Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kiekvienai žolei – sava misija

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-08-02

„Vaistažoles reikia mokėti ir teisingai surinkti, ir teisingai sudžiovinti“, – sakė Katerina Labanauskienė.

Kretingoje gyvenanti pagal individualios veiklos pažymą aplinkiniuose miestuose dirbanti 34-erių kraštovaizdžio apželdinimo specialistė Katerina Labanauskienė ne tik mėgaujasi savo profesine veikla, bet domisi fitoterapija, kaime esančioje savo šeimos sodyboje pati augina galybę vaistinių augalų.

Teisingai surinkti, teisingai džiovinti

Įsisiūbavus vasarai – pats metasb gydomųjų savybių turinčių, organizmą ir imuninę sistemą stiprinančių augalų pasiruošti žiemai. Anot Katerinos, tas, kas šiuo tikslu nukeliauti į pamiškes ar palaukes randa laiko, patyrė, kaip smagu valandą kitą praleisti spalvingoje gamtoje, pasidžiaugti augmenija ir namo sugrįžti su ne tik gražia, kvepiančia, o dar ir sveikatai naudinga puokšte.

Gydymas vaistažolėmis – seniai pripažinta viena medicinos sričių. Tačiau vaistažoles reikia mokėti ir teisingai surinkti, ir teisingai džiovinti. Pirmiausia – augalai renkami iš atokiau nuo miestų, paplenčių, kelių esančių vietų, nes chemikalais, automobilių išmetamosiomis medžiagomis, sunkiaisiais metalais užterštos vaistažolės žmogaus sveikatai ne tik laukiamo efekto neduos, bet gali ir pakenkti.

Vaistinei žaliavai gali būti naudojamos šaknys, lapai, uogos, žievė, pumpurai, žiedai. Renkant augalų lapus ar stiebus, taip pat uogas, patogu naudotis žirklėmis arba sodo žnyplėmis, kerpant, kaip sakė Katerina, reikia palikti 1/3 augalo dalies. Vaistažoles geriausia rinkti iki 12 valandos saulėtą dieną, mat šlapi augalai gali pūti, pelyti.

Vaistažolės džiovinamos (pvz., mėtos, medetkos, melisos), distiliuojamos (gaminamas gėlių vanduo arba hidroliatai, kurie ypač naudingi veido odos priežiūrai), augalo lapus, žiedlapius ar stiebus užpilant šalto spaudimo aliejumi arba glicerinu ir po kurio laiko nusunkiant gaminami fitoliai, taip pat – tinktūros, fermentuojamos arbatos.

Pasak K. Labanauskienės, lengviausias vaistažolių ruošimo būdas – jas džiovinti. Džiovinama pavėsyje, ne didesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje, žaliavos sluoksnis turi būti 5–7 cm, kasdien reikia vartyti.

Džiovinti tinka ir orkaitė ar molinė krosnis, o jei džiovinami stiebai, visą puokštę galima pakabinti palėpėje arba kitoje vietoje, kur nepatenka saulės spinduliai. Pastaruoju metu populiarėja ir elektrinės džiovyklės. K. Labanauskienės teigimu, jos irgi tinka, tačiau būtina paisyti instrukcijos.

Vaistažolės smulkinamos jau išdžiūvusios – tik tada jos išsaugos vertingąsias medžiagas.

Sausas vaistažoles geriausia laikyti stikliniuose indeliuose, bet tinka ir popieriniai maišeliai. Augalų galiojimo laikas – apie 2–3 metus.

K. Labanauskienė patarė, ir kokių vaistingųjų augalų galime prisirinkti šiuo metu: ežiuolių, kraujažolių, pelynų, asiūklių, jonažolių, kiaulpienių šaknų, arkliauogių, gysločių, varnalėšų, medetkų, melisų, viržių, anyžių, kmynų.

Nuo ežiuolių iki piktžole vadinamo asiūklio

Ežiuolių arbata ar tinktūra veiksminga susirgus gripu, pristojus stomatito virusams, peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Ypač tinka darželius ir mokyklas lankantiems vaikams. Bet nevartotina sergant tuberkulioze, išsėtine skleroze, taip pat negalima nėščiosioms.

Kraujažolės stabdo kraujavimą, gydo žaizdas. Tinka sergant skrandžio, žarnyno ligomis, kvėpavimo takų uždegimu, kraujuojant dantenoms. Negalima vartoti asmenims, kuriems padidėjęs kraujo krešėjimas.

Pelynas dažnai naudojamas apetitui žadinti, virškinimui pagerinti, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina uždegimus, tinka nuo nemigos, taip pat parazitams iš virškinamojo trakto varyti.

O kas nežino raminamai veikiančios melisos? Tinka ir esant skrandžio sutrikimui, sergant reumatu, taip pat nesveikoms dantenoms gydyti. Gyslotis lengvina atsikosėjimą, tinka sergant bronchine astma, kvėpavimo takų uždegimams.

Jonažolės stiprina kapiliarų sieneles, gerina veninio kraujo apytaką ir vidaus organų kraujotaką. Jonažolių preparatai naudojami sergant neuroze, depresija, tinka menopauzės metu ir išsekus organizmui. Šios vaistažolės geros pagalbininkės esant skrandžio negalavimams.

Arkliauogės šarmina organizmą, aktyvina medžiagų apykaitą, valo kepenis ir atstato jų funkcijas, padeda tonizuoti inkstų ir šlapimtakių veiklą. Arbata naudojama ir šlapimtakių infekcijai gydyti.

Pamiškėse aptinkami viržiai skatina atsikosėjimą, vartojami esant sąnarių, inkstų, šlapimo pūslės ligoms. Arbata taip pat veikia raminamai.

Dirvinis asiūklis, kurio pilnos pievos, ganyklos, pakelės, molingos dirvos, turtingas vitamino C, karotino, mineralinių medžiagų. Ši vaistažolė – puikus pagalbininkas sergant šlapimtakių, šlapimo pūslės uždegimais ir akmenlige. Išoriškai juo gydomos odos ligos, aknė, nuoviru skalaujama gerklė, kai kamuoja gerklų uždegimai. Stiebų nuoviras padeda nuo plaukų slinkimo. Tikriausiai ne be reikalo ir garsioji austrų žolininkė Maria Treben yra sakiusi, jog kiekvienam 50-mečiui žmogui kasdien būtų pravartu išgerti po puodelį karštu vandeniu užplikytos dirvinių asiūklių arbatos – sustiprins imunitetą, padės apsisaugoti nuo podagros, reumato ir senėjimo reiškinių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas