|
|
|
Eismo saugumo komisija patenkino ne visus prašymus
Į Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisiją šįkart kreipėsi nemažai miesto ir rajono gyventojų. Vieni prašė įrengti saugų eismą užtikrinančias priemones, kiti – imtis su komisijos kompetencijomis nesusijusių veiksmų. Pastarųjų prašymų komisijos nariai netenkino ir gyventojams pasiūlė kreiptis į kitas institucijas.
Blogina gyvenimo sąlygas Eismo saugumo komisija nagrinėjo prašymą dėl sunkiasvorių transporto priemonių judėjimo apribojimo Pajūrio gatvėje, nes, anot gyventojų, ji yra žvyruota, o sunkvežimiai, važiuodami šia gatve, kelia dulkes, blogina gyvenimo kokybę ir kenkia sveikatai. „Ir triukšmas didelis, ir daug dulkių. Galbūt būtų galima dažniau palaistyti ar uždrausti važiuoti sunkiasvoriam transportui“, – problemą įvardijo viena gyventojų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas komisijos pirmininkas Povilas Černeckis patikino, kad gatvės yra laistomos, ir tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad svarbu išsiaiškinti: jeigu sunkiasvorėms transporto priemonėms būtų uždraustas eismas, kokios problemos kiltų toje pačioje gatvėje įsikūrusiai bendrovei „Vytrita“. Bendrovės atstovas tikino, kad jų transportas ta gatve naudojasi tik iš dalies. „Kitos galimybės išvažiuoti neturime. Iš savo teritorijos išvažiuojame, tada kertame Geležinkelio ir sukame į Tiekėjų gatvę. Jeigu sugadiname kelio dangą, ją atstatome, prireikus užtaisome duobes ir panašiai. Važiuoti Pajūrio gatve neturime tikslo, nes ji siaura ir būna pristatyta automobilių“, – paaiškino atstovas. Abi pusės sutarė, kad prie klausimo bus grįžtama, jeigu situacija nesikeis. „Jeigu matysime, kad situacija nesikeičia ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai toliau važinėja ta gatve, sugrįžime prie šios problemos“, – apibendrino P. Černeckis. Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė iškėlė dar vieną problemą: „Į mane kreipės sodininkų bendrijos „Akmena“ gyventojai dėl perėjimo per geležinkelio pervažą. Ten yra uždėti ženklai pašaliniams eiti draudžiama ir jie klausė, kaip reikia kirsti tą pervažą.“ „Lietuvos geležinkeliai“ Savivaldybę buvo informavę, kad per dvejus metus turėtų rekonstruoti geležinkelio pervažą. „Artimiausiu metu važiuosime į „Lietuvos geležinkelius“, kur kalbėsimės, kokia dabar yra situacija ir kokios galimybės, kad ten kuo greičiau būtų sutvarkyta saugi perėja pėstiesiems“, – kalbėjo P. Černeckis. Nori užtikrinti saugumą Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą Eismo saugumo komisijos buvo prašoma Palangos gatvėje kelio vingio pradžioje ir pabaigoje įrengti greitį ribojančius kalnelius. „Šia gatve vyksta intensyvus eismas, asfalto dangos plotis yra pakankamai siauras, automobiliams sunku prasilenkti, nėra šaligatvių, nemažai vairuotojų nesilaiko greitį ribojančių ženklų“, – apie problemą kalbėjo į komisiją kreipęsis Nerijus Ciparis. Komisijos nariai ėmė svarstyti, ar šios priemonės įrengimas nesukels daugiau pasipiktinimo. „Praktika rodo, kad, kai įrengiame greičio mažinimo kalnelius, kyla šalia gyvenančiųjų nepasitenkinimas dėl didelio triukšmo, todėl tenka juos vėl nuimti“, – sakė P. Černeckis. Jam antrino ir Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė: „Žmogus problemų nemato, kol jų neįrengiame. Reikėtų juos rengti ten, kur nėra gyvenama ir sklypas priklauso Savivaldybei.“ N. Ciparis tikino, kad gyventojai tam neprieštarauja: „Kalbėjau su gyventojais ir jie tvirtino, kad neprieštarauja bei norėtų, kad kalneliai būtų įrengti.“ Greičio mažinimo kalnelių įrengimui taip pat nepritarė ir Kretingos autobusų parko direktorius Arvydas Dyburys: „Rajone greičio ribojimo kalnelių kiekis yra didelis. Esame prieš tokius būdus, nes tai didina ir taršą, kelia triukšmą, sunkina eismo sąlygas. Siūlau naudoti kitokias priemones, pavyzdžiui, važiuojamosios kelio dangos iškreivinimą.“ P. Černeckis paaiškino, kad kelio dangos iškreivinimas yra daromas ten, kur eismas yra labai intensyvus. Eismo saugumo komisijos, tarybos narys Antanas Puodys klausė, ar ateityje nėra numatoma Palangos gatvės rekonstrukcija: „Situacija ten yra tragiška.“ Buvo paaiškinta, kad rekonstrukcija šiuo metu nėra numatyta. „Reikia galvoti, kokiais kitais būdais galėtumėme spręsti problemą, neįrengiant greitį ribojančių kalnelių. Jeigu šiandien nepriimtumėme sprendimo, o su projektuotojais pasitarus žiūrėtume, ką galėtumėme padaryti dėl kelio dangos iškreivinimo. Reikėtų plačiau šią problemą paanalizuoti ir prie jos galėtumėme grįžti kitą posėdį“, – pasiūlė P. Černeckis. Gatvės gyventojai pritarė ir kitų priemonių įrengimui, tačiau prašė, kad sprendimas nebūtų uždelstas. Galutinai komisijos nariai pritarė klausimo atidėjimui ir nutarė išsiaiškinti dėl kitų priemonių įrengimo galimybės. Padvarių kaimo Vilties gatvės gyventojai norėdami užtikrinti saugias eismo sąlygas išvažiuojant iš Vilties gatvės į pagrindinį kelią, prašė pastatyti sferinį veidrodį. „Dėl aukštų krūmų, medžių ten yra labai prastas matomumas, važiuoja sunkiasvorės transporto priemonės, kelia dulkes, ten nesaugu vaikščioti. Ne vieną kartą jau yra susidūrę automobiliai“, – situaciją apibūdiną gyventojams atstovavusi moteris, pridūrusi, kad toje gatvėje jau turėjo būti išklota asfalto danga. P. Černeckis patvirtino, kad darbai turėjo būti atlikti, tačiau dėl bendrovės „Kretingos vandenys“ neatliktų darbų viskas užsidelsė: „Nenorime kloti asfalto, kol nėra nutiesti tinklai. Manau, kad Vilties gatvė bus tvarkoma, todėl, kai vyks rekonstrukcija, jeigu reikės, ir pastatysime sferinį veidrodį.“ Komisijos nariai diskutavo ir dėl gyvatvorė genėjimo. Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė patikino, kad gyvatvorę ten gyvenantys žmonės paprašius apgenėjo. „Kalbėjau su gyventojais ir pragenėjo gyvatvorę. Manau, ten situacija gerėja“, – sakė ji. Komisijos pirmininkas pasiūlė įvertinti situaciją dėl krūmų, medžių genėjimo: „Jeigu po rekonstrukcijos situacija negerės, prie šio klausimo grįšime dar kartą.“ Tokiam sprendimui pritarė komisijos nariai ir gatvės gyventojai. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pateikė Mažučių kaimo gyventojų problemą. „Prie Lazdininkų tvenkinio, kur yra užtvanka, kelias yra pakankamai siauras, o atvažiuojantys žvejai palieka šalikėlėse automobilius, taip apsunkindami eismą“, – apibūdino A. Poškys, paaiškindamas, kad gyventojai prašo, jog toje gatvėje būtų draudžiama statyti automobilius. Eismo saugumo komisija priėmė sprendimą pastatyti keturis „Stovėti draudžiama“ ženklus su atstumo nuorodomis. Pasiūlė kreiptis kitur Į Eismo saugumo komisiją taip pat kreipėsi Rotušės a. 10 namo gyventojai ir namui priklausančio žemės sklypo savininkai, kurie Savivaldybės prašė leidimo jiems priklausantį žemės sklypą apsitverti. Taip pat iš savo lėšų pasistatyti kelio ženklus, draudžiančius įvažiavimą į kiemą, ir įrengti įvažiavimo užtvarą. Gyventojai motyvavo tuo, kad kieme nuolat šiukšlina šalia esančio turgelio lankytojai, užstatomi jų automobiliai, netrūksta viešosios tvarkos pažeidimų tiek vakarais, tiek naktimis. Į Eismo saugumo komisiją namo gyventojai kreipėsi ir 2018 metais, tuomet buvo pasiūlyta gyventojams įvažiavimą pažymėti horizontaliu ženklinimu suderinus su policijos komisariatu. „Tai nebuvo padaryta. Dabar gyventojai kreipėsi dėl kiemo aptvėrimo. Tai – ne mūsų kompetencija. Ten yra vystomas verslas ir pagal visus teisinius reikalavimus, jeigu yra verslas, tai turi būti ir numatytos atitinkamos vietos automobiliams statyti“, – paaiškino P. Černeckis. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas Tomas Brazdžius patikino, kad kiemo gyventojai užsitverti negalėtų. Eismo saugumo komisija priėmė sprendimą gyventojams siūlyti nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas. „Tai ne mūsų kompetencijos klausimas“, – atkreipė dėmesį P. Černeckis. Žemaičių g. 8-ojo namo gyventoja komisijos paprašė rezervuoti vietą grietosios medicinos pagalbai. „Mama turi specialiųjų poreikių ir dažnai prireikia greitosios medicinos pagalbos, kuriai yra sudėtinga privažiuoti prie laiptinės, nes yra užstatoma labai daug automobilių“, – dėstė ji. Kretingos miesto seniūnė G. Liobikienė patvirtino, kad aikštelėje būna pastatyta daug automobilių, tačiau suabejojo prašymu: „Ar iš viso yra tokia galimybė rezervuoti vietą greitajai? Buvo siūlymas ten geltoną liniją užbrėžti, bet tada niekas negalės toje vietoje statyti automobilių. Manau, kad visada laikyti tuščią vietą būtų nelabai gerai.“ Tokius sprendimus Eismo saugumo komisijai jau yra tekę priimti ir anksčiau. „Esame turėję tokių situacijų – ir ženklus statę, ir linijas brėžę, tačiau po kurio laiko viską nuimdavome. Šiuo atveju šalia esantys prekybos kioskai yra išmontuojami, pagal detalųjį planą ten turėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelė, todėl – ir atsilaisvinti daugiau statymo vietų“, – pasvarstė P. Černeckis. Komisijos nariai nutarė netenkinti prašymo. Ribos greitį Gyvenantys sodininkų bendrijoje „Minija“ yra sunerimę dėl greičio ribojimo kelyje A11 Šiauliai–Palanga ruože 128,31 km. sodininkų bendrijos ribose nesilaikymo. Bendrijoje įsikūrę 324 gyventojai, 72 iš jų – mokyklinio amžiaus vaikai. Po 2018 m. kelio Šiauliai–Palanga atliktų rekonstrukcijos darbų tame ruože neliko ženklo greitį ribojančio iki 70 km/val. „Raštu kreipėmės į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad ši įrengtų greitį ribojantį ženklą. Buvo atliktas ankstyvojo naudojimo kelių saugumo auditas, kurio išvada – leistinas važiavimo greitis tame ruože 90 km/val.“, – problemą įvardijo gyventojai. Jie yra sunerimę dėl savo saugumo – išlipę iš autobusų vaikai nesaugiai kerta gatvę per nežymėtą pėsčiųjų perėję, vairuotojai nesilaiko saugaus greičio, vasarą paintensyvėja ir sunkiasvorių transporto priemonių eismas. Žalgirio seniūnijos Raguviškių kaimo Nijolės Dariūtės gatvės gyventojai taip pat išreiškė norą, kad toje gatvėje transporto priemonių greitis būtų ribojamas iki 50 km/val. „Ta teritorija nebėra kaimo teritorija, taip pat ten nėra jokių greitį nurodančių ženklų“, – situaciją paaiškino Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas.
Eismo saugumo komisijos nariai diskutavo, ar įmanoma perkelti Raguviškių gyvenvietės ženklą už
N. Dariūtės gatvės, kad ši taip pat priklausytų kaimui, tuomet joje leistinas greitis būtų 50 km/val.
„Reikėtų kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad ženklas būtų perkeltas“, – komisijos sprendimą įvardino jos pirmininkas P. Černeckis.
|
|
