Budriškiai nusilenks broliams Mongirdams

Vieną Nausodžio gatvių pavadinę Vlado Mongirdo, šį pavasarį bendruomenės žmonės ir paminklu įamžins Lietuvai nusipelniusių šviesuolių Mongirdų atminimą. Nuotr. – vienas bendruomenės aktyvistų Vaidas Puidokas.

Budrių kaimo bendruomenė gegužės 5 dieną Mišučių kaimo prieigose atidengs paminklą iš čia kilusiems bajorams, lietuvių tautinio atgimimo veikėjams broliams Mongirdams: gydytojui, Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui Vladui ir teisininkui Sibiro kankiniui Vytautui.

Ieško bajorų šeimos palikuonių

Budrių bendruomenės pirmininkė Janina Lukauskienė sakė, jog paminklui lėšų skyrė Kretingos rajono savivaldybė, Lietuvos valstybės 100-mečio proga siekdama įamžinti jos kūrėjų kraštiečių atminimą. Akmenį paminklui iš savo laukų skyrė ūkininkas Audrius Lukauskas, o paminklą iškalė budriškis skulptorius Juozas Paulauskas.

„Norėtume pasikviesti Mongirdų giminaičių, – ieškome jų kontaktų. Buvusiame Mongirdų giminės Mišučių dvaro ūkiniame pastate dar gyveno Jadvyga Kuprelienė, bet senieji statiniai jau nugriauti, nebeliko ir Mongirdų tėviškės pėdsakų. Niekas iš senųjų bendruomenės žmonių nebeprisimena bajorų Mongirdų palikuonių, nes vedęs Vladas Mongirdas apsigyveno Aukštadvaryje ir jo ryšys su tėviške susilpnėjo, o Vytautą 1941 m. birželio 14-ąją suėmė Lukauskių dvare prie Budrių ir ištrėmė į lagerį, kur mirė išsekintas bado ir ligų“, – kalbėjo J. Lukauskienė.

Kretingos muziejaus istorikė Jolanta Klietkutė „Pajūrio naujienoms“ pateikė žinių, jog Aukštadvaryje gyvena Vlado Mongirdo proanūkis Viktoras su žmona Gražina. „Gražina Mongirdienė labai noriai atsiliepia į kvietimus, susijusius su giminės atminimo įamžinimu“, – patikino muziejininkė. Jos žiniomis, brolių Mongirdų giminaičių taip pat esama ir Panevėžyje.

Statė pirmąjį lietuvišką spektaklį

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorais tituluoti broliai Vytautas ir Vladas gimė Kartenos valsčiuje: Vladas 1877-aisiais Notiškės palivarke, o Vytautas – 1888 m. Mišučių dvare. Jų tėvas Jonas Mongirdas su motina Olimpija Šalkauskaite susituokė 1874 m. Darbėnų bažnyčioje. Jonas Mongirdas yra palaidotas Budrių kapinėse.

Nors brolius skyrė 11 metų amžiaus skirtumas, abu pradžiamokslį išėjo Palangos progimnazijoje, vėliau mokslus tęsė Latvijoje: Vladas mokėsi Mintaujos, o Vytautas Liepojos gimnazijose. Po to kelias abu brolius nuvedė į Maskvos universitetą, kur Vladas studijavo mediciną, o Vytautas – teisę.

Vladas studijuodamas dalyvavo slaptoje lietuvių studentų draugijos veikloje. 1899 m. su kitais lietuvių inteligentais Palangoje pastatė pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“ ir su šiuo spektakliu 1900-aisiais aplankė Liepoją, Mintaują, Šiaulius, už ką aktyviausi aktoriai mėgėjai, tarp jų – ir Vladas, caro valdžios buvo pasodinti į kalėjimą.

J. Klietkutės žiniomis, Palangoje gyveno jų dėdė – tėvo brolis Mečislovas, kuris buvo kone 20 metų vyresnis už jų tėvą, o jų pusseserė buvo garsi Palangos ir Kretingos fotografė Paulina Mongirdaitė. „Manoma, kad Vladas ir apsistodavo Palangoje pas Pauliną, nes pirmojo lietuviško spektaklio nuotraukos yra darytos jos studijoje“, – teigė J. Klietkutė, išleidusi knygą apie P. Mongirdaitę ir sudariusi Mongirdų giminės genealoginį medį.

Likimo išdaiga tapo meilės istorija

Paleistas iš kalėjimo, Vladas Mongirdas už lietuvišką veiklą buvo ištremtas 2 metams į Šiaurės Kaukazą, – iš ten lietuvių laikraščiams rašė eilėraščius, apysakas, sukūrė dramą „Kovoje už laisvę“. Medicinos studijas vėliau jis tęsė Tomske, o grįžęs iš tremties 1906-aisis jas užbaigė Maskvoje.

Dar studijuodamas 1903 m. Vladas vedė Eleną Konstanciją Maleckaitę. “Graži jų meilės istorija, – teigė J. Klietkutė, aprašiusi ją Mongirdų giminės genealoginiame apraše. – 1902 m. medicinos studentas Vladas Mongirdas iš Maskvos švęsti Kalėdų vyko pas savo seserį, nutekėjusią į Radomislį, 7 km nuo Aukštadvario. Buvo pūga, tamsu, ir vežikas, vežantis iš Rūdiškių geležinkelio stoties, paklydo. Aukštadvaryje pagal liepų alėjos kontūrus jie suprato esant dvarą ir sustojo paklausti kelio. Taip Valdas dvare susipažino su didiko Malevskio dukterimi Elena Konstancija.“

1914 m. šeima įsikūrė Elenos Konstancijos paveldėtame dvare Aukštadvaryje, kur Vladas vertėsi gydytojo praktika, tačiau neužmiršo ir lietuvybės reikalų.

Tautinio Lietuvos atgimimo veikėjai broliai Vladas (kairėje) ir Vytautas Mongirdai.

Lietuvos valstybės atkūrimo iniciatoriai

O Vytautas Mongirdas, pabaigęs teisęs studijas, sugrįžo į Mišučių dvarą ir dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Abu broliai 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis buvo deleguoti į Vilniaus konferenciją, kurioje buvo numatyta sukurti nepriklausomą Lietuvos valstybę: Vladas atstovavo Aukštadvario valsčiaus, o Vytautas – Kartenos valsčiaus gyventojams.

Po suvažiavimo Vytautas išvien su Kretingos valsčiaus delegatu Vladu Grudzinsku Pranciškonų vienuolyne sušaukė Kretingos apskrities visuomenės atstovų susirinkimą, kuriame aiškino suvažiavime priimtus nutarimus atkurti Lietuvos valstybę.

Lietuvos Laikinosios vyriausybės įsakymu 1918 m. gruodį Vytautas buvo paskirtas Kretingos, Sedos ir Vėžaičių apskričių taikos teisėju. 1919-aisias paveldėjo Mišučių dvarą, kuriame ūkininkavo ir vertėsi advokato praktika. Vedė Kretingos notaro Jono Kentros dukterį Sofiją, vaikų su ja nesusilaukė. Abu iš čia sovietų represijų atplėšti: Vytautas – į lagerį, kur mirė 1943-aisiais, būdamas 55-erių metų, o Sofija ištremta į Komiją.

Į tremtį – antrąkart

Jo brolis Vladas, atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Išėjęs į atsargą, Aukštadvaryje vertėsi gydytojo praktika, ūkyje augino upėtakius, rašė aktualiomis visuomeninio bei politinio gyvenimo temomis į laikraščius „Lietuvos žinios“ bei „Lietuvos ūkininkas“. Jo žmona Elena Konstancija mirė 1935 m.

1941 m. birželio 14-ąją Vladas su sūnaus Tado šeima buvo areštuotas ir antrą kartą ištremtas į Sibirą, kur praleido 16 metų. 1957-aisis sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Kėdainiuose. Neužilgo 1960-aisiais čia ir mirė, būdamas 83-jų. Viena Aukštadvario gatvių šiandieną pavadinta Vlado Mongirdo vardu.

J. Klietkutės žodžiais, jo sūnus Tadas Mongirdas buvo vedęs Liudviką Kolyšką, kurios tėvo Boleslovo Kolyškos – 1863-ųjų metų sukilimo dalyvio, palaikai neseniai buvo aptikti Gedimino kalno papėdėje.

Broliai Mongirdai turėjo 2 seseris: vyriausioji iš keturių vaikų Sofija Ona gimė 1875 m., Kartenos bažnyčioje ji susituokė su Jonu Mečislovu Žilinskiu iš Užgosčio parapijos, prie Kauno. Kita jų sesuo Vincenta Teklė buvo ištekėjusi už teisininko vidaus reikalų ministro Petro Šniukštos, palangiškio klebono brolio. Jos vyras, okupavus Lietuvą 1940-aisiais, buvo suimtas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir Kauno IX forte. Jiedu apsigyveno tėvų dvare, Notiškėse.

---

FAKTAI

Vyro Viktoro prosenelio pažinties ir meilės istorija įkvėpė Gražiną Mongirdienę 2015 m. įkurti krikščioniškąją internetinę pažinčių svetainę „Susitikimai.lt“

Lenkijoje prancūzišką kvepalų įmonę LAMBRE įkūrė Petras Mongirdas, kilęs iš Mišučių giminės atšakos, – jo idėjas vėliau perėmė šeima.

Kretingos muziejaus istorikė Jolanta Klietkutė sudarė 12 Mongirdų giminės kartų genealoginį medį, aprašė 128 asmenybes.

• Rašyti komentarą (3)