Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugpjūtis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 8 %
Naktį16°C debesuotumas 6 %
Apklausa

Ar laukiate naujosios bibliotekos atidarymo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Statys paminklą Salantų krašto šviesuoliui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
  • 2018-06-05

Iš Salantų kilęs kraštietis Paulius Vaniuchinas yra pasiryžęs dar šią liepą įamžinti Salantų krašto šviesuolio – rašytojo, kunigo, Lietuvos valstybingumo kūrėjo ir blaivybės propaguotojo – Kazimiero Pakalniškio atminimą, iš savo asmeninių lėšų Gedgaudžių kaime, Imbarės seniūnijoje, pastatant paminklą.

Meilę savo gimtajam kraštui jaučiantis ir tai viešai savo darbais įrodantis P. Vaniuchinas, vadovaujantis Lietuvos kultūros paveldo organizacijai, „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog žygius dėl K. Pakalniškio atminimo įamžinimo jis pradėjęs dar pernai vasarą. Nes šie metai Lietuvos valstybei, kurios pamatą statant svarų indėlį įnešė ir K. Pakalniškis, yra jubiliejiniai. Be to, šią liepą sukanka 85-eri metai nuo K. Pakalniškio mirties.

Dar pernai P. Vaniucinas sakė siūlęs Imbarės seniūnijos vadovams Žemaitės gatve dabar vadinamą per Gedgaudiškių kaimą, kuriame gimė garsusis kraštietis, einantį Salantų–Skaudalių–Nasrėnų kelią pavadinti K. Pakalniškio vardu. Tačiau imbariškiai seniūnaičių sueigoje tam nepritarė, motyvuodami, jog Gedgaudiškių kaime belikę vos kelios sodybos, kurioms suteikti adresai, o jų keitimas gyventojams sukeltų nepatogumų. Imbariškiai pasvarstė, kad galbūt reikėtų pervadinti ne gatvę, bet įamžinti kraštiečio atminimą kitokiu būdu –pastatant paminklą ar įrengiant atminimo lentą.

„Žinau, kad seniūnijos neturi lėšų paminklams, todėl pats ėmiausi iniciatyvos, kad paminklas būtų sukurtas“, – patikino P. Vaniuchinas. Paminklą iškalti salantiškis patikėjo savo kraštiečiui akmenkaliui Juozui Žilinskiui, turinčiam patirties, įamžinant kitas Salantų krašto įžymybes.

Tai bus rausvo granito akmuo, prie kurio pritvirtinta memorialinė lenta su užrašu bei Lietuvos žemėlapiu. Žemėlapyje sužymėtos svarbiausios vietos, kuriose įspaustos K. Pakalniškio pėdos: jis gimė Gedgaudžiuose, mirė ir palaidotas Šiaulių krašto Raudėnų parapijos kapinėse. „Taip pat bus pažymėtos ir kitos vietovės, kur jo dirbta, kurta“, – kalbėjo P. Vaniuchinas, paminklo idėją suderinęs su Salantų miesto bendruomene bei Kretingos muziejaus istoriku Juliumi Kanarsku.

P. Vaniuchinas sakė nusprendęs, kad paminklas turėtų stovėti gerai pakeleiviams matomoje vietoje, palei Gedgaudžių kelią, netoli tos vietos, kur menamai stovėjusi Pakalniškių šeimos sodyba. Tam pritarė ir „Imbariečių draugija“ bei Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, kuris pažadėjo pasirūpinti, kad būtų sumūrytas pamatas ir įrengtos jo prieigos.

Atidengti paminklą P. Vaniuchinas su bendruomene ketina Salantų miesto šventės išvakarėse, rugpjūčio 4 d. – ši ceremonija oficialiai įtraukta ir į šventinę programą.

---

Kazimieras Pakalniškis, dar žinomas Dėdės Antanazo slapyvardžiu, buvo neeilinė asmenybė: jis – žymus spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, publicistas, rašytojas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, kunigas ir Telšių vyskupijos garbės kanauninkas. Jo biografiją ir darbus išsamiai aprašė rašytojas Vaižgantas, su kuriuo jiedu bičiuliavosi visą gyvenimą.

K. Pakalniškis gimė 1866 m. Salantų parapijos Gedgaudžio k. pasiturinčių ūkininkų Onos ir Antano Pakalniškių šeimoje. Mokėsi Mosėdžio pradžios mokykloje, vėliau – Liepojos gimnazijoje, o nuo 1885 m. – Peterburgo dvasinėje akademijoje, iš kur 1886 m. persikėlė į Kauno Žemaičių kunigų seminariją.1889 m. buvo įšventintas į kunigus ir pirmąsias mišias laikė Salantų parapijoje.

Kunigystės tarnystę ėjo Mosėdyje, Akmenėje, Tenenių ir Žvingių parapijose, Šilalės r., o nuo 1916 m. iki mirties 1933 m. Raudėnuose, Šiaulių r.

Dar būdamas klieriku, priklausė slaptai Lietuvos mylėtojų draugijai, rengė straipsnius nelegaliems to meto leidiniams „Šviesa“, „Tėvynės sargas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“. Daugiausia literatūrinio darbo K. Pakalniškis nuveikė spaudos draudimo metais, vėliau pašlijo sveikata. Po beletristiniais kūriniais, kuriuose aprašė opiausius to meto reikalus – rusų valdžios priespaudą, katalikų persekiojimą, apie švietimą, išeiviją, ekonomiką, šeimos santykius – pasirašydavo Jurgio Šermuonėlio, Mikės Katinėlio, Tetutės Onos slapyvardžiais, tačiau pagrindinis – Dėdė Antanazas – liko ligi gyvenimo pabaigos.

Šventasis Antanazas buvo garsus vyskupas, gyvenęs IV a. Aleksandrijoje, kurio gyvenimas ir veikla žavėjo salantiškį rašytoją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas