Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vydmantiškiams baimės įvarė milžiniškas kalnas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-08-30

Ši susmulkintos biokurui skirtos medienos krūva – bendrovės „Raguvilė“ turtas.

Vydmantų dalyje, kurioje gyvenamųjų namų nedaug, bet veikia keletas verslo įmonių ir yra vandens gerinimo įrenginiai, per maždaug pusmetį palaipsniui augęs ir iki milžiniško dydžio išaugęs smulkios medienos kalnas vietinius žmones privertė sunerimti: jų nuomone, kad pusę gyvenvietės pasiglemžtų ugnis, tereikia vos vienos neatsargiai numestos nuorūkos, vienos žiežirbos.

Situacijos nedramatizavo

„Nuo plento iš tolo žvelgiant daugeliui pravažiuojančiųjų gali atrodyti, jog, vykstant kokioms nors statyboms, čia supilta aukšta smėlio kopa, bet iš tiesų ten suversta mediena, karštą dieną grasinanti užsidegti ir be niekieno „pagalbos“, savaime“, – teigė į „Pajūrio naujienas“ paskambinęs vyras.

„Informaciją ir aš turiu, bet Vydmantuose kol kas dar neapsilankiau: kolegos atostogauja, dirbu viena, o užsidegti tuo metu kur nors juk gali ir namas, ir kombainas, ir dar daug kas. Kai nuvažiuosiu, pamatysiu, išmatuosiu, tada galėsiu daugiau, ką pasakyti“, – paprašyta pakomentuoti, trečiadienio rytą teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Viskontaitė. Situacijos ji nebuvo linkusi dramatizuoti. Vieniems ir trijų metrų aukščio krūva galinti atrodyti kaip 30-ies, o kitų akys ir už kur kas didesnės neužkliūtų. Viskam galioja taisyklės – svarbiausia, kad būtų išlaikyti gaisrinės saugos reikalaujami parametrai: medienos krūva neturi būti arčiau, kaip 15 metrų iki pastatų ir statinių, jos aukštis – iki 8 metrų, o pagrindo plotis – iki 12 metrų. Jei krūva ne viena, praėjimai tarp jų privalo būti ne siauresni, kaip 4 metrai.

Vis dėlto užvakar popiet specialistė prisiruošė į Vydmantus nuvažiuoti. Jos žodžiais, kaip tik tuo momentu prie krūvos dirbo technika: viena mašina į teritoriją pylė susmulkintą medieną, kita pagal sužymėtas raudonas linijas ją stumdė į krūvas.

„Ar išlaikytas plotis, iš akies sunku tiksliai pasakyti. Paskambinau verslininkui, jis paaiškino, kad krūvos bus suformuotos tokios, kokios turi būti, supylus medieną. Kiti parametrai vizualiai man taip pat atrodė teisingi – žingsniais pamatavau, nuo pastatų gali būti net daugiau negu 15 metrų, o aukštis, jei ir nukrypsta, tai labai menkai“, – teigė S. Viskontaitė. Po kelių dienų ji vėl ketino nuvažiuoti ir patikrinti, žadėjo, jog ši teritorija Vydmantuose ir toliau bus prižiūrima.

Sklypo savininkui – per kišenę

Pasak Vydmantų seniūno Rimvydo Šakinio, susmulkintos medienos krūva yra bendrovės „Raguvilė“ turtas. Įmonė iš aplinkinių teritorijų bei pakelių šalina nereikalingus medžius, tuo pat metu smulkintuvu juos susmulkina ir sandėliuoja kaip biokurą, kurį vėliau ruošiasi parduoti šilumos tiekėjams. Seniūno manymu, gaisrų baimė yra perdėta, esą pusė metro nuo paviršiaus į kalno gylį mediena drėgna. Vienintelis, prie ko šiandien galima prikibti, – tai, kad privatus pusės hektaro plotą užimantis sklypas, kurio teritorija apima ir Vydmantų parką, pagal naudojimo būdą netinka sandėliuoti medieną.

Šį faktą patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Daugėla, patikrinęs vietoje.

„Sklypo, esančio Verslininkų g. 1 Vydmantuose, paskirtis „kita“ yra gera, tačiau jis naudojamas ne pagal nustatytą būdą – pietinėje dalyje sandėliuojamas biokuras, o to negali būti“, – sakė V. Daugėla. Jo teigimu, pažeistos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio pirmos dalies pirmo punkto nuostatos. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas, savininkas gali būti nubaustas bauda nuo 140 iki 300 Eurų.

„Jei toliau norės ten sandėliuoti medieną nepažeidžiant įstatymų, sklypo naudojimo būdą iš rekreacijos teritorijos reikės pakeisti į pramonės ir sandėliavimo“, – sakė specialistas.

Savo ruožtu kai kurių žingsnių ėmėsi ir Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta. „Kai tik iš gyventojų gavom informaciją apie sklype laikomą biokurui skirtą medieną, išsiaiškinom, kokia ten yra žemės paskirtis ir koks naudojimo būdas. Paaiškėjo, kad tai – teritorija, skirta rekreacijai, tad tokia veikla, kokia užsiimama dabar, negalima“, – patikino R. Kašėta.

Galutinio atsakymo, anot jo, dar nėra ir iš Aplinkos apsaugos agentūros, į kurios atsakingus specialistus raštu jis kreipėsi su prašymu išaiškinti, ar smulkintos medienos sandėliavimui, laikinam saugojimui būtinas aplinkosaugos leidimas.

„Agentūra prašė patikslinti, kas toje vietoje konkrečiai sandėliuojama: žaliava ar atliekos. Patikslinome ir laukiame žinios“, – sakė R. Kašėta.

Ruošia biokurą

Vydmantų seniūno žiniomis, vyksta procedūros, sklypą, apie kurį sukasi kalba, ketinama padalinti į dvi dalis – tą, kurią dabar užima medienos kalnas, bendrovės „Raguvilė“ vadovas Virginijus Brazauskas iš savininko ketina pirkti, naudojimo būdą pakeisti.

„Kol kas plotą esu išsinuomojęs vieneriems metams, bet planų pirkti yra, savininkas dokumentus pardavimui jau ruošia, kaip seksis, matysim“, – patikino ir pats verslininkas.

Anot jo, kai kurie vydmantiškiai be reikalo linkę konfliktuoti, jiems esą apskritai sunku įtikti. „Vieniems gyventojams trukdo tas, kitiems – anas. Gal ir man kas nors trukdo, bet vietos po saule visiems turėtų užtekti. Kada, jei ne vasarą, jie patys ruošiasi malkų atsargas žiemai? Aš taip pat žiemai ruošiu biokurą, kuriuo katilines kūrens tiek Palangos, tiek Kretingos šilumos tiekimo įmonės, o žmonės džiaugsis mažesnėmis sąskaitomis už šildymą “, – įsitikinęs jis.

Pasak V. Brazausko, jo ruošiamas biokuras – be priemaišų, iš aukštos kategorijos medienos, neturinčios nei spyglių, nei lapų, kurie kaitroje ir drėgmėje garuodami galėtų savaime sukelti gaisrus. Sklypas yra atokiau kelio, žolė palei jį kaskart nušienaujama.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas