Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingiškio vynas – geriausias Baltijos šalyse

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pomėgis
  • 2018-10-02
Šiemet tarp Baltijos šalių vyndarių už savo pagamintą vyną pelnęs tris prizus, Vytautas Kanapka juokavo kitąmet konkurse vėl sieksiąs prizo-taurės: „Reikia gi abiem su žmona Vida susidaužt.“

Kretingiškio 64-erių vyndario Vytauto Kanapkos vynas Rygoje įvykusiame Baltijos šalių vyndarių konkurse laimėjo 3 prizines vietas: vynas „Juodoji upė“ užėmė abi I vietas vynuogių grupėje ir raudonųjų vynuogių kategorijoje, o juodųjų serbentų-aronijų vynas – III vietą vaisių-uogų pusiau sauso-pusiau saldaus vyno grupėje.

Iš savo krašte užaugintų uogų

Konkurse, kurį surengė Latvijos vyndarių ir vynuogininkų asociacija, V. Kanapkos žodžiais, dalyvavo kelios dešimtys vyno gamintojų iš trijų Baltijos šalių, – jie pristatė 147 rūšių vynus. Iš Lietuvos dalyvavo 19 vyndarių ir 10-ties iš jų produktai taip pat buvo nominuoti.

Konkursui vynas turėjo būti pristatytas iš anksto: jį degustavo ir vertino 7 someljė komanda iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

„Kuo komisiją patraukė mano vynas, taip ir nesužinojau, nes jie to nekomentavo. Galvoju, kad man tiesiog pasisekė. Man nepatinka rūgštus vynas, todėl gaminu pusiau sausą-pusiau saldų, 13–14 laipsnių stiprumo. Mes, lietuviai, gaminame tikrai gerą vyną, tačiau negalime jo laisvai realizuoti. Mūsų šalyje itin griežti reikalavimai. Latvijoje yra net 70 vyno gamyklų, turinčių licencijas prekiauti, o Lietuvoje vos apie 10 vyndarių tiekia savo vynus į „Vynoteką“ bei prekybos tinklus“, – tvirtino V. Kanapka.

Vyną jis sakė raugiąs iš to, kas užaugo jo paties ir draugų soduose, – vyšnių, serbentų, agrastų, obuolių, aronijų. Turi pasisodinęs ir kelias vynuoges. Pernai tikino užraugęs 1,5 tūkst. litrų įvairaus vyno, šiemet šį kiekį sumažinęs perpus – šeimai ir draugams pavaišinti at padovanoti užteksią 600 litrų.

Konkursui būtina pristatyti vyną tik iš Lietuvoje užaugintų, o ne prekybos centruose pirktų vynuogių, vaisių ar uogų. Sakė, jog pernai buvęs diskvalifikuotas vynuogių kategorijoje už tai, kad prisipažino pirkęs ne mūsų krašto vynuoges.

Pomėgį paveldėjo iš senelio

Įgudęs namie gaminti įvairų vyną, V. Kanapka siekęs bendrystės su kitais šalies vyndariais, – prieš penkerius metus jis įstojo į Lietuvos vyndarių asociaciją. Taip pat įgijo ir tautinio paveldo sertifikatą, o tai reiškia, kad šeimos ar giminės tradicija tęsiama 100 metų.

„Gal iš senelio genų pomėgis gaminti vyną ir atitekėjo į mane“, – pasvarstė pašnekovas. Jis sakė, kad jo senelis Kazimieras Jotkus nuo Šačių auginęs sodą, o jame – per 1,5 tūkst. vaismedžių – obelų, kriaušių, slyvų, turėjo 300 avilių. „Senelio nepažinojau, tik mama pasakodavo, kad šis kasmet daręs vyną, raugęs girą. Kol vynas rūgsta, jis yra tarsi gyvas organizmas – šneka, burbuliuoja, – juokavo vyndarys. – Skanaudamas jau subrendusį, pasiimu pypkę, atsisėdu – tai savotiškas ritualas. Skanauju ramiai, pauostant, pajaučiant skonio harmoniją. Jei mėgaujiesi, vynas sukuria nuotaiką, jei gersi stiklainiais – vien svaigulį, problemas.“

Paklaustas, ar naminį vyną būtina suvartoti per metus, nes antraip jis prarandąs skonio savybes, V. Kanapka atsakė, jog tai esąs mitas, – jis pats dar iš užpraėjusių metų tebelaikąs kelis butelius. Ir kai anksčiau mūsų močiutės užraugdavo vyną, nenaudodamos jokių priedų, toks vynas buvęs geras, nes subręsdavo iš lėto. „O šiais laikais viską reikia daryti greit – vyną taip pat“, – pastebėjo jis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas