Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Savo ūkį nausodiškių pora lipdo kaip bitės korį

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-07-27
Nedirbsi – neturėsi. Tokiu principu gyvena Nausodyje ūkininkaujantys Anė ir Edmundas Viršilai.

Medikė už traktoriaus vairo

Su Sibire gimusia žmona Ane, draugų ir pažįstamų dažniausiai vadinama Ona arba Onute, 8-erius metus turėjo ekologinį ūkį, kuriame abu plušėjo tik laisvu nuo tiesioginių darbų metu, taip prisidurdavo prie algų. Tuomet ir žemės – savo bei išsinuomotos – turėjo daugiau, apie 50 ha. Plotą iki 32 ha susimažinti ir ekologinio ūkininkavimo atsisakyti teko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pagal ekologinio ūkininkavimo taisyklę dirbamos žemės ploto ribų ūkininkai įsipareigoja nekeisti, o niekada negali būti tikras, kad nuomininkas nesugalvos sklypo parduoti arba išnuomoti kitam. Antra – jau nebe jaunikliai, jėgos nebe tos. Išaugino, į savarankiškus gyvenimus išleido sūnų ir dukrą, tačiau šie su žemdirbyste neturi nieko bendro. Kristina, kaip ir žentas Justas, – muzikos pedagogai, augina du berniukus, gyvena Gargžduose. Kęstutis kad ir daugiau išmano, darbymečiu nieko prieš padėti, tačiau spėja ne visada, mat antri metai, kai su žmona Laura ir dviem jųdviejų berniukais įsitvirtino sostinėje – šalia tėvų namo Nausodyje liko tik sodyba bei juoda katė Mimi, prie kurios, ypač Anė, taip priprato, kad į Vilnių, sakė, jau ir prašoma neatiduotų.

Pasak A. Viršilienės, turint ekologinį ūkį, pasėlių negalima purkšti jokiais chemikalais. Kai taip, tai piktžolės stypsta tarsi pašėlusios, o nuo jų drėksta derlius. Dėl tos bėdos Anė pati išmoko vairuoti traktorių – jai, į Kretingos ligoninę, kur lig šiol dirba bendruomenės slaugytoja, daug metų važinėjančiai automobiliu, tai nebuvo sunku.

„Edmundas kombainą burzgina žirnių plote, aš pro traktoriaus langą dairausi, klausausi, kaip tie žirniai šiugždena, o sulaukusi, kai priekaba jau pilna, greitai spaudžiu namo – kad nedrėktų, reikia kuo skubiau išvalyti“, – pasakojo pašnekovė. Sykį ir į vieną respublikinį laikraštį jos nuotrauka pateko, kai pro šalį važiuojantis pažįstamas, matyt, vis dar retai pasitaikantį kadrą – moterį už traktoriaus vairo – fotoaparatu užfiksavo.

Įmirkusiuose plotuose žydi ramunės

A. Viršilienė gyrė savo vyrą, nes pats esą geriau patylės, negu ką gero apie save ištars. Jis – rūpestingas ir nagingas, ko imasi, tas pavyksta. Savo rankomis surentė jaukią pavėsinę šeimai su draugais pavakaroti, bulvienojaus vietoje iškasė tvenkinį, tinkamą ir maudytis, ir žuvims veisti. Techniką valdo seną, ne tokią „mandrią“, kaip daugelis dabartinių stambiųjų ūkininkų, bet, jei jau kas sugedo, tai svetimų pagalbos prašyti nereikia, susiremontuoja. O du nedidelius traktorius pats yra, kaip sako, nuo A iki Z sukonstravęs.

„Tai kad ir specialybė mano tokia – Klaipėdos žemės ūkio technikumą baigiau, mechanikos mokiausi“, – kaip ir sakė žmona, kuklinosi ūkininkas, kurio sulaukėme ką tik grįžusio pridavus grūdus supirkimo įmonei „Imlitex“. Tądien jis ten vežė parduoti kviečius. Jų augina apie 16 hektarų, už toną, priklausomai nuo klasės, tikisi gauti po 160 ar 170 eurų. Pirmuosius, kaip visada, pardavė žirnius, kurie dera 6-iuose hektaruose – tokiame plote, koks reikalingas žalinimui. Dar pernai ši kultūra buvusi pati pelningiausia, už toną mokėjo po 260 eurų, o šiemet kaina nusirito iki 170-ies.

Su kaimynais dalijasi karve

„Vadinasi, ir gero derliaus dėl sausros nėra, ir kaina – maža. Gal, sakau, indai mažiau žirnių bevalgo, kad Lietuva, kaip girdėjau, į Indiją mažiau eksportuoja?“ – pokštavo pašnekovas.

Dvejus metus iš eilės orai visų Lietuvos ūkininkų derlių alina, pakaitom siųsdami tai liūtis, tai neapsakomą karštį. Negandas atlaikė ir Edmundo žieminiai kviečiai. Pašnekovas teigė įsitikinęs, kad gamta nemėgsta tuštumos. Todėl ten, kur pasėliai reti, kur plotai užmirkę, daugybė ramunių priaugo.

Be įvairių tradicinių kultūrų, Anė ir Edmundas 60-yje arų augina bulves, kurių, sakė, ir pačių šeimai, ir aplinkiniams kaimynams užtenka. Bet įdomiausia, jog su arčiausiai gyvenančiais Daiva ir Kazimieru Dauginčiais jie dalijasi ta pačia karve.

„Karvė priklauso mums, o kuriai pieno tą dieną reikia, kuri pasimelšim šįryt, kuri – rytoj, su Daiva telefonu susitariam,“ – juokėsi A. Viršilienė.

---

Kretingos žemės ūkio skyriaus duomenimis,

šiemet rajono ūkininkai daugiausiai deklaravo vasarinių kviečių – 13 tūkst. 514 ha. Pernai šios kultūros buvo deklaruota 9 tūkst. 217 ha. Šiemet žieminių kviečių rajono ūkininkai deklaravo 4 tūkst. 741 ha, pernai – 9 tūkst. 121 ha. Žieminių kvietrugių šiemet deklaravo 1 tūkst. 107 ha, pernai – 1 tūkst. 399 ha. Vasarinių miežių šiemet deklaravo 4 tūkst. 464 ha, pernai – 3 tūkst. 379 ha. Pupų šiemet deklaravo 950 ha, pernai – 985 ha. Žirnių pernai deklaravo 3 tūkst. 802 ha, pernai – 5 tūkst. 392 ha. Vasarinių rapsų šiemet deklaravo 1 tūkst. 767 ha, šiemet – 1 tūkst. 240 ha. Žieminių rapsų šiemet deklaravo 1 tūkst. 47 ha, pernai – 831 ha. Daugiausiai vasarinių kviečių – 4 tūkst. 985 ha, žieminių kvietrugių – 531 ha, vasarinių miežių – 1 tūkst. 743 ha, žirnių – 1 tūkst. 77 ha ir vasarinių rapsų – 976 ha – deklaruota Darbėnų seniūnijoje. Daugiausiai žieminių kviečių – 1 tūkst. 193 ha ir žieminių rapsų – 355 ha – Imbarės seniūnijoje, pupų – 475 ha – Žalgirio seniūnijoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas