Žmonės tuomet suskolino centrui apie 60 tūkst. dolerių, už kuriuos galėjome pradėti būtiniausius remontus. Ant stalo pasitiesę PLC planą ieškojome galimybių, kaip išnaudoti kiekvieną centro kambarėlį, kampelį“, – sakė A. Žilys apie tai, kaip centras lipo iš finansinės duobės.

PLC yra pelno nesiekianti organizacija, valdoma panašiai kaip akcinė bendrovė. „Esame normali JAV korporacija, tik pelno negalime išsimokėti, jį investuojame į centro plėtrą“, – sakė A. Žilys. PLC centro nariu tampama sumokėjus vienkartinį mokestį: sumokėjęs 200 dolerių gauni vieną balsą, 400 dolerių – du balsus. Nariai renka centro tarybą ir valdybą, valdyba paskiria administraciją ir jos vykdomąjį direktorių. Taryba rengia centro strategiją, veiklos kryptis. PLC turi apie 7 tūkst. narių, iš jų aktyvių – apie 915.

Veikla stebina ir kitataučius

Po PLC Lemonte stogu šiandieną veikia 38 lietuviškos organizacijos (prieš 10-metį jų buvo 22). Apie 700 naujos emigracijos bangos (po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo) vaikų lanko centre esančią Maironio mokyklą, į kurią renkasi penktadienio vakarais ir šeštadienį ir po 4 valandas pamainomis mokosi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, geografijos, lietuviškų šokių, dainų. Centro Montesori vaikų darželyje visą darbo savaitę ugdomi mažieji lietuvaičiai. Darželyje jų būna apie 40. Centro sporto salėmis, kurių yra dvi (viena jų yra transformuojama į tūkstantį žiūrovų talpinančią koncertų salę) naudojasi Čikagos lietuvių krepšinio lyga, turinti net 17 komandų, iš kurių 10-imt yra jaunimo, 7-iose žaidžia 35-erių ir vyresni sportininkai. Iš visų 17-os komandų tik viena yra sudaryta iš vadinamų dipukų atžalų, kitose 16-oje žaidžia lietuviai, iš Lietuvos emigravę per pastaruosius dešimtmečius. Per 100 vaikų priklauso „Lituanica“ vaikų krepšinio akademijai. Be krepšinio, centre yra įsikūrusios tinklinio, futbolo, stalo teniso lygos.

Centre yra tautodailės institutas, dailės muziejus. „Muziejuje sukaupti tikri meno, kultūros lobiai, dauguma jų – iš Lietuvos“, – akcentavo A. Žilys. Kūrinių iš medžio ekspozicijoje yra ir tautodailininko iš Kretingos Raimundo Puškoriaus dirbiniai. Meno studijoje suaugusieji ir vaikai užsiima keramika, čia yra dvi keramikos dirbinių degimo krosnys. Audimo galerijoje audžiami audiniai tautiniams rūbams, tautinės juostos. Parodų erdvėje kas porą savaičių atnaujinamos parodos. „Rudenį į meno sezono atidarymą atvyksta dailininkų iš Lietuvos“, – pasakojo A. Žilys. Centrą lanko beveik 500 tautinių šokių šokėjų, būrys choristų. Vien mišriame „Dainavos“ chore jų yra apie 80. Centre buriasi ir skautai. Čia savo sukurtas kolekcijas demonstruoja rūbų dizaineriai.

PLC Lemonte yra 17-os butų daugiabutis, kur gyvena vyresnio amžiaus lietuviai. „Yra lietuviško maisto restoranas, kur galima užsisakyti balandėlių, cepelinų. Prekių iš Lietuvos – duonos, sviesto, visko“, – patikino A. Žilys.

Centro komerciniame fligelyje dirba draudėja, buhalterė, kirpėja, veikia pramoginių šokių studija. „Daugumai be centro sunku būtų išsilaikyti vien dėl kitur keliskart brangesnės nuomos“, – konstatavo A. Žilys.

PLC Lemonte tautodailės muziejuje eksponuojami ir Raimundo Puškoriaus kūriniai iš medžio.

PLC esančią Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčią aptarnauja iš Lietuvos atvykstantys jėzuitai. Bažnyčią jie iš PLC nuomojasi. A. Žilys paaiškino, kad tokiu nuomos būdu bažnyčią siekiama išsaugoti lietuviams, kadangi yra karčios patirties, kai už lietuvių aukas pastatytas ir išpuoštas bažnyčias, lietuvių parapijoms nusilpus, Čikagos arkivyskupija atidavė meksikiečiams, kitiems amerikiečiams.

„Kiekvieną sekmadienį bažnyčioje aukojamos trejos mišios, į jas susirenka apie 700 žmonių, o per Velykas ir Kalėdas jų būna iki 3–4 tūkstančių, todėl mišios net sporto salėse vyksta“, – tautiečių pamaldumu džiaugėsi A. Žilys. Jo pastebėjimu, į JAV atvykę lietuviai pirmaisiais metais pasineria į darbą, kai užsidirba, ieško ir suranda kelią į didžiausią lietuviškos bendruomenės ir kultūros centrą Lemonte. Čia atvyksta lietuviai ne vien iš Čikagos ir jos apylinkių, bet ir iš visos JAV.

Centre yra dvi pokylių salės (100 ir 400 vietų), 2 virtuvės, vieta konferencijoms. Didžiojoje pokylių salėje vyksta ir Lietuvių fondo lėšų telkimo metinis pokylis. A. Žilio teigimu, Lietuvių fondas yra sukaupęs kelias dešimtis milijonų dolerių, investuotų į vertybinius popierius. Gautą pelną fondas kasmet skirsto lietuviškoms organizacijoms, dalis lėšų tenka studentų stipendijoms. Šią paramą gauna ir studijuojantys Lietuvos universitetuose.

Atėjo keleriems metams

Salantuose gyvena Aldona ir Steponas Žiliai, užauginę tris sūnus: Steponą, Gediminą ir Artūrą. Pirmas į JAV gavęs žalią kortą išvyko Steponas. Artūras atvyko paskui brolį tęsti studijų, čia įsigijo verslo administravimo magistro laipsnį. Artūrui – 48-eri, JAV jis gyvena jau 16 metų. Po magistro studijų kurį laiką dirbo vienoje logistikos kompanijoje vadybininku, instruktoriumi amerikiečių mokykloje. Dirbti PLC jį prikalbino tuometinis centro tarybos pirmininkas Paulius Majauskas. „Sutarėm, kad padirbėsiu nors kelerius metus, kol centro reikalai pajudės į priekį“, – sakė A. Žilys, kurį atėjus į centrą itin pašiurpino jo koridoriuose ištrupėjusios plytelės. „Pastatas atrodė kaip negyvenamas, apleistas“, – įspūdžio nepamiršo A. Žilys. Plytelių pakeitimas ir buvo vienas pirmųjų jo ir komandos projektų. Vėliau ėmėsi įrengti gaisro gesinimo sistemą ir vandens purkštukus. Šis didelis, brangus tęstinis projektas turėtų būti užbaigtas 2022 metais. Jau užbaigto pirmojo etapo darbus labai gerai įvertino Lemonto ugniagesiai, jie PLC įteikė net į lietuvių kalbą išverstą padėką. Atėjęs į centrą A. Žilys rado ir duobėtą kelią, kuris šiandieną yra išasfaltuotas. Pavyko sutvirtinti suskilinėjusias bažnyčios sienas, padaryta daug kitų darbų. Pradedamas naujas – parko su internetinėmis prieigomis įrengimo projektas. „Mes sakome, kad centras yra antri mūsų namai. Tai nėra asmeninis verslas, bet dirbi iš širdies ir šeimyniškai, kitaip nieko nebus“, – tarė A. Žilys.

Grįžtų į pajūrio kraštą

Tėvus Salantuose Artūras stengiasi aplankyti bent dukart per metus. Lankydamasis Lietuvoje šį lapkritį susitiko su Prezidentu Gitanu Nausėda, su Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininku Antanu Vinkumi, dalyvavo diplomatų vakare Kaune, Pasaulio lietuvių simpoziume Kauno Vytauto Didžiojo universitete. „Ar su politikieriais, ar su mumis atvažiavai pabūti“, – papriekaištavę sūnui tėvai. Kalnalio bažnyčioje Artūras bendravo su Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu, šio kaimo žmonėmis. „Mažos bendruomenės jausmas šildo“, – sakė jis.

Paklaustas, ar grįš į Lietuvą, kalbėjo: „Grįžtu – noriu likt, o ten įsisuku į darbus ir toms mintims nebelieka vietos.“ Pareiškė tvirtai žinąs, jeigu grįš, tai tik į šį kraštą – Kretingą, Palangą ar Klaipėdą. Tik ne į Vilnių, kur transporto kamščiai, anot jo, tokie, kokių nėra net Amerikoje.

Salantai džiugina ir liūdina išeivį. „Išeinu pasivaikščioti – aplinka graži, sutvarkyta, bet namai pustuščiai. Į gražias sodybas šeimininkai pargrįžta iš Norvegijos ir vėl ten išvažiuoja“, – liūdesio neslėpė jis.

A. Žilio įsitikinimu, Lietuvos regionams atgaivinti šalies valdžia turi išplėsti lengvatų verslui regionuose bazę. Žadančių iš JAV grįžti į Lietuvą yra ne vienas kitas. „Brolis Gediminas tikrai grįš su šeima, kai sūnus šiemet baigs vidurinę mokyklą“, – šeimynykščių planais dalijosi Artūras. Jo teigimu, JAV prakutę lietuviai, ypač krovininio transporto (valdo ir po kelis šimtus sunkvežimių), IT srityse, svarsto verslo plėtros Lietuvoje galimybes. „Žinau tokių, kurie jau steigia savo kompanijų filialus Vilniuje, Kaune“, – teigė jis. Emigrantai laukia dvigubos pilietybės įteisinimo. „Tai paskatintų Lietuvos ekonomikos augimą. Esame per maža tauta, kad taip leistume išsimėtyti pasaulyje. Visi esame pasaulio lietuviai. Turime būti tokie, kaip Antanas Vinkus – suvedantis žmones. Jam 76-eri, jis aktyviai dalyvavo visuose JAV 3 dienas vykusios Pasaulio lietuvių sesijos renginiuose, o mane pristatė kaip giminaitį. Sakė, tu nepyk, Amerikoje esi giminaitis, nes iš to paties, kaip aš, Kretingos krašto. Nebuvo žmogaus, prie kurio jis neprieitų, nepabendrautų. Iš to žmogaus reikia mokytis diplomatijos“, – kalbėjo Artūras. Jis apgailestavo, kad iki šiol iš Kretingos vienintelė įmonė „Terekas“ sparčiai žengia su savo produkcija į JAV rinką. „Jie gana aktyviai dalyvauja JAV parodose, ieško nišų. Jų technologijos yra pasaulinio lygio“, – kraštiečių pasiekimais didžiavosi A. Žilys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas