Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Siekdami pagerbti Lietuvos šimtmetį, trys patyrę Lietuvos sklandytojai išsiruošė į istorinį skrydį. Trečiadienio vidurdienį pakilę iš Kartenos aerodromo, bemotoriais sklandytuvais planuoja perskristi Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą.

Istoriniam skydžiui „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva–Ukraina“ pasiruošę trys patyrę sklandytojai (iš dešinės) Algirdas Šimoliūnas, Ignas Bitinaitis ir Sakalas Uždavinys bei juos į dangų pakėlęs pilotas mėgėjas Linas Zubė.

Trys bendraminčiai – Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis – siekia įveikti 1,8 tūkst. kilometrų. Optimistiškiausia skrydžio trukmė – 5 dienos, bet, jei oro sąlygos bus nepalankios skristi, pilotai atstumui įveikti užsibrėžė 12 dienų laikotarpį. Sklandytojai skris maršrutu: Kartena–Balstogė–Liublinas–Rivnė–Vinycia–Odesa.

Anot projekto idėjinio autoriaus Algirdo Šimoliūno, skrydžiu nuo Baltijos iki Juodosios jūros siekiama pabrėžti kaimyninių šalių bendrą istoriją bei draugystę – abi šalys 200 metų iki Liublino unijos turėjo bendrą žemę, kuri ir driekėsi nuo Baltijos iki Judosios jūros. Iki dabar Lietuva ir Ukraina puoselėja gerus politinius santykius, tad skrydžiu norima pažymėti ir priminti, kad Ukraina – artima Lietuvos draugė ir kaimynė.

Pasiruošimas istoriniam skrydžiui truko apie pusmetį, o skrydžio dieną sklandytojai plušėjo nuo ryto. „Svarbiausia, kad būtų gera mūsų sportinė forma. Patys dalyvaujame ir varžybose, tad skyrėme pasiruošimui tiek laiko, kiek galėjom“, – sakė sklandytojas Algirdas Šimoliūnas. Jis taip pat pridūrė, kad prieš skrydį turėjo pasižymėti visas reikalingas vietoves žemėlapyje, nes bus sklandoma per nepažįstamas Ukrainos žemes.

Tokias keliones būtina kruopščiai suplanuoti, nes sklandytuvai gali sklęsti ore, tačiau negali pakilti patys, tad su kiekvieno aerodromo administratoriais reikia susitarti dėl pakilti padedančių lėktuvų ir jų pilotų buvimo numatytu laiku.

Sklandytuvams didelę įtaką turi ir oro sąlygos bei klimatas. Geri sklandymui orai – anticiklono gubry, kai debesų aukštis nuo žemės yra apie 2 kilometrus ir kai yra aukštyn kylantis šilto oro srautas po debesimis. Didžiausias greitis išvystomas, kuomet debesys yra plokšti, išsidėstę vėjo kryptimi. Svarbu, kad visas dangus nebūtų užtrauktas debesimis, o šviestų saulė. Trečiadienį pirmasis bandymas išskristi buvo nesėkmingas, nes oro srovės buvo per silpnos. Sklandytuvas pakilo tik į 300 metrų aukštį, o skrydžiui būtinas bent 1 kilometro aukštis.

„Aukštis yra mūsų energija, mūsų kuras. Jeigu motorinio lėktuvo kuras yras benzinas ir variklis, tai mūsų kuras yra aukštis, kurį mes iškeičiame į greitį. Tam, kad sklandytuvas išsilaikytų ore, jam reikalingas greitis“, – aiškino sklandytojas Sakalas Uždavinys. Sklandytojus iki pat Juodosios jūros lydės ir 16 baikerių bei trijų automobilių komanda, kuri, įvykus neplanuotam nusileidimui, padės surinkti sklandytuvus į priekabas ir nugabenti į reikiamą vietą, kur sklandytuvai bus vėl pakelti į dangų. Automobiliai taip pat gabens komandos narių mantą, trauks tuščią sklandytuvo priekabą į Ukrainą, o atgal į Lietuvą – ir pačius sklandytuvus.

Patyrę bendraminčiai kartu į kelionę leidžiasi jau ne pirmą kartą. Prieš dvejus metus jie, per dvi dienas nuskridę 500 kilometrų ir ore praleidę beveik 8 valandas, pirmą kartą perskrido tris Baltijos valstybes.

„P.n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas