Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Duonos kepėjų amatas – iš kartos į kartą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-09-28
Anot verslininko Dariaus Gaučiaus, ankstyvais rytais ir vėlyvais vakarais, kai nėra darbininkų, duonos tešlą jam tenka pamaišyti ir pačiam.

Į baltus pyragus žvelgia atsargiai

Verslininkas nesistebi, kad pyragų paklausa sumenko – esą tai viešojoje erdvėje sklindančių diskusijų apie sveiką ir nesveiką mitybą rezultatas. Anksčiau savaitgaliams nedidukė kepykla iškepdavo po šimtą pyragų, o dabar, nors jie ir paskaninti, pagerinti gamybos procese vietoj margarino naudojant sviestą, – gerokai mažiau. „Pirkėjai gaminių iš baltų miltų apskritai vengia. Kai kurios šeimos ir didžiausioms metų šventėms artėjant tenkinasi kukliu skanėsto ketvirčiu“, – atviravo Darius. Tačiau į šią situaciją jis žvelgia paprastai – sako, jog žmogaus reikalas pasirinkti, o kepyklos – būti lanksčiai, pasiūlyti naują produktą, pavyzdžiui, sveikuoliškų, sėklomis pagardintų sausainių, ruginės duonos tešlos kramsnukų.

Dariaus dešinioji ranka kepykloje – jo žmona Asta, be to, nuo 8-erių metų, kol baigė Vydmantų gimnaziją, tarsi „prilipusi“ būdavo šiuo metu renginių organizavimą Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje studijuojanti jų dukra Karolina. Tačiau pašnekovas svarstė, ar, baigusi studijas, ji apsispręs dirbti kepykloje – esą tai nelengvas, juodas darbas. „Kaip ūkininkai nė dienai negali atsitraukti nuo gyvulių, taip mes – nuo savo duonos“, – juokėsi pašnekovas.

Anksti rytą atsikėlęs, kol nėra darbininkų, 10-yje katilų tešlos pamaišyti jis eina pats, vėlai vakare – taip pat. Dirba ir 4 samdomi darbininkai, gebantys atlikti visus reikalingus darbus. „Svarbiausia, mes visi čia turime būti kaip laikrodžiai – tiksliai sekti temperatūros režimą ir rūgimo laiką, kas tris valandas maišyti tešlą“, – pasakojo D. Gaučius. Visa duona kepama be mielių, o dalis, pagal paskutinį mados šauksmą, – dar ir be cukraus.

„Dėl cukraus yra buvę ir kuriozų. Klaipėdoje, prie „Akropolio“ esančiame ūkininkų turgelyje, pirkėjai vis klausinėdavo, kada atvešime juodos ruginės duonos ne tik be mielių, bet ir be cukraus. Specialiai tokios užmaišėme, iškepėme, keletą kepalų pirmąsyk atvežėme – apsidžiaugė, gyrė, pirko, ragavo... Nustebau, kad kitą šeštadienį, atėję į turgų, tie pirkėjai vis dėlto dairėsi pasaldintos duonos “, – juokėsi pašnekovas. Jis atviravo, jog ir pačiam becukrė nėra tokia gardi. Tačiau kepa, nes norinčių pasitaiko.

Sigitas Zastartas į darbą kepykloje atvažiuoja iš Tūbausių. „Švieža mūsų iškepta duona, kurią ką tik suraikiau, netrukus bus pristatyta į kai kurias pageidaujančias kavines“, – sakė jis.

Pelnė tautinio paveldo sertifikatą

Pyragas be razinų, taip pat kiti trys Gaučių kepyklos gaminiai – balta ir juoda duona, duona su lašinukais – įvertinti tautinio paveldo sertifikatu. Pasak verslininko, to siekti jį paskatino, dokumentus parengė dabartinė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Dalia Činkienė. Prieš keletą metų pelnytas statusas verslininkams – ne tik išskirtinumo ženklas. Gavę valstybės finansinę paramą, įsigijo naują tešlos kildinimo spintą ir didelę kepimo krosnį, kurią Darius juokaudamas vadina „Mercedesu“, mat į ją vienu sykiu galima pašauti 60 kepalų duonos. Be to, tautinio paveldo sertifikatas atvėrė didesnes galimybes gauti geresnę vietą prekiaujant įvairiuose šalies miestuose organizuojamose mugėse. Į šias muges Asta su Dariumi vežiojasi ir 8-erių dvynius Roką bei Nojų – esą tegul ir sūnūs nuo mažumės mato, kaip uždirbami pinigai.

Kepti duoną Darius pasirinko greičiausiai todėl, kad tai tapo įpročiu – pasakojo, jog apie ją nuo vaikystės sukosi visas šeimos gyvenimas gimtajame Kartenos miestelyje: duoną kepė jo močiutė, vėliau mama Derina Gaučienė, kuri dabar pati tapusi sūnaus pagalbininke – jo kepykloje iškepta duona prekiauja Kretingos turguje.

Anot šaltkalvio profesiją įgijusio pašnekovo, savarankiško gyvenimo kelią jis galėjęs rinktis iš dviejų – arba, kaip daugelis pažįstamų, krautis lagaminus ir važiuoti laimės ieškoti užsienin, arba tęsti šeimos tradiciją. Pasirinko antrąjį.

Tie patys tik pavadinimas ir receptai

D. Gaučius papasakojo ir šeimos verslo istoriją. Iš pradžių, sakė, mama iškepdavusi po keletą kepalų ruginės duonos – prieš Kalėdas ir Velykas. Kartą atlikusius kepalus, kurių nesuvalgė 5 vaikus auginanti šeima, sugalvojo nuvežti į Kretingos turgų, kuriame dukart per savaitę pardavinėjo šviežią karvių pieną – gal kas ir duonos pageidaus?

Miestiečiams natūrali, be mielių iškepta, ilgai šviežia išsilaikanti duona taip patiko, kad užsiprašydavo vis daugiau ir daugiau. Tada šeimos galvai Derinos vyrui Vincui tekę išgriauti malkinį ir įrengti geresnį elektrinį „pečių“. „Tai buvo šventė! Taip įsilingavo verslas“, – sakė D. Gaučius.

Nuo 15-os jiedu su broliu Vincu turėdavo maždaug penkiolikai kepalų išminkyti tešlą. „Niekas neklausė, ar tai sunku, ar lengva, tiesiog tokia buvo kasdienė mūsų pareiga“, – šypsojosi pašnekovas. Darbo turėjusios ir iš mokyklos grįžusios jaunesnės jo sesės Rita ir Rasa – gamindavo bandeles, mat ilgainiui šeima sugalvojo kepti ir jas.

Kol D. Gaučius su žmona Asta Kiauleikių kaime nebuvo pasistatę gyvenamojo namo, o šalia iš banko paskolos nebuvo įkūrę savo kepyklos, verslą manė taip pat plėtoti Kartenoje. Iš pradžių panašiai ir buvo: vieną savaitę duoną kepdavo Dariaus tėvai, o kitą – jis pats su Asta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas