Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
„Eurodebatų“ dalyviai Pranciškonų gimnazijos mokiniai Gabrielius Pjeras Lont (iš kairės) Tadas Puškorius, Jurgis Adomaitis, Dovydas Žilinskis ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys Tautvydas Jonušas

Šiemet visoje Lietuvoje vykstančiame individualių debatų turnyre „Eurodebatai“ jaunuoliai diskutavo tema „Aš – žalias! Mada ar būtinybė?“ Diskusijos dalyvių nuomonės išsiskyrė, tačiau visi tikino, kad, norėdami saugoti gamtą, turime pradėti nuo savęs. Žiūrovų ir komisijos sprendimu nugalėtoju tapo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys Tautvydas Jonušas, kuris Kretingai atstovaus lapkričio mėnesį Vilniuje surengtame nacionaliniame „Eurodebatų“ etape.

Taps klimatui neutraliu žemynu?

Antrą kartą Kretingoje įvykę „Eurodebatai“ sulaukė daugiau jaunuolių susidomėjimo, o individualiuose debatuose jau dalyvavo penki moksleiviai: Pranciškonų gimnazijos mokiniai antrą vietą laimėjęs Tadas Puškorius, Jurgis Adomaitis, Gabrielius Pjeras Lont, trečią vietą užėmęs Dovydas Žilinskis ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys T. Jonušas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad nuo 2050 metų Europa taps klimatui neutralia žemynu. „Patys matote, kad miestuose vyksta klimato protestai, kuriuos įkvėpė šešiolikmetė švedė Greta Thunberg, todėl manome, kad ši tema yra labai aktuali šiandien“, – kalbėjo Jaunimo Europos komandos narys Kretingoje Vilius Juodys.

Su Europos Komisijos pirmininkės išsakyta pozicija iš karto nesutiko T. Jonušas, teigdamas, jog netiki, kad Europa iki 2050 metų taps klimatui neutraliu žemynu: „Vis dėlto pabandyti galime.“

Debatais norima paskatinti jaunus, mokyklinio amžiaus žmones nebijoti pristatyti save, viešai kalbėti. „Klimato kaita labai svarbi tema, tai yra kiekvieno mūsų reikalas, todėl visi turime pradėti nuo savęs. Matome, kad jaunimas kelia šį klausimą, tai parodo organizuojami streikai tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, tiek visoje Europoje. Debatuose susirinkusių žmonių skaičius taip pat atskleidžia, kad tema tikrai svarbi“, – teigė V. Juodys.

Laimėtojas lapkričio mėnesį vyks į Vilnių, kur vyks nacionalinis „Eurodebatų“ etapas. Prieš debatus jų dalyvius viešojo kalbėjimo mokys viešojo kalbėjimo ekspertas Igoris Vasiliauskas.

Praėjusiais metais į nacionalinį etapą vyko T. Puškorius, kuris pateko į didįjį finalą ir užėmė VI vietą. „Lietuvos mastu VI vieta – labai aukštas rezultatas“, – įvardijo V. Juodys.

„Eurodebatų“ organizatorius Jaunimo Europos komandos narys Kretingoje Vilius Juodys (centre) paskelbė debatų nugalėtoją T. Jonušą.

Pradėti nuo savęs

Iš pradžių kiekvienas dalyvis debatuose prisistatė, išsakė savo nuomonę, pasirinkę įvairias viešojo kalbėjimo formas, po to turėjo vienas kitam užduoti klausimus, kilusius išgirdus pirmąsias oponentų kalbas, vėliau kiekvienas turėjo galimybę apginti savo nuomonę dar kartą, kalbėdamas individualiai. Jaunuolius taip pat provokavo ir komisijos nariai, ir žiūrovai.

G. P. Lont savo kalboje atkreipė dėmesį, kad nevalgyti mėsos taip pat gali būti žalinga gamtai, jo manymu, viską reikia daryti saikingai: „Anglijoje ūkininkai žemės plotus palieka gamtai, leisdami gyvūnams laisvai vaikščioti ten ir maitintis, nes jie padeda humusui vėl atsigauti. O nuolat apsėjama žemė yra varginama.“

T. Puškorius nemažai dėmesio skiria šiukšlių rūšiavimui, kaip vieną gerų valdžios sprendimų jis įvardijo ir taromatus, skatinančius žmones neišmesti butelių. J. Adomaitis pateikė kiek poetiškesnį prisistatymą, neįvardindamas, kad būti žaliam yra mada ar būtinybė. „Aš esu žmogus, nebandau bėgti nuo savo prigimties. Aš rūšiuoju, važinėju dviračiu, nesu iš tos grupės žmonių, kurie vilki marškinėlius su užrašu, skelbiančiu, kad aš esu žalias“, – tvirtino jis.

Dovydas išreiškė kiek kitokį požiūrį – jo manymu, rūšiuoti šiandien yra mada, tačiau tai turi tapti ir būtinybe: „Buvau viename festivalyje, kuriame daug dėmesio skirta ekologijai. Susirinkusieji buvo skatinami po savęs nepalikti nė vienos šiukšlės, taip ir atsitiko.“

Daug diskusijų sukėlė Tautvydo pasisakymas apie elektromobilių ir kitų transporto priemonių, tokių kaip laivai, žalą gamtai: „Viskas turi prasidėti nuo smulkmenų. Važinėdavau autobusu ir gaudavau popierinį talonėlį. Kitiems atrodė, kad tai – mažas popierėlis, bet man – visai kas kita. Parsinešdavau juos namo ir įdėdavau į stalčių, kol surinkau didžiulę krūvą, kurią po to išmečiau į popieriaus konteinerį. Mes mėgstame tai, kas madinga, todėl klimato kaitos sprendimo būdai turi tapti mada.“ Tokiam teiginiui paprieštaravo Tadas, tvirtindamas, kad mada yra laikina: „O kas po to?“

Vis dėlto vieningos nuomonės per debatus, ar gamtos saugojimas turėtų būti mada, ar būtinybė nebuvo prieita, tačiau diskusijos dalyviai sutarė, kad prie to prisidėti gali kiekvienas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas