Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Tikėjimo keliu eina į kiekvieno širdį

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Šventės
  • 2019-11-19
Į Palangos koncertų salę besirenkančius svečius prie lauko durų pasitiko Kretingos vienuolyno gvardijonas Gediminas Numgaudis (nuotr. kairėje) ir Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys.

Penktadienio vakarą į Palangos koncertų salę, kur buvo minimas brolių pranciškonų išėjimo iš pogrindžio Lietuvoje 30-metis, susirinko didelis būrys kretingiškių ir ne tik. „Bičiulių, su kuriais kūrėme krikščioniškąją Lietuvą, sulaukėm ir iš Klaipėdos, Palangos, Vilniaus, Kauno, atvyko brolių atstovai iš Naujosios Zelandijos, Australijos, Italijos, Amerikos, Airijos, Anglijos, Ukrainos, Lenkijos“, – džiaugėsi pats svečius prie durų pasitinkantis Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys.

Dėkoja už galimybę tarnauti

Didelio skirtumo tarp vienuolijų išvardintose Vakarų civilizacijos šalyse ir Lietuvoje, klebonas teigė nematantis. Galbūt Rytų bažnyčiose vis dar išlaikomos praeities brangios tradicijos: giedame Gegužines giesmes, einame Kryžiaus kelius, Kalvarijas. „Bet visus mus jungia viena dvasia, viena mintis: „Eikite ir skelbkite Evangeliją ir savo mokiniais padarykite visų tautų žmones“, – sakė brolis Astijus. Paklaustas, ar 30 metų pranciškonų atgimimui yra daug, klebonas nusišypsojo: tai – visa jo jaunystė.

Kad datų per daug nesureikšmina, atviravo vienuolyno Kretingoje gvardijonas Gediminas Numgaudis. „Aš džiaugiuosi kiekviena nauja diena ir dėkoju Dievui, kad leido jos sulaukti, tarnauti Jam ir žmonėms“, – sakė jis.

Šiuo metu Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje, klebonu dirbantis Evaldas Darulis teigė parvykęs tarsi į namus – ne vienerius metus jis buvo Kretingos klebonas, puikiai pažįsta aplinką ir daugelį parapijiečių. „Iš karto prisiminiau pirmuosius savo metus Kretingoje: buvo 1994-ieji, šiek tiek jau prabėgę laiko nuo tada, kai broliai išėjo iš pogrindžio, bet vis tiek jausmas geras, panašus į tą, kurį išgyvenu šiandien“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė E. Darulis.

Pirmieji jo ieškojimai, kaip gyventi, ką veikti, prasidėjo dirbant Užpalių vidurinės, Ilčiukų, Kaniūkų ir Vilučių pradinių mokyklų tikybos mokytoju. Būtent tada suprato, kad nori pasišvęsti Dievui, tarnauti žmonėms. Jam patinka, kad šv. Pranciškaus bendruomenė yra dvasinga, pilna meilės gamtai ir žmonėms, kurių draugais broliai stengiasi tapti būdami pastabūs ir nuolankūs. Šioje šventėje, neatsitiktinai pavadintoje „Mažesnieji broliai – su žmonėmis ir dėl žmonių“, būdamas muzikalus, Evaldas atliko misiją – kartu su klaipėdiečių vaikų kolektyvu, pranciškonų proveržio iniciatoriumi laikomu broliu Benediktu ir Kretingos pranciškonų gimnazijos direktoriumi broliu Alvydu Virbaliu scenoje sugiedojo giesmę „Glori glori Aleliuja, dėkojam, Dieve, Tau“.

„Laiminga Lietuva, turinti nuostabią brolių pranciškonų komandą, kuri mus visus nori užkrėsti džiaugsmu ir viltimi“, – sveikindamas šventės dalyvius, kalbėjo Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas (dešinėje).

Muziką keitė prisiminimai

Prieš 550 metų pranciškonams įsikūrus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gerąją naujieną Valdovų rūmuose pranešdavo trimitininkas. Ir šiuokart visą Lietuvą bei svečius kartu švęsti pranciškonai kvietė gaudžiant dirigento Ugniaus Vaiginio vadovaujamo orkestro „Trimitas” garsams, skambant atlikėjų, tarp kurių – estrados legenda Viktoras Malinauskas, Eglė, Ieva ir Vytautas Juozapaičiai, Eugenijus Chrebtovas, Jonas Sakalauskas su dukra Vakare bei sūnumi Dobilu, Kretingos pranciškonų bei uostamiesčio Vydūno gimnazijų jaunieji šokėjai ir dainininkai, sau pritardamas trimitu, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, koncertų salės sienas sudrebinęs legendinio džiazo atlikėjo Luiso Armstrongo daina „What a Wonderful World“ („Koks nuostabus pasaulis“).

Intarpuose tarp muzikinių kūrinių renginio dalyviai specialiai sukurtame filme išgirdo liudijimų, kaip buvo atkurtas vienuolynas, kokie pirmieji žingsniai ir kur jie žengti, kas tos asmenybės, stovėjusios prie ištakų, kokią reikšmę visuomeniniame gyvenime turėjo ir dabar turi pranciškonų vienuolija. Apie šią, kaip pavadino, vilties, kelionę prisiminimais pasidalijo Pasauliečių pranciškonų tretininkų ordino narė Aldona Šeduikienė.

Kol dar nebuvo atgauti pastatai Kretingoje, susirinkimai vykdavo jos namuose Palangoje, čia buvo rašomi raštai valdžiai, kad vienuoliai atgautų tai, kas jiems priklauso. Anot B. Jurčio, jie abu su Aldona „braižė“ pirmuosius apmatus, kokia turėtų būti bažnyčia, kaip reikėtų giedoti. Jie į lietuvių kalbą vertė Taizė giesmes, kurios pirmąkart nuskambėjo Šventosios koplyčioje, po to – Kretingoje ir iš ten plito po visą Lietuvą.

Pakutinę programos dainą kartu su atlikėjais uždainavo visa salė.

Pajautė laisvę keistis

„Išėjimo iš pogrindžio pradžia buvo 1989-ųjų lapkričio 19-oji, kai tuometis Telšių vyskupas Antanas Vaičius leido pradėti misiją Kretingoje, po beveik 50 metų vėl sugrįžti į vienuolyną“, – sakė brolis Astijus. Jis juokavo raktus nuo vienuolyno gavęs, matyt, dėl to, kad tada buvo jauniausias. Būtent Kristaus Karaliaus šventėje prasiveržęs tiesos troškimas. „To norėjo visa Lietuva, ir mūsų atsakymas buvo: Jėzus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“, – iš ekrano kalbėjo A. Kungys. Anot jo, Viešpats buvo pradėtas garbinti pritariant gitaroms. Tai – naujovė, privertusi žmones šiek tiek sutrikti ir tuo pačiu džiaugtis, jausti laisvę keistis net bažnyčioje. Į ketvirtadieniais vykusias šv. Mišias jaunimas plūdo iš visos Lietuvos.

Patirtimis, asmeniniu santykiu su Gyvuoju Dievu ir bažnyčia dalijosi kretingiškė vargonininkė Rasa Lapienė, aktyvūs parapijiečiai Gaivilė Tamošauskienė, Pastoracinės tarybos narys Jonas Drungilas. Apie broliams Astijui, Benediktui ir savanorių „armijai“ padedant įkurtą Skausmo kliniką, skirtą sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, papasakojo Alvydas Keršulis, apie šv. Pranciškaus onkologijos centrą, kuriame ligoniai mokosi ne mirti, o gyventi, kalbėjo jo direktorė Aldona Kerpytė.

Šventės dalyvius pasveikino Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, taip pat buvo perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos bei Premjero Sauliaus Skvernelio sveikinimai.

Koncertą režisavo Lijana Žiedelytė.

---

Per 30 pranciškonų atgimimo metų buvo pastatyti Šv. Jurgio vienuolynai ir bažnyčios Vilniuje, Kaune, o popiežiui Jonui Pauliui II globojant, Toskanos broliai lietuviams broliams padėjo įkurti vienuolyną Kryžių kalne Šiaulių r. Iš viso Šv. Kazimiero provincijai priklauso 8 mažesniųjų brolių vienuolynai, 6 jų – Lietuvoje: Kretingoje, Pakutuvėnuose, Vilniuje, Kaune, Kryžių kalne ir Klaipėdoje bei 2 – Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijai priklauso 35 amžinųjų įžadų broliai bei keletas jaunų studentų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas