Šventojo Tėvo tiltai – tarp tautų, religijų, žmonių

Bažnyčios ganytojų susitikime – draugiškas popiežiaus Pranciškaus pasisveikinimas su jauniausiu Lietuvos vyskupu Linu Vodopjanovu.

Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos sesėms, tebegyvenat stipriais įspūdžiais po ką tik pasibaigusio popiežiaus Pranciškaus vizito, „Pajūrio naujienos“ pakalbino buvusį Kretingos kleboną, o dabar – Panevėžio vyskupą Liną Vodopjanovą apie tai, ką jis patyrė per susitikimą Kauno arkikatedroje bazilikoje, sėdėdamas visai šalia Šventojo Tėvo, o taip pat – kaip vertina popiežiaus visai Lietuvai transliuotą vilties žinią.

– Kuo, Jūsų akimis žvelgiant, Lietuvos žmonėms buvo svarbus šis Šventojo Tėvo apsilankymas?

– Jau vien tai, kad popiežius savo apaštališkajai misijai pasirinko nepriklausomybės 100-mečių sulaukusias Baltijos šalis, yra didelė dovana Lietuvai – tai viso pasaulio atsigręžimas į mūsų ir kaimynines šalis, jų istoriją, iškentėtas kančias. Bažnyčios ganytojas pareiškė norą pamatyti, kiek Lietuva paaugo per 25-erius metus nuo Jono Pauliaus II atvykimo, jis atvyko padrąsinti mūsų žmones ir įkvėpti vilties ateičiai.

Susitikęs su jaunimu, jis kvietė nesivaikyti laikinumo, nepasitikėti vien technologijomis, kurios ribotos ir greit praeina, o branginti savo šaknis – praeitį, istoriją, tautinį tapatumą. Tapatybė yra jūsų turtas, pabrėžė jis. Mūsų tėvų ir protėvių, kurie kovojo ir stiprybės sėmėsi Kristuje, išgyventos kančios neturėtų šiandieną tapti skriaudų akcentavimu ir kiršinti visuomenę, o būti stiprybės šaltinis rytojui.

Popiežius Pranciškus skatino mokytis draugiškai priimti skirtumus tarp tautų, religijų ir įsitikinimų, gerbti žmonių orumą, neskirstant jų į gerus ir blogus, turtingus ir vargšus, sveikus ir nesveikus.

– O kokią svarbiausią žinią popiežius Pranciškus paliko mūsų kunigams?

– Susitikę arkikatedroje, kalbėjomės apie pirmuosius apaštalus ir jų mums paliktus pavyzdžius, – Šventasis Tėvas tuo norėjo pabrėžti, kad visų stiprybė ir viltis yra Jėzuje Kristuje, kad Dievą mylintiems žmonėms viskas išeina į gera. Apie tai jis skaitė iš anksto pasirengęs kalbą. Bet buvo labai gražu klausyti, kai popiežius prabilo spontaniškai – jis pabrėžė kunigų priartėjimo prie žmogaus svarbą. Popiežius išskyrė 3 pagrindinius dalykus – žmonių pažinimą, tėviškumą, būnant tikraisiais dvasios tėvais, ir gailestingumą per išpažintį. Dvasininkas negali būti negailestingas, sakė popiežius.

Pagalvokite, kaip Jėzus priimtų žmogų, aptalžytą likimo, sugniuždytą. Jei negali duoti jam išrišimo, tai suteik brolišką ar tėvišką paguodą ir niekuomet nenuvyk nuo klausyklos. Klausykla nėra psichiatro kabinetas, kad knaisiotumeis po žmonių širdis. Klausykla yra gailestingumo vieta – Dievo susitikimo su jo vaiku vieta.

– Nuo 2012-ųjų buvote išrinktas vyskupu ir su popiežiumi Vatikane turbūt teko susitikti nesyk. Kuo ypatingas Jums buvo šis susitikimas Lietuvoje ir ką reiškė tokia garbinga vieta, sėdint šalia Šventojo tėvo?

– Su popiežiumi Pranciškumi teko bendrauti Vatikane per Lietuvos vyskupų kelionę 2014 m. ir per Vienuolijų metų užbaigimą. Tačiau pirmą kartą teko šitaip arti užimti vietą šalia Bažnyčios ganytojo, – taip sumanė organizatoriai, susodindami pagal protokolą. Jausmas buvo geras, po kūną bėgiojo jaudulio šiurpuliukai. Kai bendravome prie stalo, žavėjo popiežiaus išmintis ir įžvalgumas.

– Kaip Lietuvos bažnyčia gyvens po Šventojo Tėvo pamokymų, ar jau numatėte pokyčių gaires?

– Dar turi viskas nusėsti – įspūdžių, minčių ir pamokymų gavome labai daug. Su vyskupais aptarėme, kad, viskam susidėliojus į vietas, su perduota žinia, pasitikėdami Viešpačiu, judėsime į priekį. Bažnyčioje visais amžiais buvo žydėjimo ir kritimo, bet per tai ji brendo.

– Kiek laiko per 4 dienų – ilgiausios ligi šiol Europoje – popiežiaus Pranciškaus kelionę po Baltijos šalis jį lydėjote Jūs? Gal kelionėje išgirdote Šventojo Tėvo atsiliepimų apie Lietuvą, jį pasitikusius žmones?

– Popiežių lydėjau 3 dienas – Lietuvoje ir Latvijoje, kur dalyvavau šv. Mišiose Agluonos bazilikoje. Po jų popiežius grįžo nakvynei į Apaštališkąją nunciatūrą Vilniuje – Šv. Sosto ambasadą, nes nei Latvijoje, nei Estijoje jos nėra. Popiežiaus amžius visgi garbus, jo darbotvarkė buvo griežta, jokių pavakarojimų nebuvo. Pagal protokolą visi susitikimai buvo suplanuoti ligi 19 val., po to – jo vakarienė su nuncijumi ir poilsis. Mums buvo surengta tik viena bendra vakarienė, – popiežius joje jokių reikalavimų nepateikė.

O savo mintis apie Baltijos šalių žmones jis išsakė žurnalistams, grįždamas lėktuvu iš Talino į Romą. Lietuvius jis kvietė būti tiltu tarp Vakarų ir Rytų, nes politine prasme, įstoję į ES ir NATO, esame Vakarų dalis. Tačiau Baltijos šalys visuomet yra pavojuje iš Rytų, – invazijos baimė, visa istorija mums tai primena. Šios rungtynės žaidžiamos kasdien ir mūsų pareiga yra jums padėti, būti šalia, sakė Šventasis Tėvas.

Jį labai sukrėtė apsilankymas muziejumi paverstame kalėjime, kur žmonės buvo kalinti dėl tikėjimo ir politinių priežasčių, jis pamatė kėdės dydžio kankinimo kameras, vietas, kur nuogus žmones apipylę vandeniu palikdavo šaltyje. Nuvykęs į Vilniaus getą, kur nužudyti tūkstančiai žydų, popiežius sakė pasijutęs sugniuždytas žiaurumo. Todėl patyręs, kad trijų šalių tikėjimas, gimęs iš kankinystės, šiandieną yra didžiulė jėga, išugdžiusi fenomeną, kurio nėra niekur kitur – brolišką ekumeninį gyvenimą, kai kartu meldėsi katalikai, liuteronai, anglikonai, baptistai.

• Rašyti komentarą (3)