Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Visuomenė susitelkė prieš tarnybų smurtą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Problema
  • 2018-11-16
Visuomenininkė Ilona Ugintė (kairėje) apgailestavo, kad ir normalios šeimos Lietuvoje šiandien paverčiamos potencialiomis smurtautojomis.

Užvakar daugelio Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai į pagrindines gatves išėjo nešini raudonais balionais. Ryški jų spalva šiuokart simbolizavo ne, kaip įprasta, džiaugsmą ir meilę, o dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos draskomų šeimų gėlą ir ašaras.

Įžvelgė pasipelnymą

„Tai, kas mūsų šalyje vyksta Seimui liepą priėmus naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą,– nepateisinama. Šiuolaikiniai vaikai neatriboti nuo iš išorės sklindančios informacijos. Šešiametė dukra naktimis sapnuoja košmarus, bijo, kad ją iš mūsų šeimos piktos tetos ar dėdės atims“, – jaudindamasi kalbėjo dviejų vaikų mama Jurgita Tertelienė.

„Aš taip pat atėjau palaikyti akciją. Manau, kad, nesant rimto preteksto, vaikų grobimai iš šeimų susiję su dideliais Europos Sąjungos pinigais, kuriuos kažkam reikia „įsisavinti“, kažkam galbūt tai – ir pasipelnymo šaltinis“, – svarstė socialinių mokslų specialistė Edita Kucharskienė. Keistu reiškiniu ji pavadino tai, kad normalioms vaikus auginančioms šeimoms Lietuvoje per mėnesį skiriama po 30 eurų vadinamųjų vaiko pinigų, o laikiniesiems globėjams ši suma išauginama keliskart. Pašnekovės paauglė dukra pažangiai mokosi, lanko ir sporto mokyklą, yra Šaulių organizacijos narė. Dar šioje šeimoje auga sūnus, kuris taip pat problemų nekelia, tačiau ir jie jaučiasi įbauginti – juk naudojasi internetu, paskaito portalus, seka įvykius. „Jie – paaugliai kaip paaugliai, visko pasitaiko, būna, kad ir balsą tenka pakelti, neįsivaizduoju, ar kurioje nors kitoje šeimoje yra kitaip? – retoriškai klausė E. Kucharskienė. – Tačiau kiekvieną normaliai gyvenančią šeimą persekioti ir ant kiekvienos mesti smurtautojų šešėlį – nenormalu“.

Editos šeimoje prieš vaikus ranka nekeliama. „Jei baudžiame, tai tik per malonumą: suprastėjo pažymiai, vadinasi, nevažiuosim į planuotą kelionę, nes reikės daugiau laiko pasėdėti prie pamokų“, – pavyzdį pateikė ji.

„Skauda pagalvojus, ką jaučia tėvai, iš kurių dėl smulkmenų atimami vaikai“, – atviravo Vita Saudargienė ir jos vyras Simas.

„Berneverniškajam“ įstatymui – ne

Kad šeimos Lietuvoje neteisėtai paverčiamos potencialiomis smurtautojomis, savo kalboje akcentavo ir socialinei akcijai Kretingoje vadovavusi visuomenininkė Ilona Ugintė. Jos žodžiais, dauguma šeimų Lietuvoje – prieš smurtą, bet yra už teisingus įstatymus. „Mes turime teisę gyventi be baimės, tačiau iš anksto esam paverčiami potencialiais smurtautojais prieš savo vaikus“, – sakė visuomenininkė. Anot jos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybės tarnybos be skrupulų kišasi į žmogaus privatumą, atima teisę patiems auginti savo vaikus taip, kaip augino seneliai ir proseneliai. I. Ugintė pripažino, kad išimčių, kada šeimose smurtaujama, yra. Su vaikų auklėjimo problemomis susiduriantiems asmenims būtina teikti pagalbą ir mokymus, o vaikai turi būti paimami tik kraštutiniais atvejais, bet ne dėl to, kad neįtikus kaimynui šiam užėjo noras paskųsti.

Pasak visuomenininkės, tegul ir negausiai, nes darbo metas, su raudonais balionais susirinkę į Rotušės aikštę tėvai, močiutės ir seneliai parodė, kad supranta atimtų vaikų artimųjų skausmą ir išgyvena kartu. Dėl Lietuvai netinkamo norvegiško „berneverniškojo“ įstatymo ir jį palaiminusios Seimo narės Dovilės Šakalienės peticiją pasirašė beveik 30 tūkstančių pilietiškų Lietuvos žmonių, šis dokumentas bus pateiktas Seimui. Tai rodo, kad visuomenė buriasi ir, kol nebus sureaguota, nenurims.

„Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, man primena stalininę „troiką“, – sakė dvi anūkes turinti Virginija Domeikienė.

Lygino ir su stalinine „troika“

„Žodžių neturiu, kas dabar vyksta Lietuvoje. Stalininė „troika“ (trijų asmenų sudaryti teismai, kurie žmones teisė už akių – aut. pastaba), kitaip nepasakysi“, – savo nuomonę pareiškė akcijoje dalyvavusi Virginija Domeikienė. „Turiu dvi anūkes – 8-erių ir 10-ies. Pasitaiko, kad susipeša, mėlynių įsitaiso, o, kai paklausi, iš kur tos mėlynės, – pačios nežino“, – sakė V. Domeikienė.

Įsigaliojus naujajam Vaiko teisių apsaugos įstatymui, šiandien paprasta ant vaiko kūno atsiradusi mėlynė jau gali būti priežastis prie šeimos „prisvilti“ tarnyboms.

„Mūsų 4-erių ir 5-erių berniukai gyvena viename kambaryje, taip pat kartais susipeša dėl kokio nors žaislo, apsistumdo. Abu lanko vaikų lopšelį-darželį. Viena laimė, kad auklėtojos patyrusios, supratingos ir, drįsčiau sakyti, nepapirktos – žino, kaip ir kada kokia mėlynė vaikui, ypač judresniam, ant kūno gali atsirasti“, – sakė Rita Ronkaitytė ir Tomas Norvaišas.

Ne atimti, o šviesti

Tarp akcijos dalyvių su dukrele ant rankų buvo ir socialinių mokslų Klaipėdos aukštojoje ugdymo įstaigoje dėstytoja Ramunė Liukienė. Ji neabejojo, kad motinai didesnės vertybės už vaiką, o vaikui už mamą nėra. „Jeigu kuri nors motina stokoja socialinių įgūdžių, užuot ją drastiškai baudus atimant vaiką, šviesti, mokyti, padėti reikia“, – neabejojo ji.

Akcijoje dalyvavo ir patys mažiausi Kretingos piliečiai, kuriems mama yra didžiausia vertybė.

Visuomenės atstovų suorganizuotą socialinę akciją „Raudonas balionas“ išprovokavo plačiai nuskambėjusi istorija Kaune, kai praeivis mobiliuoju telefonu nufilmavo ir perdavė tarnyboms, kaip Panemunės šile su atžalomis vaikščiojusi motina jos neklausiusiam sūnui pasileidus bėgti į gatvę, išsigandusi galimos nelaimės, šiam keliskart pliaukštelėjo per kombinezoną ir rankas. Iškviesta policija ir prastos reputacijos, pats daug kartų teistas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriaus specialistas mažylį plėšte išplėšė iš į įvykio vietą atskubėjusio tėvo rankų, vėliau dėl neva nesaugios aplinkos iš šeimos buvo atimta ir mažametė dukra. Iš pradžių vaikai buvo apgyvendinti globos namuose, o vėliau įkurdinti pas laikinuosius globėjus. Įsikišus žiniasklaidai bei Lietuvos visuomenei, vaikai tėvams buvo grąžinti.

Gera žinia, kad po metų namo grįš du sūnūs, pasiekė ir kretingiškę J. L. Kretingos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Blagnienės žiniomis, šis atvejis kitoks: patėvio skriaudžiamas tuomet 14-metis paauglys praėjusį lapkritį tarnybų pagalbos pasiprašė pats. Po kelių dienų iš nesaugios aplinkos buvo paimtas ir jaunesnis jo brolis. Abu berniukai apgyvendinti Socialinių paslaugų centro globos grupėje. Liepą jaunesniam broliui pakeistas globėjas – ja laikinai tapo vaiko močiutė. Pasak D. Blagnienės, kadangi motina įvykdė visas keliamas sąlygas, lankė vaikus, išklausė pozityvios tėvystės kursus, turi darbą, šiandien vaikai jai bus atiduoti.

---

Skelbiama, kad per liepą ir rugpjūtį Lietuvoje iš šeimų buvo paimta 1 tūks. 100 vaikų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas