Rudens derliaus šventė: lietus, skambios dainos ir pagarba kuriančioms rankoms

Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys palaimino Kretingos kraštą, o tuo pačiu ir Lietuvą kuriančių žemdirbių, duonos kepėjų triūsą bei naujojo derliaus duoną.

Lietaus nuprausta šeštadienį Kretinga pasitiko tradicinę Rudens derliaus ir Moliūgo šventę, skirtą už nuoširdų darbą padėkoti rajono žemdirbiams, ūkininkams, krašto amatų ir kulinarinio paveldo puoselėtojams, visiems kartu pasidžiaugti gamtos subrandintomis gėrybėmis.

Ragauti pieno šampano kvietė „ekspertai“

Anksčiausiai Rotušės aikštėje prekyvietėse subruzdo prekeiviai. Bendrovės „Kretingos turgus“ direktoriaus Nerijaus Tertelio duomenimis, jie turėjo užimti 275 vietas: 118-oje numatyta prekiauti maistu, 149-iose – kitomis prekėmis. Veikė dvi lauko kavinės, 6 batutai, 6-iose vietose buvo prekiaujama alumi, 16-oje siūlė medelių bei kitų augalų sodyboms papuošti, 17-oje – mėsos gaminių, 14-oje – daržovių, 10-yje – medaus, 5-iose – įvairių žolelių bei prieskonių, 3-ose – šakočių, 2-ose šimtalapių, 6–7-iose – duonos, pyragų, sausainių, konditerijos. Taip pat gausu rūkytų žuvų, konservų, vienoje vietoje buvo ir žvėrienos. Dėmesį traukė metalo akmens kompozicijos, pirmąkart – tapyti paveikslai, kaip visada, – daug medžio ir odos, vilnos, tekstilės gaminių, mezginių, papuošalų, kvepalų, kūno priežiūros priemonių. Prekeivių geografija taip pat plati, jų atvyko ir iš atokių Lietuvos miestų – Utenos, Druskininkų, ir iš dar toliau – Kaliningrado, Latvijos.

Miestui dar tik bundant iš miegų į šventinę sceną pirmieji užsiropštė renginio vedėjai Donatas Žilinskas bei Artūras Ženčius. Su žemaitišku humoru prisistatę iš Prancūzijos ką tik grįžusiais šampano ekspertais, lietingu oru nedrąsiai besirenkančius po mugę šmirinėjančius kretingiškius bei miesto svečius jie ragino pirkti, ko tik širdis geidžia, bet jokiu būdu neaplenkti ir pirmąkart atidarytos „Sūrių alėjos“, gurkštelėti ten pieno šampano, o paskui grįžti prie scenos – širdies ilgesį čia išlies atlikėjas Vytautas Šiškauskas, linksmins žemdirbių numylėtinė „Sadūnų“ kaimo kapela, ir nemažiau šaunūs vietiniai saviveiklininkai.

„Bet va, pėrms koncerts torbūt būs šlapėms soulams...“ – apžvelgę vis dar tuščią teritoriją ir kviesdami ant scenos Stasio Jucio vadovaujamą Kūlupėnų liaudišką kapelą, pokštavo „prancūzai“, vėliau prisipažinę, kad šis įspūdis vis dėlto buvęs apgaulingas – įdienojus žmonių susispietė ne mažiau kaip ankstesniais metais.

Minia žmonių dainavo ir šoko su atlikėju Vytautu Šiškausku.

Linkėjo švęsti iš širdies

„Rėid rata, rėid ratele, rėid mažieje tekinėle“, – su šia pirmąją koncerto dalį vainikavusių darbėniškių saviveiklininkų daina sąsają bemat atrado rajono meras Antanas Kalnius. Šventės oficialaus atidarymo proga sveikindamas gyventojus jis teigė įsivaizduojantis, kad „tėi rata ratele ėr maži tekinele“ į Kretingą keliais keleliais nuo ankstyvo ryto atidardėjo iš visų mūsų rajono apylinkių ir iš kaimyninių. „Tikėjomės saulės, bet jos nėra, užtat geros nuotaikos, kaip matom, netrūksta. Visus metus sunkiai dirbom, stengėmės, auginom derlių, šiandien skiname jo vaisius“, – kalbėjo jis.

Kad žmogaus priedermė – sėti, sodinti, auginti, pjauti, kulti, gaminti ir gėrėtis vaisiais, akcentavo Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys. Palaiminęs Kretingos kraštą, o tuo pačiu ir Lietuvą kuriančių žemdirbių, duonos kepėjų triūsą bei naujojo derliaus duoną, kuria buvo dalijamasi, palinkėjęs žmonėms švęsti ne paviršutiniškai, o iš širdies, klebonas priminė, jog rajono Rudens derliaus šventei kelią praskynė rajono laikraštis „Pajūrio naujienos“, prieš 21-erius metus Rotušės aikštėje suorganizavusios pačią pirmąją Moliūgo šventę ir pirmąkart sutelkusios didelį būrį moliūgų augintojų.

Į kretingiškius, miesto svečius, kaip visada, poetišku žodžiu kreipėsi brolis Bernardas, gerbti vieniems kitus, šalia esančiame neieškoti blogio, o matyti, kas gera, neklijuoti menkinančių etikečių, būti vieningiems linkėjo Lietuvos Seimo narys Antanas Vinkus, jam pritarė Levutė Staniuvienė. „Neturiu daugiau, ką bepridurti. Mano kolega Antanas viską išsakė, jo sielos stygos – jautresnės“, – atviravo ji.

Apdovanojimas už gražiausiai tvarkomą įmonės teritoriją buvo įteiktas Padvarių socialinės globos namų direktorei Rimai Narmontienei (kairėje). Šia sėkme pasidžiaugė pats ženklą sukūręs kalvis Vincas Lučinskas, Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė ir meras Antanas Kalnius.

Nugalėtojams – po bitę darbštuolę

Išsekus sveikinimo kalboms, tradiciškai vyko gražiausių individualių sodybų, daugiabučių namų, įmonių teritorijų bei geriausiai prižiūrimų viešųjų erdvių konkurso nugalėtojų apdovanojimo ceremonija. „Atrinkti teritorijas buvo išties didelis darbas. Septyni komisijos nariai vasarą daug dirbome plušome, tarpusavyje ginčijomės, kol radome bendrą sutarimą“, – sakė vicemeras Dangiras Samalius. Tarp gražiausių sodybų nominantų buvo Jūratė ir Arvydas Matiejauskai iš Kretingos m., Rasa ir Adomas Beržonskiai iš Salantų, Virginija ir Petras Kupreliai iš Vydmantų, Ramutė ir Algis Brazai iš Kūlupėnų sen., Danguolė ir Arvydas Klovai iš Kartenos, Romualda ir Sigitas Pileliai iš Žalgirio sen., Airina ir Artūras Valantinai iš Darbėnų sen. Gražiausiai tvarkoma pripažinta Dalios Breiterienės iš Rūdaičių sodyba.

Gražiausiai ir geriausiai rajone daugiabutį tvarko Kretingos miesto Grafų Tiškevičių g. Nr. 81 gyventojai. Tarp nominuotųjų – Vydmantų k. Atžalyno g. Nr. 12, Darbėnų Naujoji g. 1, Kūlupėnų k. Stoties g. 12, Baublių k. Minijos g. 38.

Gražiausiai ir geriausiai prižiūrima viešąja erdve pripažintas Baltų mitologijos parkas. Gražiausia įmonės teritorija – Padvarių socialinės globos namų teritorija. „Tai – visos mūsų bendruomenės nuopelnas, svarbiausia, kad prie to daug prisideda, stengiasi ir patys gyventojai. Apdovanojimą pasikabinsime pačioje garbingiausioje vietoje“, – žadėjo direktorė Rima Narmontienė.

Visi nominantai ir nugalėtojai buvo apdovanoti Savivaldybės padėkos raštais, dovanomis, o lenteles su darbštumą simbolizuojančiomis bitėmis nugalėtojams sukūrė kretingiškis kalvystės meistras Vincas Lučinskas.

Gaisrininkai – renginio naujokai

Rudens derliaus naujokai buvo Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Viršininko Eugenijaus Bertašiaus žodžiais, tikslas yra gyventojams papasakoti apie tarnybos veiklą, paaiškinti, kaip saugiai elgtis namuose, kaip įsirengti dūmų detektorius, kaip panaudoti gesintuvus.

„Iš ryto praeivius „tempėme“ prie savęs, o įdienojus jau patys skirstėmės, kuris kur pribėgsime – nebespėjame. Žmonėms įdomi ir autoįvykių metu naudojama hidraulinė įranga, ir pats gaisrų gesinimo bei gelbėjimo automobilis, ir diskotekose naudojamais nepavojingais dūmais užpildytas konterineris, į kurį galima buv užeiti, pasimokyti, kaip, kilus gaisrui, saugiai reikėtų susirasti išėjimą iš patalpos“, – pasakojo E. Bertašius.

Toje pačioje palapinėje informacinius lankstinukus gyventojams dalijo, į jų klausimus atsakė Kretingos rajono Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

Prie Darbėnų seniūnijos iš gamtos gėrybių sukurto Kretingos rajono žemėlapio nusifotografavo seniūnai su jų šventinį kiemelį aplankiusiais svečiais.

Seniūnijos susispietė į kumštį

Rotušės aikštėje išmonę šiemet bendrame kiemelyje demonstravo visos rajono seniūnijos.

Sueiti į vieną kiemelį, anot Kūlupėnų seniūnės Ritos Lubienės, buvo geriausia išeitis ne tik siekiant pataupyti lėšas ir šventę susikurti pigiau, bet kartu išgyventi bendrystės, vieni kitų supratimo, draugiškumo jausmus. Kiekviena seniūnija turėjo progą įgyvendinti savo idėjas. „Mūsų saviveiklininkai – didžiojoje scenoje groja, pedagogė Regina Tilvikienė norinčiuosius moko austi juostas, Nasrėnų Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė pasirūpino senoviniais žaidimais, kuriuos išmėginti gali, kas tik nori, be to, svečius vaišiname savo virta šiupinyne“, – sakė seniūnė. Paklausta, kaip jos vadovaujama seniūnija išgyveno laikotarpį nuo rudens iki rudens, su kokiais iššūkiais teko susidurti, kokias problemas spręsti, pirmiausia pasidžiaugė, kad ūkininkams grūdų derlius buvęs itin geras. „O kai ūkininkams gerai, tai gerai mums visiems“, – šypsojosi ji.

Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, kaip Palangoje, prasidėjus kurortiniam sezonui, verslininkai iš anksto mėgsta dejuoti, skųstis pačia prasčiausia vasara, taip ir grūdų augintojai dažnai iš anksto būgštauja dėl būsimo prasto derliaus. Bet galų gale paaiškėja, kad būgštauti nebuvo ko. „Na, užėjo šiemet sausra, tas tiesa. Daugelis ūkininkų išgyveno, kad derlius nukentės, tačiau rugpjūtį atsikvėpė pamatę, jog ir 5, ir 6 tonas grūdų iš hektaro byra“, – sakė A. Poškys. Svarbiausiu seniūnijos pastarojo meto pasiekimu jis laiko tai, kad rugsėjo 26 dieną Heraldikos komisijoje Vilniuje pagaliau pavyko oficialiai įteisinti Darbėnų herbą, sukurtą remiantis pradiniu herbu, sukurtu 1991 m. švenčiant miestelio 400 m.jubiliejų. „Kas buvo pradinio herbo autorius, taip ir nepavyko išsiaiškinti, nors labai stengėmės“, – sakė A. Poškys. Dabartinio herbo, raudoname fone vaizduojančio centrinėje miestelio aikštėje susikertančius kelius (Skuodas–Kretinga, Vaineikiai–Laukžemė) autoriai yra iš Barkelių kaimo kilęs Klaipėdos universiteto dėstytojas Jonas Abromas bei skulptorius Gintautas Jonkus, anksčiau sukūręs ir paminklą „Kardo“ rinktinės partizanams.

Nuo istorijos Darbėnų seniūnija nenutolo ir ruošdamasi Rudens derliaus šventei – tiksliai pagal kontūrus sukūrė viso Kretingos rajono žemėlapį – iš grūdų, ridikėlių, česnakų skiltelių, dumplainių, kaštonų, mažų obuoliukų bei kitų gamtos gėrybių sudėliojo seniūnijas. „Ir mes negalim gyvenimu skųstis: senus darbus baigiam, naujus pradedam. Džiaugiamės, kad tuoj imsimės asfaltuoti tris gatves – Kiauleikių, Gluosnių ir Saulėtekio, o kitais metais – Mokyklos bei pačią seniausią gyvenvietėje – Žaliąją – gatvę“, – paklaustas, su kokiomis nuotaikomis Vydmantų seniūnija pasitiko šią Rudens derliaus šventę, teigė seniūnas Rimvydas Šakinis.

„Mes savo didįjį „derlių“ dar pamatysim, ir tai bus kitąmet“, – startuojančiais gyvenviečių atnaujinimo projektais pasidžiaugė Salantų seniūnas Kazys Galdikas. Jis džiaugėsi į Salantus ateinančia per 800 tūkstančių eurų investicija.

• Rašyti komentarą (8)