|
|
|
Lietuvą apkabinęs skulptūromis
Klaipėdiečio skulptoriaus Nacionalinės premijos laureato 66-erių Arūno Sakalausko vardas Kretingos krašto žmonėms tapo gerai žinomas, kai Laukžemės kaimo aikštę 2012-aisiais papuošė iš balto akmens iškaltas šventasis Andriejus, o po visą Lietuvą pasklido šiemet, prie Kauno pilies iškilus didingajam „Laisvės kariui“. Palangoje įamžins signatarus Šį rudenį Palangą papuoš A. Sakalausko kompozicija, skirta atminti keturiems 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarams – Antanui Smetonai, Steponui Kairiui, Jurgiui Šauliui ir Kazimierui Steponui Šauliui, kurie XIX a. pabaigoje mokėsi Palangos progimnazijoje. Beje, paminklą prelatui K. S. Šauliui atminti menininkas pernai sukūrė Švėkšnoje, iš kur šis buvo kilęs. Skulptorius sakė, jog tai bus abstrakti Nepriklausomos Lietuvos kelią vaizduojanti kompozicija iš granito bei nerūdijančio plieno su žemaitiškų audimo raštų intarpu. Jo dirbtuvėse skulptūra jau stovi užbaigta. Ji iškils Kretingos gatvės pabaigoje, tarp bažnyčios ir buvusio pašto, kur, talkinant architektui Algirdui Žebrauskui, palangiškiai ketina įrengti Signatarų alėją. Menininko žodžiais, jo skulptūra turėjo būti atidengta liepos 6-ąją, bet Palangos miesto savivaldybė nespėjo sutvarkyti prieigų, todėl skulptūros atidengimas nukeltas į lapkritį. Tačiau Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną skulptoriaus A. Sakalausko turtingą ilgametę kūrybą tarsi vainikavo išvien su kolegomis iš Ukrainos Olesiu Sidoruku bei Borisu Krylovu sukurtas „Laisvės karys“, netikęs vilniečiams, bet džiugiai sutiktas kauniečių.
Pakito skulptūros apimtys Apie šią didingą skulptūrą, kurią žmonės vadina paprastai – vyčiu, autorius sakė, jog tai tėra tik jo sukurta viena iš Lietuvos heraldikos simbolio improvizacijų, nes vytis nuo XIII a. laiko tėkmėje keitėsi, kito ir jo stilistika. Pirmasis A. Sakalausko vytis, kurio maketas buvo parengtas konkursui Lukiškių aikštei Vilniuje įprasminti, bet atmestas, buvęs kitoks. O kurdamas Kauno pilies erdvei, A. Sakalauskas sakė, daug bendravęs su šio miesto archeologais bei istorikais, kurie skulptūroje pasiūlę atkartoti autentiškus archeologinius radinius iš Kauno senamiesčio – kalaviją, pakinktus, balną, šarvus. Vilniaus „Laisvės karys“ pagal maketą turėjo būti gerokai aukštesnis – skulptūra siekė 7 m, ji dar pakelta ant 4 m aukščio postamento, – nes buvo pritaikytas Lukiškių aikštės erdvėms. Statant Kaune jį teko gerokai sumažinti – bendras aukštis negalėjo viršyti 6,5 m, pakito žirgo ir raitelio judesiai.
„Kai po Kultūros ministerijos paskelbtų kūrybinių dirbtuvių sužinojau, kad Lukiškių aikštėje laimėjo bunkerio autoriai, galvojau – darbas perniek. Bet neužilgo sulaukiau Kauno mero Visvaldo Matijošaičio skambučio: buvo duotas labai trumpas laikas – skulptūrą pastatyti iki liepos 6 dienos, jei spėjame – skulptūra reikalinga, jei ne – nereikalinga. Kolegos ukrainiečiai, su kuriais ėmėmės šio darbo – skulptūra išlieta jų dirbtuvėse, sakė: tai – beprotybė, kas turėtų būti padaryta per 2-jus metus, bus daroma per 5 mėnesius“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Sakalauskas.
Komandoje – su ukrainiečiais Menininkas, negailėdamas gerų žodžių kolegoms ukrainiečiams, sakė, jog Kijevo liejykloje „Laisvės kariui“ išlieti buvo įrengtos specialios kūrybinės dirbtuvės, kuriose iš 500 atskirų bronzos detalių buvo surinkta skulptūra. A.Sakalausko bendrystė su skulptoriais O. Sidaruku ir B. Krylovu prasidėjo prieš kelerius metus Ukrainoje, kai sykiu ėmėsi didelio darbo – iš bronzos, granito ir marmuro jie kuria antkapinį paminklą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiui Konstantinui Ostrogiškiui, kuris XVI amžiuje buvęs pasiųstas valdyti Ukrainos žemes ir kaip etmonas dalyvavo 30 mūšių su Maskvos kunigaikščiais. Paminklas stovės ten, kur ir prieš kelis šimtus metų, – Kijevo Pečorų lauroje. „Kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis buvo labai gerbiamas žmogus. Po mirties jo sūnus jam pastatė paminklą, – tai buvo vienas gražiausių renesanso epochos kūrinių, labiausiai nutolusių į Rytus. Pečorų lauros bažnyčia degė 4 sykius, kaskart ugnis nuniokodavo ir antkapinį paminklą, o atkuriant jį keitėsi medžiagos ir stilius. Ukrainai tapus Rusijos dalimi, pakeista kompozicija, LDK vėliavos – į rusiškas. Per visus tuos laikotarpius beišlikę tik autentiškų piešinių fragmentai“, – kalbėjo A. Sakalauskas, išvien su Lietuvos bei Ukrainos istorikais bei menotyrininkais pirmiausiai atkūrę istorinį foną, po to – paminklo maketą, kuris pernai buvo eksponuotas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tačiau trūkstant lėšų, sakė A. Sakalauskas, jų tarptautinė komanda dirbanti su pertraukomis, – per vieną jų ir gimė „Laisvės karys“. Kūrybos procese buvo panaudotos žinios bei patirtis, įgyta nagrinėjant kažkada galingos Lietuvos imperijos istoriją ir jos palikimą.
Šv. Andriejus – su autentišku kryžiumi Mintimis sugrįžęs į mūsų kraštą, A. Sakalauskas su didžiule pagarba minėjo Šventosios bažnyčios statytoją ir jos kleboną Vidmantą Gricių, kuriam buvo priskirta ir apleista Laukžemės bažnyčia. „Nusivežė jis sykį mane aprodyti Laukžemę ir ėmė dėstyti savo viziją, kaip ruošiasi tvarkyti bažnyčią, įsigyti griūvančius kultūros namus ir juos paversti parapijos namais, kad galėtų prisiglausti ir pasenę kunigai. Taip pat – įrengti aikštę, kad seneliams būtų miela vaikščioti, o jos viduryje pastatyti šv. Andriejaus, parapijos globėjo, skulptūrą. Man tuomet neatrodė realu – galvoju, kaimai tuštėja, o sumanymas – per didelis. Prasidėjo sunkmetis, nebuvo pinigų, bet praėjo kiek laiko, ir staiga – darom. Per pusmetį ėmėme ir sukūrėme aikštę su skulptūra“, – pasakojo A. Sakalauskas, patikindamas, jog ir skulptūros idėją sumąstęs pats V. Gricius. Laukžemės aikštėje šv. Andriejus neša savo – ne Nukryžiuotojo – kryžių, kurio forma primena X raidę. Nedaug Lietuvoje tokių kryžių beišlikę, todėl, skulptoriaus žodžiais, klebonas norėjęs, kad ir skulptūra, ir kryžius būtų originalūs. A.Sakalauskas sakė, jog kūrybos laisvę klebonas davęs ir dailininkui Juozui Vosyliui, kuris freskomis išpuošė Šventosios bažnyčios skliautus, o, prisiderinęs prie šio stiliaus, jis sukūręs mensą – altoriaus stalą, bažnyčios konsekracijos lentą, o šventoriuje – antkapinius paminklus palaidotiems kunigams. --- A.Sakalauskas yra žmogaus figūros plastinės interpretacijos žinovas. Jis sukūrė keliasdešimt paminklų bei skulptūrų Lietuvos šviesuoliams įamžinti, tarp jų: Nacionaline premija įvertintą Antano Baranausko paminklą Anykščiuose, Liudvikui Rėzai – Juodkrantėje, Mikalojaus Daukšos „Postilės“ 400-osioms metinėms pažymėti Varniuose, „Vieningai Lietuvai“ – Klaipėdoje, kardinolui Vincentui Sladkevičiui – Kaune, Šv. Stanislovui ir Šv. Antanui – Telšiuose, kunigams Ričardui Mikutavičiui – Kauno Petrašiūnų ir Kazimierui Vasiliauskui – Antakalnio kapinėse.
|
|
