Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pastauninko parko projektas kretingiškių nedomino

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2018-08-14

Praėjusį penktadienį 12 val. Kretingos rajono savivaldybėje vykusiame Kretingos miesto Pastauninko parko kraštovaizdžio sutvarkymo projekto viešame aptarime dalyvavo vos vienas Kretingos miesto bendruomenės atstovas, ilgametis Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Konstantinas Skierus.

Pristatymas valdininkams

Kretingos Pastauninko parko atnaujinimo projektas susideda iš dviejų dalių: parko takų ir apšvietimo sutvarkymo bei dendrologinės – parko kraštovaizdžio atnaujinimo, kurį rengia bendrovės „Urbanline“ specialistai. Penktadienį parko kraštovaizdžio sutvarkymo projekto pristatyti Kretingos miesto bendruomenei buvo atvykusi „Urbanline“ kraštovaizdžio architektė Dėja Želvienė, architektė Ieva Stacevičiūtė ir projektą rengiant dalyvaujantis Vilniaus Valstybinio universiteto Kraštovaizdžio katedros docentas Ričardas Skorupskas.

I. Stacevičiūtė ant Savivaldybės posėdžių salėje esančio stalo paklojo gal poros metrų ilgio popieriaus juostą, kurioje buvo išguldytas projektas, ir pakvietė prie jo visus svarstymo dalyvius, tarp kurių buvo vicemerė Danutė Skruibienė, vyr. architektė Reda Kasnauskė, Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, dar keletas Savivaldybės administracijos specialistų. K. Skierus iškart pasigedo ekrano teigdamas, kad projekto rengėjai nepasiruošę pristatyti savo darbo didesnei žmonių sueigai. Architektė I. Stacevičiūtė tikino, jog popierinį projekto variantą lengviau paaiškinti, čia pat jame daryti korekcijas. Jai pritarė R. Kasnauskė, tačiau K. Skieraus tai neįtikino. „Laimei, kad daugiau žmonių neatėjo. Ką būtumėte darę – kiekvienam prie to popieriaus iki vakaro kartoję tą patį?“ – retoriškai klausė jis.

Būkštavo, ar parkas vėl ožkų ganykla nevirs

Projektuotojai akcentavo, jog pagrindinė parko problema, kad jis labai šlampa. Pavasarį, po sniego polaidžio, lietingais kitais metų laikais keliose vietose susidaro pelkės suvešėjusiame ąžuolyne ir liepyne. K. Skieraus teigimu, tas pelkes padarė parko paklotės netausoję ir traktoriais ją išmauroję parką prižiūrintys komunalininkai. Projektuotojai numatė tas vietas nusausinti jas išklojant akmenimis ir taip įrengiant 4 laikinus vandens telkinius. K. Skierus perspėjo to nedaryti tvirtindamas, jog tos vietos po tokio tvarkymo ateityje tik dar labiau užmirks ir pražudys ąžuolų, liepų šaknis. „Akmenys apsineš supuvusiais lapais, purvu, nes juos eksploatuoti, prižiūrėti praktiškai bus neįmanoma“, – teigė K. Skierus. Jis pasiūlė problemą spręsti tose vietose įrengiant vandens surinkimo šulinius – nusėdintuvus, lietaus ir polaidžio vandenį nuvedant vamzdžiais. „Tą galima padaryti nepažeidžiant esamų želdinių ir jų šaknų sistemos,“ – tikino jis.

Šiandieną visas Pastauninko parkas yra šienaujamas tolygiai. Pagal parengtą kraštovaizdžio projektą parke atsiras nešienaujamų pievų, kurių augmeniją dar numatyta praturtinti ir nesamais vaistažoliniais, kitais augalais. „Prieš 12 metų buvo ožkų ganyklos, sutvarkėme, ar ir vėl jas turėsime?,“ – klausė K. Skierus. Atkurti parke natūralias pievas projektuotojus įpareigoja projektui skiriamų ES paramos lėšų tikslinė paskirtis. ES lėšos šiam projektui skiriamos, anot I. Stacevičiūtės, gamtai išsaugoti, o ne vien žmonių patogumui. D. Želvienė tikino, kad natūralios pievos padės išsaugoti visą parko gamtinį potencialą, dabar gi nušienaujami ir vertingi augalai. „Nušienausite kartą – liepos viduryje, neeikvosite Savivaldybės pinigų tiek, kiek jų reikia reprezentacinių vejų priežiūrai,“ – kalbėjo ji.

K. Skierus patarė nenaudoti kietmedžio pėsčiųjų pramintiems parko takams grįsti. „Kietmedis labai brangus ir tetarnaus apie 5 metus. Dar šienaujant mechanizmais suvažinės, paspartins irimą,“ – dėstė jis. Jo manymu, šiems takams tiktų skaldos atsijos. K. Skierus nepritarė ir suprojektuotos 50 cm pločio akmeninės takų juostos įrengimui esamų takų ilgyje. „Susiaurinsite takus, nepatogu bus nei pėstiesiems, nei dviratininkams, nei tėvams su kūdikių vežimėliais,“ – sakė jis. Projektuotojų teigimu, takais vingiuojanti akmenų juosta parkui suteiks vientisumo.

Bus amfiteatras

Parko kraštovaizdžio atnaujinimo vienas uždavinių – įtraukti miesto bendruomenę į gamtos pažinimą, edukaciją. Tam parke bus pastatyti ir nameliai vabzdžiams, tam tarnaus ir Pastauninko upelio šlaite suprojektuotas amfiteatras. Jam įrengti bus taip pat naudojamas kietmedis. K. Skieraus įsitikinimu, kietmedžio pakopos bus neįveikiamos neįgaliesiems vežimėliuose, tėvams, stumiantiems vežimėlius su kūdikiais. Planuojama, kad amfiteatru naudosis ir greta parko esančios švietimo įstaigos.

Šlaite prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos suplanuota apie 30 skirtingų augalų rūšių žydinti pieva. K. Skierus siūlė įrengti gėlynus parko pakraščiu, palei Maironio gatvę, tam panaudojant parke išsimėčiusius įspūdingus akmenis, augalus iš Rotušės aikštėje įveisto, tačiau daugelio kretingiškių taip ir nepamėgto daugiamečio gėlyno. „Tam reikia atskiro projekto,“ – į pasiūlymą atsakė D. Želvienė, pažadėjusi dabartiniame projekte bent numatyti gėlynus.

Galutinai parko nesutvarkys

Svarstomo Pastauninko parko atnaujinimo projekto įvykdymo kaina per 573 tūkst. eurų, didžiuma jų yra ES paramos tiksliniai pinigai parko kraštovaizdžiui atnaujinti.

K. Skierus projekte pasigedo stovų dviračiams, projektuotojai aiškino, kad jų negali būti, kadangi parke nėra dviračių takų. „Iki parko atvažiuoti galiu,“ – replikavo K. Skierus. Jis pageidavo, kad projektuotojai numatytų parke vietą aukštiems medžiams, kaip antai proginiams, sodinti. Įrodinėjo, kad parke prie riedlenčių rampos, gyvenamųjų namų link numatyta vieta dviračių parkui netinka. „Per arti gyvenamųjų namų, nes tai triukšmingas įrenginys, jau esantis skeitparkas kelia čia gyvenantiems didelį triukšmą,“ – teigė K. Skierus, siūlęs dviračių parką įrengti atokiau, Pastauninko upelio slėnyje.

Daugeliui minėtų siūlymų įgyvendinti reikia atskiro ar atskirų projektų, tikino projektuotojai, aiškinę, jog projektas turi griežtai atitikti ES paramos reikalavimus, priešingu atveju yra grėsmė negauti ES lėšų išvis. K. Skierus apgailestavo, kad projekte nenumatyta sutvarkyti Pastauninko upelio krantų.

Dėl tos pačios priežasties nenumatyta atnaujinti parke esančių medinių skulptūrų, kurios paskutinį kartą buvo restauruotos 2005 metais. „Tas projektas, jeigu jis nebus pritaikytas žmonių poilsiui, parką tik sugadins,“ – konstatavo kretingiškis.

D. Želvienė pritarė K. Skieraus minčiai, kad, atnaujinus parko kraštovaizdį, esminis dalykas bus tinkama jo priežiūra, ypač želdinių. K. Skierus projektuotojams, parenkant sodinti naujus augalus, patarė nesižavėti atvežtiniais, kurie sunkiai prigyja, serga, o rinktis lietuviškus, kaip geltonąjį šermukšnį (raudonojo uogas paukščiai greičiau nulesa), labai atsparias dekoratyvines obelis.

Dar šį rudenį Pastauninko parke turėtų būti sutvarkytas apšvietimas. Darbus už Savivaldybės skirtus pinigus vykdys Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Plungės lagūna“. Kraštovaizdžio tvarkymo darbus tikimasi atlikti kitąmet, kai atitinkamos valstybės institucijos patvirtins penktadienį aptartą parko kraštovaizdžio projektą ir skirs jam ES paramą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas