Sutvarkyti archyvą patikėjo istorijos žinovui

Pernai gruodį 70-mečio jubiliejų atšventusį Mikelį Balčių sveikino ir jo motina 97-erių Kersta Balčienė.

Kretingos muziejus pasitelkė garsų pajūrio krašto istorijos žinovą iš Šventosios Mikelį Balčių, kad jis padėtų muziejininkas sutvarkyti pernai anapilin išėjusio muziejininko archeologo Donato Butkaus palikimą: „Reikia surūšiuoti, kvalifikuoti medžiagą pagal mokslinius reikalavimus“, – patikino M. Balčius.

Pernai gruodį 70-metį atšventęs M. Balčius yra savamokslis istorikas, archeologas, kolekcininkas, jis taip pat – Trijų žvaigždžių ordino kavalierius. Kraštotyra, istorija ir bei archeologija domisi nuo jaunų dienų, ir visuomet buvo laukiamas D. Butkaus surengtose ekspedicijose tyrinėjant senąsias baltų gyvenvietes.

„Pats gyvenimas išmokė, o jei dar guli ir keliesi su istorija, ji tampa gyvenimo dalimi“, – paklaustas, iš kur tas jo žinojimas, juokdamasis „Pajūrio naujienoms“ atsakė šventojiškis.

„Nuo seno jis yra mūsų draugas“, – sakė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė. Vertingą savo radinių kolekciją M. Balčius yra dovanojęs Kretingos muziejui.

Prieš 5-erius metus Kretingos muziejuje atidarius naują archeologijos ekspoziciją, šviesaus atminimo D. Butkus ją pristatydamas „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog nemaža dalis radinių į muziejų atkeliauja iš privačių asmenų – tokie radiniai ji džiugindavę netgi labiau negu paties surasti per ekspediciją. Jis pasidžiaugė tais iniciatyviais žmonėmis, kuriems rūpi tautos istorija, ypač – Mikeliu Balčiumi.

„Kažkada 15-metis šventojiškis Mikelis Balčius iš smalsumo atkreipė dėmesį į keistus radinius arimuose ir melioracijos grioviuose, sudarė planą, pažymėjo radimvietes ir pranešė muziejui. Jo pastangomis archeologai aptiko IV–III tūkst. pr. Kr. liepų karnų tinklų liekanų, plūdžių, medžio ir keramikos dirbinių. Jis taip pat mūsų muziejui padovanojo itin vertingą savo radinių iš III tūkst. pr. Kr. gintaro dirbinių kolekciją“, – tuomet D.Butkus sakė, jog muziejininkus ilgam susiejo bendrystė su savamoksliu archeologu bei kuršių kultūros tyrinėtoju M. Balčiumi, kurio nuomonė jam dažnai būdavusi svarbesnė ir už mokslininkų ar jo paties.

Senoje kuršininkų – Šventosios latvių – šeimoje, kurios šaknys pajūry siekia XVII amžių, gimusį M. Balčių vietiniai žmonės vadina Šventosios žemės metraštininku. O Šventosios bendruomenė džiaugiasi, kad jis ne tik fiksuoja istoriją, bet ir aktyviai dalyvauja šių dienų kurorto bendruomenės gyvenime. Jis taip pat yra paties 1996 m. įkurtos Kuršių kultūros draugijos vadovas.

Mikelio Balčiaus atradimai, pradedant garsiais 1966 m. Šventosios radiniais, mokslo pasauliui atvėrė akmens amžiaus gyvenvietes. O šventojiškio žinios iki šiol tarnauja tiems mokslo žmonėms, kurie tyrinėja Šventosios apylinkes – nuo jų istorijos iki unikalios senosios kalbos bei papročių, kuriuos šiame pajūrio lopinėlyje vis dar išlaiko M.Balčiaus suburta kuršių kultūros draugija.

• Rašyti komentarą (3)