Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos rajono Savivaldybės Strateginio planavimo tarybos narius bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis užvakar supažindino su projektais, kurie bus pradėti įgyvendinti artimiausiu metu, vienam jų – vandentiekio tinklų pajungimui „Draugystės“ sodininkų bendrijos Kalvų gatvėje – iš kitų metų Savivaldybės biudžeto tikisi gauti 65 tūkstančių eurų paramą.

Įgyvendins du projektus

Paraiška Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) buvo pateikta šį kovą, ir jau gautas patvirtinimas. Bendra projekto vertė 273 tūkst. Eur be PVM, nuosavų įmonės lėšų reikės per 80 tūkst. Eur. Direktoriaus Tomo Jurgučio teigimu, įrengiant nuotekų tinklus, tikslinga būtų gyventojams tuo pačiu įrengti ir vandentiekį. Su konsultantais pasitarus, suskaičiuota, jog tam reikėtų 131,3 tūkst. Eur. Šias lėšas turėtų investuoti pati įmonė. „Būtų gerai, jei pusę sumos, tai yra apie 65 tūkst. Eur, pridėtų Savivaldybė“, – sakė T. Jurgutis. Jis patikino, jog ir šiuos pinigus savo biudžete įmonė yra nusimačiusi, tačiau norėtų panaudoti kitoms reikmėms.

Kitą projektą bendrovė „Kretingos vandenys“ ketina vykdyti per Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), tam taip pat reikalingas rajono tarybos pritarimas. Šio projekto biudžetas yra gerokai didesnis – per 871 tūkst. Eur.

Įgyvendinant projektą, didžiajai daliai „Draugystės“ sodininkų bendrijos bei kitų Kretingos miesto, pavyzdžiui, Klaipėdos g. 80, kai kuriems Palangos ir Basanavičiaus g. namams, iki sklypų ribų būtų nutiesti nuotekų ir vandentiekio tinklai, o nuo sklypo ribų vartotojai prisijungs savo iniciatyva. „Šiandien jau turime per 100 vartotojų, pasirašiusių preliminarias sutartis. VIPA nurodymu, jose įrašytas punktas, kad tuo atveju, jeigu vėliau prie tinklų atsisakys prisijungti, gyventojai turės susimokėti 1 tūkstančio eurų baudą“, – sakė direktorius.

Šiam projektui prašoma paskolos suma būtų 593,5 tūkst. Eur, subsidijuojama suma – per 278 tūkst. Eur. Paraiška VIPA turi būti pateikta iki spalio 1 d., nes vėliau keistųsi finansavimo proporcijos. T. Jurgutis pridūrė, jog rangos darbus reikėtų nusipirkti iki Naujųjų metų, o startuoti kitąmet. Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2022 metų. Komisijos narys rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras priminė, jog anksčiau pasitarimuose buvo diskutuojama apie galimybę įsteigti lėšų fondą ar krepšelį, kad gyventojai už prisijungimą prie nuotekų ir vandentiekio tinklų galėtų atsiskaityti išsimokėtinai, pasiteiravo, kiek vartotojų Kretingos mieste dar yra neprisijungusių. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė patikino: ir dabar gyventojams apmokėjimas gali būti atidėtas 6 mėn., prie nuotekų tinklų neprisijungusių yra 695, prie vandentiekio – 1 tūkst. 900 vartotojų.

Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Konstantinas Skierus netruko suskaičiuoti, kad Kalvos gatvėje prisijungimas prie tinklų vienam abonentui kainuos 8 tūkst. 800 eurų, ir ši suma Savivaldybei neatsipirks. „Bet yra kita medalio pusė – gyventojai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų užtikrintas saugus vandens tiekimas“, – pareiškė Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika. Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Ročys akcentavo, kad bet kokiu atveju nuotekų ir kanalizacijos tinklų reikalus būtina pirmiau susitvarkyti mieste, po to žengti į kaimus. Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė „Kretingos vandenų“ direktoriaus klausė, ar investicijos nepaveiks vandens kainų. „Jos nekis“, – pažadėjo T. Jurgutis.

Aprašą tobulins, valdybas siūlė palikti

Baigiantis Savivaldybės įmonių valdymo organų kadencijoms, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė pristatė naujai parengtą šių organų formavimo aprašą. Organų atranką vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą, siekiant efektyvesnės ir skaidresnės Savivaldybės įmonių kontroliuojamos veiklos, valdybas turės sudaryti viena antroji dalis nepriklausomų narių, kuriems bus mokamas atlygis. Tačiau J. Vaickienė pasigedo aiškumo, pagal ką bus renkami būtent nepriklausomi nariai, tarybos narės nuomone, aprašą reikia tobulinti, nes dabartinis kertasi su Vyriausybės nutarimu. „Pagal pateiktą aprašą ta pati Atrankos komisija vienodai atrinks visus – ir valstybės tarnautojus, ir įmonių darbuotojus, ir nepriklausomus narius. Susirašykim atskirai, kaip rinks priklausomus ir kaip – nepriklausomus“, – kalbėjo J. Vaickienė.

K. Skierus siūlė eiti lengvesniu keliu. Anot jo, mažose Savivaldybės įmonėse, tokiose, kaip „Kretingos turgus“, „Autobusų parkas“, „Kretingos vandenys“ apskritai valdybos nereikalingos, užtenka stebėtojų tarybų. „Vadovus skiriam, kadencijos ribotos, jie atsiskaito rajono tarybai, Savivaldybės administracijos direktorei. Nesant valdybų, bus mažiau rūpesčių, o valdymas bus efektyvesnis“, – dėstė K. Skierus. Ne visi posėdžiautojai tam pritarė, bet K. Skierus gynė savo poziciją – valdybos Savivaldybės kontroliuojamose įmonėse yra nereikalingos „kaip apendicitas“, tai žadėjo išsakyti ir rajono tarybos posėdyje. Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė diskusijas užbaigė paraginusi pirmiau pasižiūrėti, kaip seksis – gal į valdybas išrinkti nepriklausomi nariai įneš pokyčių. „Pabandyti reikia. Išleisim pinigų, jei matysim, kad nepasiteisino, kad rezultato nėra, prie šio klausimo grįšim“, – sakė ji.

Rems norinčius susitvarkyti savo kieme

Posėdyje diskusijos vyko ir apie daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymą. „Rengdami programą pasirinkome variantą, kad teritorijas tvarkyti būtų pradedama nuo pradžių: žemės sklypo suformavimo ir nuo projekto parengimo“, – sakė S. Jazbutienė. Gyventojai, daugiabučių namų administratoriai būtų suinteresuoti sklypus įsiregistruoti, nes tada Savivaldybė finansiškai prisidėtų prie norų išpildymo – kam reikalinga automobilių parkavimo, kam – vaikų žaidimo aikštelės, elektros apšvietimo ar paviršinių nuotekų tinklai. Daugiabučių bendrijos šį turtą vėliau pačios būtų suinteresuotos ir saugoti. „Jeigu namas modernizuotas, Savivaldybė galėtų suteikti 50 procentų paramą“, – sakė S. Jazbutienė.

Komisijos nariai aiškinosi, kiek kainuotų sklypų įsiregistravimas. J. Vaickienės nuomone, šią paslaugą Savivaldybė galėtų finansuoti ir 100 proc. „Jeigu siekiam, kad kuo daugiau daugiabučių kiemų būtų sutvarkyta, kad gyventojai patikėtų ir norėtų patys prisidėti, turim pirmieji ištiesti pagalbos ranką“, – neabejojo J. Girdvainė. J. Vaickienė pritarė mero Antano Kalniaus užuominai nustatyti terminus: jei darbai būtų atliekami per pirmuosius dvejus metus, tai Savivaldybės paramos dalis būtų didesnė, o vėliau mažėtų. J. Girdvainės teigimu, pirmumo teisę susitvarkyti kiemus reikėtų suteikti renovuotų gyvenamųjų namų bendrijoms – esą taip vienu metu būtų nušaunami du zuikiai, nes paskatintų kurtis ir bendrijas. „Belieka susiskaičiuoti, kiek mieste yra gyvenamųjų namų bendrijų ir kiek lėšų projektams, apie kuriuos kalbame, reikėtų numatyti iš kitų metų biudžeto“, – sakė A. Kalnius.

Kolegų užmojus tarsi vienu brūkšniu užbraukė K. Skierus – jo nuomone, pristatyta gyvenamųjų namų teritorijų sutvarkymo programa tiktų tik kaimo gyvenvietėse, kur maži namai. Kretingoje sunku būtų padaryti techninius projektus, mat namai išsidėstę kvartalais, yra susieti su kaimynystėje esančiomis teritorijomis, ne visi kaimynai turės tuos pačius poreikius. Be to, daugelyje daugiabučių gyvena pensinio amžiaus žmonės, kurie vargu ar finansiškai prisidės prie aplinkos tvarkymo. J. Vaickienė patikslino, jog techniniai ir detalieji planai – skirtingi dalykai. „Detaliuosius planus mes inicijuokim patys, o per programą gyventojus skatinkime sklypus įsiregistruoti“, – sakė ji.

Posėdyje nutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengs galutinį programos variantą ir pateiks svarstyti rajono tarybai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas