|
|
|
Panaikino „Kretingos vandenims“ grėsusią šimtatūkstantinę baudą
Aštuonis mėnesius tvyrojusi įtampa dėl Kretingos rajono savivaldybės įmonei „Kretingos vandenys“ grėsusios beveik 386 tūkst. eurų baudos, galėjusios sutrikdyti veiklą įmonės, kurios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi apie 12 tūkst. vartotojų, – atslūgo: šių metų gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 metų rugsėjo 4 d. įsakymą, pagal kurį 385 tūkst. 840,27 eurų „Kretingos vandenys“ būtų netekę dėl to, kad, įvykdžius Salantų miesto ir Vydmantų gyvenvietės vandens ir nuotekų ūkio plėtros projektus, prie naujai nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų neprisijungė projekte suplanuotas gyventojų skaičius. Projektas buvo vykdomas Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (apie 90 proc.) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Vykdant projektą buvo nutiesta 13,314 km vandentiekio ir 14,138 km nuotekų tinklų, pastatyti 2 vandens gerinimo įrenginiai, rekonstruoti 3 nuotekų valymo įrenginiai, įsigyta 1 transporto priemonė dumblui vežti ir suteikta galimybė prie vandentiekio tinklų prisijungti 960 gyventojams (320 būstų), o prie nuotekų tinklų – 987 gyventojams (330 būstų). Pabaigus projektą 2014 m. gegužės 12 d. prie naujų vandentiekio tinklų buvo prisijungę 489 gyventojai (163 būstai), prie nuotekų – 600 gyventojų (200 būstų). 2017 metų sausį „Kretingos vandenys“ savo atskaitoje, pateiktoje Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), nurodė jau gerokai didesnį prisijungimų skaičių: prie vandentiekio atitinkamai 667 ir prie nuotekų surinkimo – 812. Pagal projekto sąlygas, jeigu planuotas prisijungimų skaičius įvykdomas 90 proc., yra pripažįstama, kad projektas įvykdytas be pažeidimų. „Kretingos vandenys“, pagal paskutinius duomenis, leistiną neprisijungusių 10 proc. rodiklį viršijo vos 0,56 proc., todėl teismas pripažino, kad toks pažeidimas yra mažareikšmis (praktiškai yra neprijungti vos 5 gyventojai, t. y. 1,72 būsto). „Kretingos vandenys“ yra ne vienintelė ūkį tvarkanti respublikos įmonė, kuri dėl prie naujų tinklų (nutiestų už ES paramos ir valstybės lėšas) nesijungiančių gyventojų gavo vienokio ar kitokio dydžio (priklausomai nuo įvykdytų projektų vertės, suplanuotų ir nepadarytų prisijungimų) baudas. Tokių įmonių šalyje – 21, tik „Kretingos vandenims“ pirmiems pavyko laimėti bylą dėl šimtatūkstantinės baudos ir jos nemokėti. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius teigė, jog tyrimą dėl naujų vartotojų prisijungimo inicijavo ne ES, o Lietuvos institucijos. „Su ES atsiskaityta, projektas užbaigtas, bet patys lietuviai viens kitą smaugiam“, – sakė jis. Direktorius pasakojo, jog APVA taikos sutartimi buvo sutarusi su Finansų ministerija, kad terminas projektuose nustatytam naujų vartotojų pajungimui būtų pratęstas 2 metams, tačiau maždaug prieš mėnesį Finansų ministerija pranešė, jog taikos sutartis negalios. „Mūsų atveju gerai, kad pažeidimas buvo mažareikšmis ir teismas tą pripažino“, – palengvėjimo neslėpė „Kretingos vandenų“ vadovas. Bendrovės „Kretingos vandenų“ medžiagoje teismui tvirtinama, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo įvykdyta projektinė užduotis, yra ta, kad nėra teisės aktų, kurie įpareigotų gyventojus jų valdomus namų ūkius prijungti prie geriamojo vandens tinklų, nutiestų iki tokių asmenų turto ribos. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi pareigos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, kai jų vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas atitinka nustatytus reikalavimus. Projektų įgyvendinimą taip pat sunkina per jų vykdymo laikotarpį įvykę neplanuoti pokyčiai, tokie, kaip antai: žmonės miršta, išvyksta, ir būstai tampa negyvenamais, dalis gyventojų įsirengia nuosavus geriamojo vandens gręžinius. Nepaisant atsiradusios galimybės prijungti savo būstą prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų dalis būstuose sanitarinių mazgų neturinčių gyventojų atsisako juos įsirengti. Ir šiuo atveju griežtos įstatyminės prievolės jiems nėra. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog reikalavimas grąžinti dalį – beveik 386 tūkst. eurų – Salantų ir Vydmantų vandens ūkio plėtros projektams išleistų lėšų apsunkintų įmonės „Kretingos vandenys“ veiklą arba išvis ją sustabdytų, taip būtų pažeistas ir visuomenės viešasis interesas. „Logiškai ir teisiškai bylą turėjome laimėti, bet tuo užtikrinti nebuvome vien dėl tarpinstitucinio nesusikalbėjimo valstybėje“, – tarė G. Valinevičius, pripažinęs, jog šimtatūkstantinę baudą galiausiai būtų sumokėję įmonės paslaugų vartotojai. „Kretingos vandenys“ bylinėjosi daugiau negu pusmetį. Įmonei padėjo Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. Direktorius dėkingas ir įmonės darbuotojams. „Mūsų įmonės specialistai daug padarė, kad teismo sprendimas įmonei būtų teigiamas“, – sakė jis.
|
|
