Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Choreografijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijuojančiai trečiakursei Indrei Petrulytei jau teko šokti ne viename spektaklyje, vienas jų – spektaklis „Graikas Zorba“ (dešinėje).

„Baletas – tai trapumas. Jis reikalauja labai didelio fizinio pasiruošimo, didelės ištvermės. Tai vienas sunkiausių šokių“, – tvirtino choreografijos studijas šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijuojanti trečiakursė Indrė Petrulytė.

Žavi nuo vaikystės

Raguviškiuose gyvenanti mergina jau būdama penkerių pradėjo lankyti Kretingos meno mokyklos šokių parengiamąją grupę. Kadangi buvo dar maža, po kurio laiko jai pabodo rutina ir nusprendė nebešokti.

Po metų, pasidžiaugusi vaikyste, ji vėl sugrįžo šokti. Mergina šoko klasikinius šokius „Vėjūnėse“ ir tautinių šokių būrelyje „Ratilėlis“. „Nelengvą darbą atpirkdavo konkursai ir kelionės su „Ratilėliu“, – prisiminė ji.

Taip pat I. Petrulytė norėjo mokytis Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. „Kai man, vaikui, reikėjo pasirinkti likti su tėvais ar išvykti mokytis į kitą miestą, aš pasirinkau tėvus. Viena mano svajonių taip ir neišsipildė, gailiuosi dėl to“, – atviravo ji.

Vaikystė šokant neapsiėjo ir be linksmų nutikimų, kurie tuo metu galbūt nebuvo tokie linksmi. Mergina nepasitikrino savo sijono ir viduryje šokio pajautė, kaip jis slenka, nes nesilaikė viena saga. „Šokiui reikėjo ir rankų, todėl tekdavo sijoną paleisti, kol galiausiai jis visiškai nukrito per pasirodymą“, – šypseną keliančią istoriją prisiminė šokėja.

Visa tai I. Petrulytę išmokė savarankiškumo, tvarkingumo. „Vaikų būdavo daug, o mokytojos tik kelios, todėl kiekvienas turėjo atsakingai ruoštis. Šokiai – tai patys geriausi vaikystės prisiminimai“, – šypsojosi studentė.

Pasirinkimo nesigaili

I. Petrulytė stengsis šokti, kol galės.

„Studijose gaunu daug ir visko“, – teigė Indrė.

Tarp sunkių repeticijų, didžiausias atokvėpis jai – klasikos, baleto pamokos. Dar mergina mokosi ir pedagogikos – jai labai patinka psichologija, o labiausiai domisi vaikų raida.

Šiuolaikinis šokis Indrei taip pat ne svetimas, nors tai yra priešingybė baletui, vis dėlto pagrindą įgijo mokydamasi klasikinio šokio. Studentė pas baleto artistę Beatą Molytę baleto mokykloje atlieka praktiką – dirba su vaikais. „Jei neturėčiau galimybės, ateityje planuočiau dirbti su vaikais, ypač su pačiais mažiausiais. Jie nuoširdūs, visada sako tiesą, todėl galima iš jų pasimokyti“, – atviravo pašnekovė.

I. Petrulytė taip pat dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Šiuo teatru mergina žavėjosi jau nuo vaikystės, norėjo ten patekti. Vasarą, po pirmo kurso, buvo skelbiama atranka, kad reikalingi darbuotojai baleto trupėje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Mergina dalyvavo joje, daug nesitikėjo, tačiau į trupę pateko. „Nebuvo lengva, nes esu jauna ir neturėjau patirties. Šokti neužtenka, kartais turi vaidinti, bet mūsų trupė yra lanksti, prisitaikanti. Retkarčiais tenka „perlipti“ per save, o jaunam žmogui kartais sunku tai padaryti. Tenka vaidinti visai kitokį vaidmenį negu esi už teatro ribų. Teatras suteikia daug patirties“, – kalbėjo I. Petrulytė.

Nepaisant gabumų, kad įvaldytum baleto meną, reikia labai daug dirbti, o jo rezultatą įvertina, anot merginos, žiūrovai: „Scenoje matoma kiekviena smulkmena. Kiekvieną tavo baimę scenoje pastebi žiūrovai. Tu turi stengtis to neparodyti. Svarbiausia mėgautis išėjimu į sceną. Aišku, pirmus kartus mano „didelės“ akys matėsi ir paskutinėje eilėje.“

Be abejo, studentė turi ir kitų mėgstamų veiklų. Gyvūnai – tai lyg I. Petrulytės atsipalaidavimo priemonė. Mergina mėgsta pasiimti savo ir tėvų šunis bei keliauti su jais prie jūros.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas