Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Rugpjūčio 23 d.–rugsėjo 1 d. Kretingos katalikų bažnyčioje vyks III tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, šiemet skirtas Baltijos kelio trisdešimtmečiui paminėti. Pasak ansamblio „Canto Fiorito“ ir Kretingos senosios muzikos festivalio meno vadovo Rodrigo Calveyra, penkiuose koncertuose skirtingas programas parodys atlikėjai iš įvairių Europos šalių, bus siekiama atskleisti daugiasluoksnį senosios muzikos pasaulį ir jo įvairovę.

Pasak Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio meno vadovo Rodrigo Calveyra šiemet penkiuose koncertuose bus atskleisti pietų ir šiaurės Europos skirtingų epochų muzikiniai ryšiai

– Didžioji dalis muzikos festivalių vyksta didmiesčiuose, Kretinga yra ganėtinai mažas miestas. Ar seniausi Lietuvoje vargonai yra pagrindinė priežastis, kodėl šis festivalis vyksta Kretingoje?

– Taip, galima sakyti, kad pagrindinė priežastis, kodėl festivalis rengiamas būtent Kretingoje – senieji vargonai. Festivalio idėja gimė, kai mūsų ansamblis „Canto Fiorito“ grojo Kretingoje senaisiais vargonais, tačiau jie tuo metu stovėjo mažoje Kankinių koplyčioje. Aš žinojau, kad tai seniausi vargonai Lietuvoje, ir buvo labai įdomu šiuo instrumentu atlikti programą su mūsų ansambliu. Šiek tiek baiminausi dėl instrumento būklės, tačiau vargonai – gerai rekonstruoti. Vis dėlto buvo labai sudėtinga groti mažoje koplyčioje, nes vargonai skambėjo per garsiai tokiai erdvei. Po kurio laiko man kilo mintis, kad reikia šį išskirtinį instrumentą labiau parodyti visuomenei – surengti tarptautinį festivalį ir pakviesti geriausius Europos vargonų muzikos atlikėjus į Kretingą. Lietuvoje stinga tokių vargonų meistrų, kurie gerai išmanytų istorinius vargonus ir jų atlikimo subtilybes, todėl kreipiausi į savo kolegas Europoje. Su kolega iš Belgijos ilgai diskutavome, kaip galėtume transportuoti vargonus iš koplyčios į pagrindinę bažnyčios erdvę, suradome jiems tinkamą vietą ir sukonstravome platformą su ratukais, kad per koncertus būtų galima pastumti instrumentą į bažnyčios centrą. Lietuvoje yra keli seni vargonai iš XVIII a., tačiau man Kretingoje esantys vargonai yra patys įdomiausi, be to, jie pagaminti dar XVII a., todėl turime juos labai vertinti.

– Koks pagrindinis Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio tikslas?

– Daug keliauju po pasaulį, galiu teigti, kad Lietuvoje senosios muzikos tradicija dar tik formuojasi, todėl noriu, kad žmonės galėtų kuo daugiau išgirsti senosios muzikos kūrinių ir sužinoti apie jų kompozitorius. Lietuvos visuomenėje nėra plačiai žinoma senųjų epochų – viduramžių, renesanso ir baroko muzika, ją dažniausiai išmano tik menka dalis žmonių. Latvijoje yra senosios muzikos studijos, Estijoje – taip pat, visoje Europoje senosios muzikos žinios yra ganėtinai išplėtotos. Lietuvoje noriu žmonėms ne tik parodyti aukštą muzikos lygį, supažindinti su senųjų epochų istorija, bet ir atskleisti Kretingos vargonų skambesį ir jų vertę. Kai pradėjau rengti festivalį Kretingoje, ieškoti atlikėjų, kurie norėtų jame dalyvauti, siekiau, kad muzikantai būtų aukščiausio lygio, ir mums tai pavyko. Didžiuojuosi, kad šiandien festivalis tarptautiniu mastu yra aukšto lygio.

– Kokiu būdu jūs ieškote festivalio dalyvių? Ar sudėtinga rasti muzikantų, kurie norėtų atvykti į Kretingą?

– Aš pats daug bendradarbiauju su įvairiais pasaulinio garso atlikėjais ir kviečiu atvykti į Lietuvą, dalyvauti festivalyje Kretingoje. Dažnai muzikantai jau žino apie Tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį, jie patys domisi, ar galėtų atvykti. Festivalyje dalyvavo Maria Cristina Kiehr, kiti pasaulinio garso atlikėjai. Likusiam senosios muzikos pasauliui įdomu, kas vyksta Kretingoje, kodėl į šią vietą vyksta tokios senosios muzikos žvaigždės. Beveik kasdien sulaukiu pasiūlymų iš įvairių solistų ir ansamblių, todėl įtemptai ieškoti atlikėjų nereikia. – Festivalyje klausytojai turės galimybę išgirsti penkis koncertus. Ar atlikėjai yra susiję tarpusavyje? – Kalbame apie aukščiausio lygio atlikėjus, todėl jie vieni kitus pažįsta, nors galbūt kartu ir nemuzikuoja. Praėjusią savaitę koncertavau Londone, ten sutikau vieną iš atlikėjų, kuris dalyvauja šių metų Kretingos festivalyje. Laikas nuo laiko svarbiuose muzikos festivaliuose sutinku šiuos žmones. Didžiuojuosi, kad viena šių svarbių vietų tampa Kretinga.

– Festivalyje klausytojai turės galimybę išgirsti penkis koncertus. Ar atlikėjai yra susiję tarpusavyje?

– Kalbame apie aukščiausio lygio atlikėjus, todėl jie vieni kitus pažįsta, nors galbūt kartu ir nemuzikuoja. Praėjusią savaitę koncertavau Londone, ten sutikau vieną iš atlikėjų, kuris dalyvauja šių metų Kretingos festivalyje. Laikas nuo laiko svarbiuose muzikos festivaliuose sutinku šiuos žmones. Didžiuojuosi, kad viena šių svarbių vietų tampa Kretinga.

– Ar pastebimas skirtumas tarp publikos, kuri lanko koncertus didmiesčiuose, ir žiūrovų, kurie stebi koncertus periferijose?

– Publika yra skirtinga. Pavyzdžiui, Londone žiūrovai puikiai išmano senąją muziką, jie labai geri klausytojai. Atliekant kūrinius – labai tylu, jie susikoncentruoja į muzikos klausymąsi. Lietuvoje žiūrovai tiek daug nežino apie senąją muziką, tačiau žmonėms įdomu, jie į koncertus ateina vedini smalsumo ir noro išgirsti senąją muziką. Tai labai džiugina. Pirmas koncertas, kurį grojau Lietuvoje, vyko Kaišiadorių rajone, Paparčiuose. Žmonės muzikos klausėsi labai susidomėję ir jiems ši muzika patiko. XVII a. muzika ekspresyvi, ji nereikalauja tokios didelės koncentracijos, kaip, pavyzdžiui, romantizmo muzika, kurios kūrinius sudaro ilgos dalys. Jaučiu ir pastebiu, kad Lietuvoje kiekviename koncerte sulaukiame vis daugiau klausytojų ir auditorija auga tinkama kryptimi.

– Šiuolaikiniame pasaulyje beveik kievienas žmogus gali muzikos klausytis internete. Ką, jūsų manymu, teikia gyvai atliekamos muzikos klausymas?

– Žmogus gali pamatyti Mikelandželo paveikslą kompiuterio ekrane, tačiau gyvai išvydęs supras, kiek daug jis nepastebėjo paveiksle detalių ir kitų niuansų. Panašiai galima kalbėti ir apie muziką. Jei jos klausomasi skaitmeninėje platformoje – Youtube, Sportify ar kitur, žmogus praranda dalį muzikos grožio – nėra akustikos ir fizinio skambesio. Žmonės gali stebėti koncertus internete, tačiau jų patirtis bus visiškai kitokia negu gyvos muzikos klausymasis. Jie neturės kontakto su muzikantais. Publika sukuria koncerto atmosferą, ji akylai klauso, pasibaigus koncertui netyla plojimai, tai atlikėjus skatina ir toliau muzikuoti. Klausantis muzikos internete tokio ryšio žmonės negali pajausti.

– Tarptautiniame Kretingos senosios muzikos festivalyje daugiausia skambės baroko epochos muzika. Kokią vietą šiandien barokas užima populiarios ir elektroninės muzikos kontekste?

– Popmuzika taip vadinasi, nes šio žanro žmonės labiausiai klauso, tačiau senoji muzika taip pat buvo populiarioji baroko epochoje. Opera, pradėta kurti Florencijoje to meto elito, vėliau XVII a. tapo populiariausiu muzikos žanru, kuris iki šių dienų nepraranda žiūrovų susidomėjimo. Tai, ką mes atliekame, yra nepopuliarus sprendimas – groti vargonais bažnyčioje išimtinai tik senąją muziką. Šiandien daugumai žmonių tokia muzika nesuprantama, tačiau, kai jie pradeda klausytis, nori išgirsti dar ir dar. Ši muzika turi kažką magiško, ko šiandien žmonėms trūksta ir norisi. Senosios muzikos populiarumo fenomenas ryškus visoje Europoje, koncertai sutraukia gerokai daugiau publikos negu klasikos ar romantizmo muzikos festivaliai.

– Kokia festivalio programa? Kuo kiekvienas koncertas bus išskirtinis?

– Visų pirma mes siekiame, kad žmonės suprastų Kretingos pranciškonų bažnyčioje esančių vargonų vertę ir svarbą. Visos programos kurtos dėl šio tikslo. Ansamblio „I Fedeli“ iš Šveicarijos meno vadovas Josue Melendez yra fantastiškas korneto atlikėjas, su juo bendradarbiavo ir „Canto Fiorito“ ansamblis. „I Fedeli“ žiūrovus kvies pasiklausyti pučiamųjų instrumentų atliekamos muzikos. Kadangi šiemet festivalis skirtas Baltijos kelio 30-mečiui paminėti, J. Melendez sukūrė specialią programą, kuri jungs muziką nuo pietų iki šiaurės Europos. Jeigu bus palankios sąlygos, šis koncertas vyks bažnyčios šventoriuje, taip įtrauksime ne tik žiūrovus, bet ir pro šalį einančius. Antras festivalio koncertas – vargonų solo rečiatalis, kurį atliks Vincent Thevenaz iš Šveicarijos. Jis – vargonų dėstytojas, profesorius Ženevos konservatorijoje ir vienas svarbiausių šių dienų vargonų muzikos atlikėjų, taip pat garsus karilijonininkas. V. Thevenaz pakvies į muzikinį turą po Europą, programoje atskleis XVI–XVII a. Europos šalių muzikinius ryšius. Furio Zanasi iš Italijos – vienas geriausių senosios muzikos baritonų. Senosios muzikos atlikėjų aplinkoje šis solistas plačiai žinomas. Keletas jo gerbėjų atvyks į Kretingą, kad galėtų pasiklausyti atlikėjo. Jis kartu su Luca Guglielmi atliks bendrą programą, kurią daugiausia sudarys ankstyvojo baroko italų kompozitorių kūriniai. Priešpaskutinis festivalio koncertas – L. Guglielmi, vargonų solo rečitalis, šis muzikantas groja tik istoriniais vargonais. Jis dalyvavo festivalyje praėjusiais metais su ansambliu „The Rare Fruits Council“ ir, išvydęs Kretingoje esantį instrumentą, liko sužavėtas. Trečiąjį tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį baigs ansamblis „Canto Fiorito“, kurio programa skirta Baltijos kelio sukakčiai paminėti. Koncerto metu žiūrovai galės išgirsti muzikines Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungtis baroko epochoje, kartu su ansambliu pasirodys ir svečiai iš Latvijos ir Estijos. Tikiuosi, kad žiūrovai pajaus šių trijų šalių ryšį, ypač tie žmonės, kurie dalyvavo Baltijos kelyje.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas